Ilgą laiką tikėtasi, kad šios savaitės NATO viršūnių susitikime bus proga iškilmingai pažymėti koalicinių pajėgų kovinės misijos Afganistane pabaigą ir perėjimą prie labiau patariamojo vaidmens.

Tačiau šiuos planus komplikavo nugalėtojo neiškėlę Afganistano prezidento rinkimai, po kurių kilo rimtų abejonių dėl sklandžios pereigos ir liko galimybė, kad visos sąjungininkų pajėgos metų pabaigoje turės palikti šalį.

Tarptautiniams lyderiams, tarp jų Jungtinių Valstijų prezidentui Barackui Obamai (Barakui Obamai), susirinkus Velse, vis dar nėra aišku, ar afganams pavyks išspręsti politinę krizę dėl naujo prezidento ir greitai pasirašyti saugumo susitarimą, pagal kurį JAV ir jų sąjungininkių kariai liktų toje šalyje ir ateinančiais metais.

Ketvirtadienį NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) įspėjo, kad Afganistano lyderius spaudžia laikas išspręsti konfliktą dėl ginčijamų prezidento rinkimų ir pasirašyti saugumo susitarimą.

Jis pažymėjo, kad sąjungininkės pasirengusios suteikti pagalbą bei karių ir įgyvendins įsipareigojimą afganų saugumo pajėgoms kasmet skirti 4,1 mlrd. JAV dolerių, tačiau kai kurie galutiniai sprendimai negali būti priimti, kol nerasta išeitis iš politinės aklavietės.

Pasak A.F.Rasmusseno, be susitarimo „negali būti misijos. Nors mūsų kariniai vadai planuodami parodė didžiulį lankstumą, laikas spaudžia. Kuo anksčiau atsiras teisinis pagrindas, tuo bus geriau“.

Balandžio 6 dieną vykusiuose rinkimuose, kuriuose buvo renkamas prezidento Hamido Karzai (Hamido Karzajaus) įpėdinis, nugalėtojas neišaiškėjo, todėl buvo surengtas antrasis turas, kuriame susirungė du kandidatai. Abu jie vėliau atšaukė savo stebėtojus iš balsų audito, kuris surengtas siekiant išaiškinti nugalėtoją. Galutiniai audito rezultatai turėtų būti paskelbti kitą savaitę.

JAV planuoja iki metų galo išvesti iš Afganistano beveik visas savo pajėgas. Numatyta, kad čia liks apie 10 tūkst. karių, kurie patarinės afganams ir vykdys kai kurias kovos su terorizmu misijas. Iki 2015-ųjų pabaigos karių skaičius turėtų sumažėti dar perpus, o 2016 metų gale amerikiečių karių turėtų likti vos 1 000.

NATO viršūnių susitikime valstybių lyderiai patvirtino įsipareigojimą numatytai misijai Afganistane ir per trumpą ceremoniją pagerbė karius, žuvusius per 13 metų trukusį karinį konfliktą.

Kadangi Afganistane dar nėra naujo prezidento, šaliai viršūnių susitikime atstovauja gynybos ministras generolas Bismullah Khanas Mohammadi (Bismula Chanas Mohamadis). Kadenciją baigiantis valstybės vadovas H.Karzai ir du prezidento rinkimų kandidatai susitikime nedalyvauja.

Kaip pranešė A.F.Rasmussenas, abu kandidatai - buvęs užsienio reikalų ministras Abdullah Abdullah (Abdula Abdula) ir buvęs finansų ministras Ashrafas Ghani (Ašrafas Ganis) perdavė žinią NATO, kad „jie padarys viską, kad būtų pasiektas politinis susitarimas“.

Prieš prasidedant NATO viršūnių susitikimui Talibanas smogė vyriausybiniam kompleksui Afganistano rytuose. Per šią ataką žuvo mažiausiai 12 žmonių.

NATO lyderiams skirtame griežtame pareiškime Talibanas pažymėjo, kad visų užsienio kovinių pajėgų pasitraukimas šių metų pabaigoje įrodo, kad „jokia valstybė negali pavergti laisvos šalies, ypač tokios išdidžios ir laisvos kaip Afganistanas“.

A.F.Rasmussenas sakė, kad NATO tariasi dėl pajėgų, kurios vykdys nekovinę patariamąją misiją, tačiau kai kurios narės dėl tebesitęsiančios prezidento rinkimų krizės dar nedavė tvirtų įsipareigojimų joje dalyvauti.

Pasak NATO vadovo, jis neabejoja, jog radus išeitį iš politinės aklavietės, šalys skirs visus būtinus pajėgumus vykdyti mokymų misiją.

Pagal 2012 metais NATO viršūnių susitikime Čikagoje pasiektą susitarimą, sąjungininkės įsipareigojo po 2014-ųjų finansuoti afganų pajėgas, kurias sudaro 230 000 karių. Tai joms kasmet atsieis apie 4,1 mlrd. JAV dolerių.