Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad imsis didinti šalies branduolinę ginkluotę. Tai vienas iš daugelio intensyvėjančios ginklavimosi programos pažadų. Ar Rusija tokiems pareiškimams turi pakankamą finansinį ir technologinį pagrindą?

Kubinkoje, dar vadinamoje „Rusijos ginkluotės Disneilendu“, antradienį įvyko pirmoji šalies aukštųjų kovinių technologijų paroda. Atidarymo kalboje V. Putinas pareiškė, kad Rusija dar šiais metais prie savo branduolinio arsenalo ketina pridėti 40 naujų tarpžemyninių balistinių raketų.

Prieš kelias dienas JAV paskelbė, kad Lenkijoje ir Baltijos šalyse ketina dislokuoti tiek sunkiosios artilerijos, kad galėtų staigiai pasiųsti apie 5000 karių atsakyti į galimą pavojų iš Rusijos.

Tokios Rusijos ir Vakarų diplomatijos aktualijos primena Šaltojo karo manevrus. Tačiau „The New York Times“ klausia – ar pastarosioms ginklavimosi varžyboms išlieka toks pat apetitas, kaip ir Šaltojo karo dešimtmečiais?

Visų pirma, anot dienraščio, Rusijos ekonominės problemos net neleistų įpirkti ginklų, kuriuos V. Putinas pareiškė įsigysiantis iki 2020 metų. Juk jau tuomet, kai prieš kelis mėnesius prezidentas tvirtino, kad Rusijos branduolinį arsenalą per metus papildys 50 balistinių raketų, aukšti gynybos atstovai viešai pasisakė, jog Kremliaus norai – ne pagal kišenę.

Po Kubinkos parodos skaityti pranešimų susirinkę Rusijos gynybos ekspertai išreiškė panašias abejones, rašo „The New York Times“. Nepriklausomas Rusijos karybos analitikas Aleksandras Golcas teigė: „Visiems reikėtų suprasti, kad dabar gyvename visiškai kitokiame pasaulyje nei prieš dvejus metus. Tame pasaulyje, kuris dabar prarastas, buvo įmanoma apginti savo saugumą sutartimis ir abipusiu pasitikėjimu. Dabar esame visiškai kitokioje padėtyje, kur būdas saugumui užtikrinti yra karinis atgrasymas“.

Karinės parodos apylinkėse Rusijos pareigūnai ir akademikai kalbėjo apie pavojus šalies saugumui. Kaip praneša „The New York Times“, kalbose netrūko įprastų kaltinančių litanijų, neva NATO bando palaipsniui prismaugti Rusiją, naudodama tiek karinę jėgą, tiek skatindama vietines revoliucijas, kaip Ukrainos atveju.

„Rusijos kariuomenė grįžta prie normalių karinių veiksmų ir rengimosi. Darome tą patį, ką ir Vakarai. Jaučiame karinį spaudimą“, – kalbėjo vieno Rusijos karinės spaudos leidinio redaktorius Igoris Korotčenka.

Rusija buvo apleidusi karines pratybas ir verčiau rinkosi siųsti ilgųjų nuotolių raketų paleidimo techniką bei karinius lėktuvus patruliuoti netoli Europos ir Amerikos oro erdvės. Vakarai, o ypač JAV, pajuto, kad tokie veiksmai reikalavo karinio atsako. Dėl to ir turime naujas manevrų programas ir kalbas apie sunkiosios artilerijos dislokavimą, rašo „The New York Times“.

„Rusija skelbė agresyvius pareiškimus, tikindama, kad gyvename abipusio karinio atgrasymo pasaulyje. Tuo pat metu ji manė, kad Vakarai nekreips į tai dėmesio“, – renginyje kalbėjo A. Goltsas.

Ir vis dėlto, anot analitiko, Vakarai atkreipė dėmesį. Dabar Rusija tam nepasirengusi. Viena yra išsiųsti 100 tūkst. gerai apmokytų, gerai apautų karių į Krymą, bet visai kas kita yra grumtis su NATO.

Analitiko nuomone, Rusijai trūksta tiek žmonių, tiek ginkluotės sistemų, kurios greitu metu nebus parengtos, todėl V. Putinui telieka ieškoti išeities asimetriškuose grasinimuose branduoliniais ginklais.

Pagrindinė Kubinkos parodos prasmė buvo pademonstruoti vykstantį Rusijos kariuomenės modernizavimą, kurio programa apima gerą dešimtmetį ir turėtų kainuoti apie 400 mlrd. dolerių. Tačiau faktai rodo, kad programa greičiau žlunga, nei vystosi.

Karas Ukrainoje atkirto Rusiją nuo būtinų karinės pramonės taškų, tuo tarpu Vakarų sankcijos uždarė priėjimą prie reikiamos pažangiosios technologijos.

Kyla klausimas – kiek išties Rusija gali sau leisti? Krintančios naftos kainos ir ekonomikos recesija nežada daug. Praeitą rudenį išpūstas Rusijos karinis biudžetas jau šiemet buvo sumažintas. Iš V. Putino pažadėtų 2300 „Armata“ tankų bus įsigyjama tik maža dalis, nes, pasak laikinojo gynybos ministro Jurijaus Borisovo, perkant tankus buvo apsiskaičiuota, ir galutinė jų kaina 250 proc. viršijo pradinius skaičiavimus.

A. Golcas pastebėjo, kad vyresnieji Rusijos pareigūnai toliau žada modernizuotus ginklus, tačiau tyliai kaitalioja skaičius ir mažina apimtis, rašo „The New York Times“.

Rusų analitikai supranta, kad tinkamas ir laiku įgyvendinamas karybos planas yra būtinas V. Putino palaikymui – sekėjai juo tiki tik dėl jo pažadų grąžinti Rusijai didžiosios pasaulio galios statusą. Jei šie pažadai ims bliūkšti, Rusijos vadeliotojo galia pradės neišvengiamai slysti iš rankų.