Bepiločiai orlaiviai tampa vis labiau įprasta kovine ir žvalgybos priemone, mažėjant šių aparatų kainai, tačiau mirtinus smūgius ateityje taip pat kontroliuos žmonės, pranešė vienas autoritetingas strateginių tyrimų centras.

Tarptautinis strateginių studijų institutas (IISS) savo kasmetinėje pasaulio kariuomenių apžvalgoje taip pat atkreipė dėmesį į išliekančią tendenciją, kad Azijos šalyse išlaidos gynybai sparčiai didinamos, o Europoje – mažėja.

Per ataskaitos „Military Balance 2014“ pristatymą IISS būstinėje Londone instituto karinių aerokosminių technologijų ekspertas Dougas Barrie sakė, jog bepiločiai orlaiviai bus naudojami vis plačiau, nors jie visiškai nepakeis įprastų pilotuojamų aparatų.

Pasak eksperto, žengiant į XXI amžių buvo keliama prielaida, kad autonominiai „dronai“ greitai visiškai pakeis pilotuojamus lėktuvus.

„Manau, tam tikru lygiu buvo žengta atgal. Manau, kad dar ilgokai matysite mišrų (pilotuojamų ir bepiločių aparatų) naudojimą“, – aiškino D.Barrie, tačiau pripažino, kad autonominių orlaivių panaudojimo galimybės didės.

„Pamatysime daugiau tokių dalykų. Jie išaugs iš sistemų, kurias galima susikrauti į kuprinę, iki visaverčių kovinių smūgių“, – pridūrė jis.

IISS nurodė, kad didėjantis bepiločių orlaivių naudojimas kelia teisinių ir etikos klausimų: ar tokios atakos gali būti pateisinamos kaip gynybinės, taip pat ar jos yra proporcingas atsakas taikiniais tampančių asmenų atžvilgiu.

Ypač didelį susirūpinimą kelia galimas visiškai autonominių ginkluotų bepiločių aparatų, kurie nebūtų valdomi žmonių nuo žemės, naudojamas.

Ataskaitoje nurodoma, kad anksčiau bepiločiai orlaiviai buvo naudojami beveik vien tik Vakarų šalių ginkluotųjų pajėgų, tačiau atsiradus mažesnėms ir pigesnėms sistemoms, tokius aparatus pradeda naudoti privačios bendrovės, asmenys ir šalys, kurių finansiniai ištekliai riboti.

Bepiločiai orlaiviai plačiausiai naudojami žvalgybai oro erdvėse, kuriose prastai išvystyta priešlėktuvinė gynyba, pažymėjo IISS.

Tačiau šių aparatų panaudojimo galimybės gali pasirodyti esančios daug ribotos, jeigu prieš juos būtų pradėtos naudoti aktyvios priešlėktuvinės gynybos priemonės.

Yra žinoma, kad Rusija ir Kinija kuria technologijas, trikdančias palydovinės navigacijos sistemos GPS signalus, naudojamus bepiločių orlaivių valdymui, nurodė ekspertai.