ESBO tarpininkas Ukrainos derybose tikisi „daugmaž“ normalių rinkimų

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) tarpininkas krizės draskomoje Ukrainoje, Vokietijos diplomatas Wolfgangas Ischingeris (Volfgangas Išingeris) pirmadienį sakė manantis, jog artėjantys prezidento rinkimai šalyse įvyks „daugmaž“ normaliai.

Rytiniai regionai, kuriuose prorusiški separatistai yra pasiryžę neleisti balsavimo, sudaro „greičiausiai mažiau nei 10 proc.“ šalies rinkėjų, sakė W.Ischingeris vokiečių visuomeniniam radijui „Deutschlandfunk“.

Rinkimai ten vis tiek turės teigiamą poveikį, kadangi dėl jų „rezultatų tiems, kurie priešinasi Kijevui, bus žymiai sunkiau tvirtinti, jog Kijevo vyriausybė ir išrinktasis prezidentas yra neteisėti“, sakė vokiečių diplomatijos veteranas.

„Šia prasme aš laikysiu pažanga tai, kad rinkimai įvyks ir, tikėkimės, greitai bus paskelbti jų rezultatai“, – pridūrė W.Ischingeris, nuo praėjusios savaitės tarpininkaujantis apskritojo stalo susitikimams, kurijose dalyvauja Ukrainos vyriausybės, parlamento ir regionų atstovai.

W.Ischingerį, kuris daug metų dirbo Vokietijos ambasadoriumi Britanijoje ir JAV, o dabar vadovauja Miuncheno saugumo konferencijai, delegavo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), kuri stebės rinkimus Ukrainoje.

Užsispyrę Rytų Ukrainos rinkėjai pasirengę kliūčių ruožui

Separatistų grupuotėms privertus rinkimų pareigūnus slėptis, niekas nežino, kur sukilėlių kontroliuojamoje Rytų Ukrainoje bus įrengtos rinkimų apylinkės. Ir aš viso jos ten bus įrengtos.

Tačiau kai kurie užsispyrę rinkėjai sako, kad yra pasirengę važiuoti valandas, išvengti patikrinimo postų ir atiduoti savo balsus prezidento rinkimuose, kurie turi įvykti gegužės 25 dieną.

„Bus didžiulių problemų“, – pripažino Oleksandras Mosyčukas, dvasininkas iš šalimais Donecko esančios Makijivkos.

„Žinau, kad mūsų brangūs separatistai nori užkirsti kelią balsavimui. Visais būdais bandysiu atiduoti balsą, bet neturiu supratimo, kur ar kaip, – sakė jis. – Turime automobilį, tai rusiška mašina, bet dar važiuoja ir mes pasirengę važiuoti dvi ar tris valandas, kad tik galėtume balsuoti“.

Ukrainos rinkimų komisija šeštadienį perspėjo, kad dėl sukilėlių, kurie paskelbė savo nepriklausomas respublikas anglių ir plieno centruose Donecke ir Luhanske, gali būti neįmanoma surengti ten rinkimų.

„Man tai gali būti rizikingas reikalas, bet aš balsuosiu, tai – mano teisė“, – sakė 27 metų Pavlo Kosovliovas, Donecke gyvenantis dviejų vaikų tėvas.

„Noriu, kad mūsų šalis būtų suvereni ir vieninga“, – sakė jis.

Šie rinkimai laikomi takoskyra, nulemsiančia ateitį šalies, kuri šiuo metu yra įtraukta į Šaltojo karo laikų stiliaus kovą tarp Rusijos ir Vakarų ir kuriai gresia skilimas.

Vis dėlto rinkimų apylinkės nenumatomos sukilėlių kontroliuojamuose rytiniuose regionuose, o vietos rinkimų komitetai perspėjo, kad negali garantuoti savo pačių saugumo, jau nekalbant apie rinkėjų saugumą.

Ginkluoti mūšiai tapo įprastu dalyku neramiuose Rytų Ukrainos miestuose, be to, pranešama apie tikslinius nužudymus, pagrobimus, kitokį smurtą ir bauginimus, Ukrainos armijai stengiantis sutriuškinti separatistus,kontroliuojančius daugiau kaip dešimtį miestų.

Kaip rodo praėjusią savaitę paskelbti apklausos rezultatai, tik maždaug trečdalis rinkėjų Rytų Ukrainoje yra pasirengę bent pabandyti atiduoti savo balsus.

„Neturiu galimybių apsaugoti 3,5 mln. rinkėjų“, – sakė Serhijus Tkačenka, nacionalinės rinkimų komisijos pareigūnas, atsakingas už Donecko regioną.

Kaip galima surengti patikimą balsavimą, kai pastatus, kur turi įsikurti rinkimų apylinkės, yra užėmę ginkluoti vyrai, kai rinkimų medžiaga yra sunaikinta, o pareigūnams grasinama, klausė jis.

Paslaptingas „konsultantas“ iš Maskvos Aleksandras Borodajus, kuris buvo paskelbtas Donecko separatistų respublikos premjeru, sakė, kad rinkimams nėra galimybių vykti jo kontroliuojamoje teritorijoje.

„Net nemanau, kad bus būtina daryti kam nors kokį nors rimtą spaudimą (nebalsuoti)“, – sakė jis ir pareiškė, kad Ukraina jau yra žlugusi valstybė.

Tačiau kai kas Donecke kalba, kad balsuoti yra nacionalinė pareiga, nepaisant rizikos.

„Tokiomis aplinkybėmis mes, žinoma, bijome balsuoti. Mes bijome gyventi“, – sakė Ala Moskalec, nenuleisdama akių nuo netoliese žaidžiančios dukters.

„Eisiu balsuoti, nes galvoju, kad šalis šiuo metu yra bejėgė. Tai paskutinė viltis prieš pilietinį karą“, – pridūrė ji.

Prorusiškų separatistų Donecke lyderis: sukilimui reikia jūsų

Prorusiškų separatistų Ukrainos rytuose lyderiai sekmadienį paskelbė desperatišką raginimą prisijungti prie sukilimo prieš centrinę valdžią Kijeve, teigdami, kad kviečiamos netgi moterys.

„Pasiekėme pergalių, jų bus dar daugiau“, - sakė vadinamosios Donecko liaudies respublikos lyderis Denisas Pušilinas per mitingą pagrindiniame pramoninio rytų regiono mieste.

Tačiau jis pridūrė: „Mums reikia stiprių vyrų ginti mūsų respubliką, nes mūsų regione vyksta pilietinis karas“.

„Kasdien krenta daug vyrų, todėl mums reikia jų daugiau“, - aiškino separatistų lyderis.

D.Pušilinas nenurodė, kiek kovotojų jau neteko sukilėlių pajėgos, tačiau susirėmimai beveik kasnakt vyksta prorusiško sukilimo židiniu tapusiuose rajonuose, įskaitant Slovjansko apylinkes.

Jungtinių Tautų penktadienį paskelbtoje ataskaitoje rašoma, kad 127 žmonės žuvo per susirėmimus Ukrainos rytuose nuo tada, kai separatistai balandžio pradžioje pradėjo ginkluotą kovą su centrine Kijevo vyriausybe.

D.Pušilinas kalbėjo mitinge prie didžiulės Lenino statulos iš granito, kuri stovi milijoną gyventojų turinčio miesto centre. Į mitingą susirinko keli šimtai žmonių.

Prorusiški separatistai Donecke ir kaimyninėje Luhansko srityje paskelbė nepriklausomybę po gegužės 11 dieną organizuotų referendumų, kuriuose triuškinama dauguma balsavusių rinkėjų pasisakė už savarankiškumą. Šiuos referendumus Kijevas ir Vakarai laiko nelegitimiais.

Donecko separatistai įsteigė savo įstatymų leidžiamąją instituciją ir suformavo vyriausybę, kuriai vadovauja paslaptingas „konsultantas“ iš Maskvos Aleksandras Borodajus.

„Donecko liaudies respublika“ jau kreipėsi į Maskvą su prašymu prisijungti prie Rusijos.