Europos saugumo pareigūnai ieško bendros pozicijos, kaip reaguoti į sparčiai besikeičiančią ir vis sudėtingesne tampančią džihadistų grėsmę, keliamą tiek „miegančių“ ekstremistų kuopelių, tiek kovotojų, grįžtančių iš kautynių Artimuosiuose Rytuose, ir tapusią itin aktualia po kruvinų išpuolių Paryžiuje.

Europolo vadovas Robas Wainwrightas (Robas Veinraitas) sakė, kad šiuo metu saugumo padėtis yra „sudėtingesnė, kelianti daugiau iššūkių“ negu bet kuriuo kitu metu po 2001 metų rugsėjo 11-osios atakų prieš Jungtines Valstijas.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) taip pat pabrėžė, kad šis metas yra itin pavojingas, sakydamas, kad grėsmė yra „didelė“, o išpuoliai – „labai tikėtini“.

Paryžiuje per tris dienas nuo sausio 7-osios islamistų išpuoliai pareikalavo iš viso 17 žmonių gyvybių. Ta smurto banga, prasidėjusi nuo kruvinos atakos prieš satyrinio savaitraščio „Charlie Hebdo“ redakciją, supurtė pasaulį, tačiau taip pat iškėlė klausimų, kaip užpuolikai, kurie jau seniai buvo teisėsaugos akiratyje, sugebėjo praslysti per saugumo spragas.

„Charlie Hebdo“ užpuolikai broliai Saidas ir Cherifas Kouachi (Saidas ir Šerifas Kvaši) palaikė ryšius su džihadistų grupuotėmis Jemene ir Sirijoje.

Cherifas ir trečiasis užpuolikas – Amedy Coulibaly (Amedi Kulibali), nužudęs keturis įkaitus per atskirą ataką vienoje žydų maisto parduotuvėje – anksčiau atliko laisvės atėmimo bausmes, o kalėjime jų pažiūros tapo dar radikalesnės.

Tačiau beveik dešimtmetį prieš atakas Paryžiuje tie trys asmenys nebuvo aktyvūs džihadistų sluoksniuose, todėl policija buvo sutelkusi dėmesį kitur, aiškino R.Wainwrightas.

Jis pabrėžė, kad saugumo padėtis Europoje pasikeitė, palyginti su tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ klestėjimo metais, kai tai grupuotei vadovavo Osama bin Ladenas.

Dabar policija stebi „daug nepriklausomų arba pusiau nepriklausomų asmenų“, kurie radikalizuojasi dėl internetu skelbiamos ekstremistų propagandos arba išvykę dalyvauti kautynėse Sirijoje ir Irake, sakė Europolo vadovas sekmadienį parodytoje televizijos ABC laidoje.

„Aišku, dėl to (padėtis) tampa daug pavojingesnė. Tai iššūkis, su kuriuo susiduria policija, – pabrėžė R.Wainwrightas. – Ji (grėsmė) daug labiau išsisklaidžiusi negu matydavome anksčiau. Ji nebėra tokia pati kaip po rugsėjo 11-osios, kai buvo atpažįstama vadovavimo ir kontrolės sistema.“

D.Cameronas pabrėžė, kad su ekstremistais bus kovojama ne vien per policijos ir kariuomenės operacijas.

„Taip pat turime pademonstruoti, kad mūsų vertybės (ir) dalykai, kuriuos giname ir kuriais rūpinamės mūsų visuomenėse – demokratija, žodžio laisvė, teisė ir galimybė vystytis taikioms bei pažangioms visuomenėms – kad šitie dalykai yra stipresni“ negu islamo ekstremistų idėjos, besisukančios apie „nuodingą mirties kulto naratyvą“, aiškino D.Cameronas.

„Vakarų šalys negali to daryti vienos. Mums reikia funkcionuojančios vyriausybės Irake, funkcionuojančios vyriausybės Sirijoje – kad jos būtų teisėta valdžia, kuri kartu su mumis padėtų atremti šį islamo religijos nukrypimą“, – pridūrė premjeras.

„Manau, kad laisvoje visuomenėje egzistuoja teisė įžeisti kieno nors tikėjimą“, – pareiškė D.Cameronas.

Jis aiškino, kad būdamas krikščioniu gali įsižeisti dėl kokių nors pareiškimų apie Jėzų, „bet laisvoje visuomenėje aš neturiu teisės jiems keršyti.“

Tuo tarpu „Charlie Hebdo“ naujasis vyriausiasis redaktorius, duodamas interviu televizijai NBC, teisino šio leidinio skelbiamas karikatūras.

„Kaskart, kai nupiešiame (musulmonų pranašo) Muhammado (Muhamado) karikatūrą; kaskart, kai nupiešiame pranašų karikatūrą; kaskart, kai nupiešiame Dievo karikatūrą – mes giname religijos laisvę“, – aiškino redaktorius Gerard'as Biard'as (Žeraras Biaras).

„Jeigu Dievas įpainiojamas į politiką, tuomet demokratija atsiduria pavojuje“, – pridūrė jis.