F. Hollande ir B. Obama perspėja dėl galimų „naujų priemonių“ prieš Rusiją

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir JAV vadovas Barackas Obama (Barakas Obama) šeštadienį perspėjo dėl galimų „naujų priemonių“ prieš Rusiją, jei ji nepadarys pažangos siekiant sumažinti krizės įtampą Ukrainoje, pranešė Prancūzijos prezidentūra.

Prezidentūros išplatintame pranešime nurodyta, kad per šeštadienį įvykusį pokalbį telefonu F.Hollande'as ir B.Obama patvirtino nuostatą, jog „Rusija turi atitraukti pajėgas, pasiųstas į Krymą nuo vasario pabaigos, ir padaryti viską, kad būtų leista dislokuoti tarptautinius stebėtojus“.

„Jeigu stigs pažangos šia linkme, bus imtasi naujų priemonių, kurios pastebimai paveiks santykius tarp tarptautinės bendrijos ir Rusijos, o tai nėra niekam naudinga“, - pažymiam jame.

Didžiulė Rusijos karių vilkstinė juda į bazę netoli Simferopolio

Kryme keli šimtai rusų karių maždaug 50 sunkvežimių šeštadienį važiuoja į bazę netoli Simferopolio, pranešė naujienų agentūros „Reuters“ reporteriai iš rusų okupuotos Ukrainos provincijos.

Karinę vilkstinę lydi aštuoni šarvuočiai, dvi medikų transporto priemonės, benzinvežiai ir kt.

Rusija vis tvirtina, kad Rusijos pajėgos Kryme yra tik savo bazėse greta Juodosios jūros laivyno; tačiau tokius Maskvos tvirtinimus Vašingtonas vadina (prezidento Vladimiro) „Putino pramanais“.

Anot Kijevo, Kryme yra apie 30 tūkst. rusų karių, o Pentagono vertinimu jų yra apie 20 tūkstančių.

Ginkluoti rusų kariai šį Ukrainos regioną užėmė praėjusią savaitę.

Kryme prorusiškos pajėgos ESBO stebėtojus pasitiko perspėjamaisiais šūviais

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pasiųstiems stebėtojams šeštadienį nebuvo leista patekti į Krymą, kai jiems priartėjus prie vieno patikros posto nuaidėjo perspėjamieji šūviai, pranešė tos misijos narys.

Pasak jo, buvo paleisti „tikriausiai trys šūviai“, kai automobilių kolona, kurioje važiavo stebėtojų autobusai, priartėjo prie patikros posto, užimto prorusiškų pajėgų.
Šaltinis pridūrė, kad tie šūviai veikiausiai nebuvo nutaikyti į stebėtojus.

Anksčiau šeštadienį ESBO pranešė, kad stebėtojai vėl mėgins važiuoti į Krymą pro Armiansko patikros postą.

Ukraina tapo kibernetinės atakos taikiniu

Ukrainoje dešimtys kompiuterių tinklų buvo užkrėsti nauju agresyviu kibernetiniu ginklu „Snake“ („Gyvatė“), nurodė ekspertai.

Šis kompiuterinis virusas vis plačiau naudojamas nuo šių metų pradžios – dar prieš įsiplieskiant didžiausiems protestams, per kuriuos galiausiai buvo nuverstas prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, sakoma penktadienį paskelbtame Didžiojoje Britanijoje įsikūrusios kibernetinio saugumo bendrovės „BAE Systems“ pranešime.

Sudėtingos struktūros virusas „Snake“ yra panašus į žalingą programą „Stuxnet“, kuri trikdė Irano branduolinių objektų darbą 2010 metais.

„Snake“, dar žinomas kaip „Ouroboros“ (Uroboras, senovės graikų mitologijoje – gyvatė, ryjanti savo uodegą), suteikia galimybę kibernetiniams įsilaužėliams „visišką nuotolinę prieigą prie pažeistos sistemos“, – nurodė BAE.

Ši programa gali likti neaktyvuota daug dienų, todėl ją aptikti itin sunku.

Nors šio viruso kilmė neaiški, regis, jo kūrėjai veikia toje pačioje laiko juostoje, kuriai priklauso Maskva. Be to, jo programiniame kode esama rusiško teksto eilučių, pridūrė BAE.

Bendrovė užfiksavo 14 „Snake“ atakų atvejų Ukrainoje nuo šių metų pradžios, tuo tarpu per visus 2013 metus tebuvo aštuoni tokie atvejai. Nuo 2010 metų Ukrainoje užfiksuoti iš viso 32, o visame pasaulyje – 56 užkrėtimo šiuo virusu atvejai.

Nigelas Inksteris (Naidželas Inksteris), iki 2006 metų vadovavęs Britanijos užsienio žvalgybos agentūros MI6 operacijoms, sakė, kad kibernetines atakas Ukrainoje veikiausiai organizuoja Rusija.

„Jeigu pažvelgtumėte į tai per tikimybių prizmę ..., tuomet įtariamųjų sąrašas sumažėja iki vieno“, – jis sakė dienraščiui „Financial Times“.

„Dar visai neseniai rusai veikė patylomis, tačiau, mano nuomone, neabejotina, kad jie pajėgūs surengti didelio masto kibernetines atakas – pradedant masinėmis paskirstyto atsisakymo aptarnauti (DDOS) atakomis, baigiant labai, labai įmantriomis atakomis“, – teikė ekspertas.

Rusija ir Ukraina ginčijasi dėl „Maidano snaiperių“

Viena iš didžiausių mįslių, likusių po protestų Ukrainoje, per kuriuos buvo nuverstas prezidentas Viktoras Janukovyčius – kuriai stovyklai priklausė snaiperiai, sėję mirtį ir siaubą Kijeve?

Ta mįslė tapo nauju nerimą keliančiu akcentu Ukrainos krizėje, kai naujoji Kijevo vyriausybė ir Kremlius pateikia labai skirtingas versijas apie įvykius, galinčius tiek sukompromituoti naujuosius Kijevo lyderius, tiek sustiprinti jų legitimumą.

Naujoji Ukrainos valdžia tiria vasario 18-20 dienomis vykusį kraujo liejimą ir dabar kelia prielaidą, jog už jį atsakinga ne V.Janukovyčiaus vyriausybė, o Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Ukrainos pareigūnų nuomone, Kremlius galėjo būti suinteresuotas, kad per opozicijos protestus žūtų žmonių, nes tai galėtų būti panaudota kaip dingstis kariniam įsibrovimui.

Tuo tarpu Rusija kelia prielaidą, kad snaiperiai buvo pasiųsti Ukrainos opozicijos lyderių, mėginant pakurstyti pasipiktinimą V.Janukovyčiaus vyriausybe šalyje ir užsienyje.

Naujasis Ukrainos sveikatos apsaugos ministras – gydytojas, kuri padėjo teikti pagalbą per protestus sužeistiems žmonėms – sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“, kad šautinės žaizdos tiek ant žuvusių protestuotojų, tiek milicininkų kūnų buvo labai panašios. Teisėsaugos pareigūnai neatmeta galimybės, kad šauliai siekė pakurstyti konfrontacija tarp abiejų stovyklų ir išprovokuoti netgi dar didesnį smurtą, kad V.Janukovyčius galiausiai būtų nuverstas.

„Manau, kad (provokacijas planavo) ne vien ankstesnis režimas – prie to taip pat prisidėjo Rusijos specialiosios pajėgos, kurios tarnavo režimo ideologijai ir ją palaikė“, – sakė sveikatos apsaugos ministras Olehas Musijus.

Tačiau V.Putinas tikino, kad snaiperius į vadinamuosius Maidano protestus pasiuntė opozicijos lyderiai, o Kremliaus pareigūnai aiškino, kad jų versiją patvirtina Estijos užsienio reikalų ministro Urmo Paeto pokalbis telefonu su Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadove Catherine Ashton (Ketrin Ašton), kurio įrašas šią savaitę buvo paviešintas žiniasklaidos.

Faktai rodo, kad snaiperiai, ginkluoti galingais šautuvais, šaudė nuo pastatų stogų ir pro langus Kijevo centre, o nuo jų ugnies žuvo arba buvo sužeisti dešimtys žmonių. Tarp aukų buvo opozicijos protestuotojų, niekuo dėtų civilių, aiškiai nedalyvavusių susirėmimuose, medikų ir milicijos pareigūnų.

Snaiperių aukomis tapo dauguma iš daugiau nei 100 žmonių, žuvusių per Kijeve vykusius susirėmimus; dar šimtai buvo pašauti arba kitaip sužeisti per smurtą gatvėse.

antradienį Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas užsiminė, kad tyrėjai tikriausiai nukreips dėmesį į išorinius, o ne Ukrainos veikėjus.

„Galiu pasakyti tik viena: esminis veiksnys šioje priešpriešoje, peraugusioje į kruviną mūšį Kijeve, kuris apvertė frontą aukštyn kojomis ir atvedė į šoko būklę, buvo trečioji jėga, – A.Avakovą citavo naujienų agentūra „Interfax“. – Ir ta jėga – ne ukrainietiška. Labai noriu, kad mes visi tai aiškiai suprastume.“

Kitą dieną generalinis prokuroras Olehas Machnickis pareiškė, kad pareigūnai rado snaiperių iššautų šovinių tūtelių Nacionalinio banko pastate ant kalvos, esančios už kelių šimtų metrų nuo Nepriklausomybės aikštės (Maidano), kuri tapo pastarųjų protestų prieš vyriausybę simboliu. Pasak jo, tyrėjai taip pat patvirtino, jog snaiperiai šaudė iš viešbučio „Ukraina“, esančio prie aikštės, taip pat vadinamojo Chimerų namo – oficialios rezidencijos šalia prezidento administracijos pastato.

Vidaus reikalų ministras Mykola Veličkovyčius sakė naujienų agentūrai AP, kad saugumo pajėgų snaiperių dalinių, pavaldžių milicijos specialiosioms pajėgoms „Berkut“ ir kitiems VRM departamentams, vadai per apklausas neigė, jiems buvo duoti įsakymai šaudyti į žmones.

O.Musijus, kuris ilgiau nei du mėnesius organizavo medicinos punktus Maidane, sakė, kad vasario 20-ąją apie 40 mirtinai pašautų civilių ir protestuotojų buvo atgabenti į improvizuotą ligoninę, įrengtą netoli Nepriklausomybės aikštės. Tačiau jis nurodė, kad medikai taip pat suteikė pagalbą trims milicijos pareigūnams, kurių žaizdos buvo tokios pačios.

Ministras pridūrė, kad surinkti įrodymai, ypač šautinių žaizdų panašumas, jį ir kitus verčia manyti, jog snaiperiai šaudė į abiejų stovyklų narius Maidane ir kad tokiais veiksmais buvo siekiama išprovokuoti didelę pasipriešinimo bangą, kuri turėjo nuversti V.Janukovyčių, tačiau tuo pačiu pateisinti Rusijos invaziją.

Rusija irgi stengiasi išnaudoti neaiškumą dėl kraujo praliejimo Kijeve, kad sukompromituotų dabartinę Ukrainos vyriausybę. Per antradienį surengtą spaudos konferenciją V.Putinas išdėstė savo poziciją šiuo klausimu, sakydamas, kad tie snaiperiai „galėjo būti provokatoriai, pasiųsti opozicijos partijų“.

Ši versija išplito kitą dieną, kai nutekėjo vasario 26 dieną vykęs privatus Estijos UR ministro U.Paeto pokalbis telefonu su ES diplomatijos vadove C.Ashton. Ir šį pokalbį paviešino Rusijos vyriausybės kontroliuojama televizija televizija „Russia Today“.

Per tą pokalbį U.Paetas sakė, kad lankydamasi Kijeve girdėjęs iš protesto dalyvių, kad su snaiperio išpuoliais buvo susiję V.Janukovyčiaus priešininkai.

U.Paetas nurodė, kad aukas gydžiusi gydytoja Olha Bogomolec sakiusi jam, jog ir milicininkus, ir protestuotojus nukovė tokios pat kulkos ir kad „darosi vis labiau suprantama, kad už snaiperių stovėjo ne Janukovyčius, o kažkas iš naujosios koalicijos“.

Trečiadienį Taline U.Paetas patvirtino minėto pokalbio autentiškumą ir dar pasakė žurnalistams, kad jis tik pakartojęs tai, ką sakė O.Bogomolec. Jis sakė neturįs galimybių patikrinti tokių teiginių, bet vadino O.Bogomolec „neabejotinai autoritetingu asmeniu“.

O.Bogomolec interviu anksčiau šią savaitę sakė britų laikraščio „The Telegraph“ korespondentui, kad ji nežino, ar tikrai milicininkai ir protestuotojai buvo nukauti vienodų kulkų, bei tvirtino, jog reikia kruopštaus tyrimo.

„Niekas vien tik pamatęs žaizdas, gydydamas aukas, negali nustatyti ginklo tipo, – sakė ji. – Tikiuosi, kad tarptautiniai ekspertai ir Ukrainos tyrėjai nustatys, kokio tipo buvo ginklai tuose žudymuose ir kaip tai buvo atlikta. Aš neturiu jokių duomenų kam nors įrodyti“.

Ketvirtadienį Rusijos pasiuntinys Jungtinėse Tautose Vitalijus Čurkinas sakė aptaręs minėtą nutekintą pokalbį per uždarą JT Saugumo Tarybos posėdį.

Jeigu šis pokalbis yra, tikras, pažymėjo jis žurnalistams, „sunku įsivaizduoti, kaip toks parlamentas... gali būti laikomas teisėtu parlamentu, kuris gali priimti teisėtus sprendimus dėl Ukrainos ateities“.

Buvęs aukšto rango Ukrainos saugumo tarnybos (UST) pareigūnas, Henadijus Moskalis, buvęs šios tarnybos vadovo pavaduotojas, ketvirtadienį paskelbtame interviu laikraščiui „Dzerkalo Tizhnya“, pasakė, kad šaudė Vidaus reikalų ministerijos ir UST snaiperiai, ne užsieniečiai.

„Beje, snaiperiai gavo įsakymus šauti ne tik į protestuotojus, bet ir į milicininkus. Visa tai buvo daroma, siekiant eskaluoti konfliktą, siekiant pateisinti policijos operaciją Maidanui išvaikyti“, – taip anot laikraščio sakė H.Moskalis.

Viena iš snaiperių aukų tapo 57 met Aleksandras Tonskychas. Jis pasakojo AP kad vasario 20-ąją apie 10 val. jis kartu su dešimtimis kitų opozicijos kovotojų pajudėjo į pietus nuo pagrindinės susirėmimų vietos Maidane.

Pasak vyro, „Berkut“ netikėtai atsitraukė, tačiau tuojau po to snaiperiai pradėjo šaudyti bent iš dviejų pusių – veikiausiai nuo vyriausybinių pastatų, buvusių už 200–300 metrų, stogų.

A.Tonskychas pasakojo, jog dešimtys žmonių buvo „pakirsti kaip žolė“, o jis kartu su kitais susigūžė už akmeninės sienelės, siekiančios iki krūtinės, laikydami medines lazdas ir iš milicijos pajėgų atimtus metalinius skydus.

Jis sakė, kad bent 10 žmonių žuvo iš karto, o daug kitų buvo sužeisti. Kūnai buvo suvirtę vienas ant kito tarsi nulūžusios medžių šakos.

Vėliau pradėta šaudyti iš trečios krypties, sakė A.Tonskychas. Kai jis tupėjo prisiglaudęs nugara prie vieno medžio, viena kulka jam pervėrė dešinę ranką ir dešinį šoną, prakiurdė plautį ir įstrigo žemiau širdies.

Tuomet jis prarado sąmonę.

Rusija perspėja galinti nebeįsileisti ginklų inspektorių, padidėjus įtampai dėl Ukrainos krizės

Maskva, kovo 8 d. (AFP-BNS). Rusija svarsto galimybę nebeįsileisti užsienio inspektorių tikrinti strateginės ginkluotės arsenalų, branduolinius užtaisus galinčių nešti balistinių raketų, atsakydama į JAV ir NATO „grasinimus“ dėl krizės Ukrainoje, šeštadienį paskelbė Gynybos ministerija.

„Nepagrįsti NATO ir Jungtinių Valstijų grasinimai Rusijai dėl jos politikos Ukrainoje mūsų vertinami kaip nedraugiškas ženklas, kuris leidžia paskelbti susidarius force majeure (nenugalimos jėgos) aplinkybėms“, – vienas neįvardytas aukšto rango Gynybos ministerijos pareigūnas nurodė pranešime, išplatintame Rusijos naujienų agentūroms.

Inspekcijos, kurios gali būti sustabdytos, yra vykdomos pagal Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START) tarp Maskvos ir Vašingtono, taip pat pagal Vienos dokumentą, pasirašytą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narių.

Tūkstančiai Krymo moterų surengė taikos demonstraciją

Kryme keli tūkstančiai moterų įvairių tautybių, tarp jų yra rusių, ukrainiečių, totorių, dalyvavo taikioje demonstracijoje, pranešama BBC tinklalapyje.

Pasak BBC korespondento, moterys laikė plakatus „Mes už taiką“, „Karui – ne“, „Krymas – Ukraina“.

JAV gynybos departamento duomenimis Kryme dabar yra apie 20 tūkst. Rusijos karių. Ukrainos pasieniečiai nurodo kitą rusų karių skaičių – 30 tūkstančių.

Tuo tarpu Rusijos valdžia tvirtina, kad Krymo pusiasalyje nėra Rusijos kariškių, jie esą tik savo bazėse Sevastopolyje.

Lenkija evakuoja savo konsulatą Sevastopolyje

Lenkijos užsienio reikalų ministerija priėmė sprendimą išvesti iš Sevastopolio savo konsulato darbuotojus.

Dėl didėjančios įtampos, susijusios su Rusijos pajėgų buvimu Kryme, URM priėmė sprendimą evakuoti Lenkijos konsulatą Kryme, užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) pranešė socialiniame tinkle „Twitter“, pridurdamas, jog tai daroma nenoriai.

„Dėkoju konsului Wieslawui Mazurowui (Veslavui Mazirovui) ir Lenkijos Respublikos konsulato Sevastopolyje darbuotojams už pateisintus lūkesčius ir pavyzdingą misijos vykdymą“, – rašė jis.

Kryme ginkluoti asmenys Simferopolyje užėmė karinį komisariatą

Simferopolyje šeštadienio rytą Respublikinio karinio komisariato (RKK) teritoriją užėmė ginkluoti vadinamosios Krymo savigynos atstovai, pranešė Ukrainos gynybos ministerijos Krymo regioninio žiniasklaidos centro viršininkas Vladislavas Selezniovas savo paskiroje tinkle „Facebook“.

Pasak jo, į RKK teritoriją įžengė apie 100 automatais ginkluotų vyrų su neperšaunamomis liemenėmis, radijo ryšio priemonėmis.

„Būriui vadovauja generolas Kuznecovas, kuris prisistatė esąs Krymo vyriausybės patarėjas“, – parašė V.Selezniovas.

„Išstatė automatininkus aukštuose; trys autobusai, kuriais atvyko savigynos atstovai, įvažiavo į RKK teritoriją. Visi RKK karininkai išvesti už dalinio ribų. Į teritoriją dar įvažiavo keli sunkvežimiai su ginkluotais žmonėmis“, – nurodė V.Selezniovas.

Kai kurie šaltiniai tvirtina, kad šio karinio komisariato teritorijoje įrengiamas Krymo savigynos pajėgų štabas.

RKK karininkai visas pastarąsias dienas tarnyboje buvo be ginklų, pridūrė V.Selezniovas.

Rusija: naujoji Ukrainos vyriausybė priklausoma nuo ultranacionalistų

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį pareiškė, kad Ukrainos vyriausybė gauna įsakymus iš ekstremistų ir neigia tiesioginį Maskvos vaidmenį Krymo krizėje.

„Vadinama laikinoji vyriausybė nėra savarankiška ir, labai gaila, yra priklausoma nuo radikaliųjų nacionalistų, kurie įvykdė ginkluotą valdžios užgrobimą“, – jis sakė spaudos konferencijoje Maskvoje, atsakydamas į naujienų agentūros „Interfax“ klausimą, ar Maskva pasiruošusi tartis su dabartine Kijevo vyriausybe dėl padėties Kryme.

„Kam jie atstovauja – manau, mūsų Vakarų partneriai neblogai žino. Juk jie ten reguliariai lankosi, o savame rate atvirai dalijasi didelį nerimą keliančiais įspūdžiais – tačiau, matyt, dėl politinių priežasčių, viešumoje tuos faktus stengiasi nutylėti“, – aiškino S.Lavrovas.

„Padėtis Ukrainoje sunki, – pabrėžė jis. – Ten faktiškai nėra jokios valstybinės teisėsaugos kontrolės, o muziką užsakinėja vadinamasis „Pravyj sektor“ (Dešinysis, arba Teisusis sektorius), kuris naudoja teroro ir bauginimo metodus.“

„Beje, grasinimai skamba jau ne vien oficialiems valdžios atstovams Kijeve ir kituose Ukrainos regionuose, bet ir su Ukraina besiribojančių Rusijos Federacijos regionų lyderiams“, – teigė S.Lavrovas.

Rusijos diplomatijos vadovas atkreipė dėmesį, kad naujieji Ukrainos lyderiai ministrų kandidatūras derino su „Pravyj sektor“.

„Vadinamosios laikinosios vyriausybės dabartiniai vadovai prašė to „Teisiojo sektoriaus“ sutikti su ministrų kandidatūromis, tačiau dabar „Pravyj sektor“ nepatenkintas, o jo vadovai aiškina, kad valdžios perkrovimas Ukrainoje dar nebaigtas – jų netenkina dekoracijų pakeitimas: jie reikalauja iškviesti į Maidaną (Kijevo centrinę Nepriklausomybės aikštę) atskirai kiekvieną ministrą, kad jie visi raportuotų, kaip vykdo Maidano lyderių reikalavimus“, – aiškino S.Lavrovas.

Pasak jo, laikinoji vyriausybės „siūlo suteikti „Pravyj sektor“ oficialios ginkluotos teisėsaugos struktūros statusą ir funkcijas“.

„Jums tikriausiai taip pat žinomas faktas, kad gynybos ministro pavaduotojams atsisakius tai padaryti, juos tiesiog atleido. Dėl to mums labai sunku kalbėti apie naujosios valdžios savarankiškumą“, – argumentavo S.Lavrovas.

„Dabar „Teisusis sektorius“ reikalauja atidaryti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų arsenalus ir perduoti jam atitinkamą ginkluotę, – sakė jis. – Nežinau, kaip galima vertinti tų veikėjų civilizuotumą ir demokratiškumą.“

„Kai mus ragina tiesiogiai dirbti su dabartiniais Aukščiausiosios Rados vadovais, siekiant sureguliuoti Ukrainos krizę ir apskritai plėtoti su jais didelio masto strateginį dialogą – tai yra sampratų supainiojimas“, – pažymėjo S.Lavrovas.

Rusijos URM vadovas priminė, kad rengiant vasario 21 priimtą susitarimą tarp tuometės opozicijos ir Ukrainos vyriausybės, Rusijos partnerės Vakaruose žadėjo, jog jeigu prezidentas Viktoras Janukovyčius, kuris dabar jau yra nuverstas, vykdys savo įsipareigojimus, jie būtinai pasirūpins, kad ultranacionalistai nevadovautų reformų procesui Ukrainoje.

„Prezidentas Janukovyčius išpildė viską, ką žadėjo, o mūsų partneriai savo pažadų netesėjo. Tikriausiai tai ir yra dabartinės mūsų padėties priežastis“, – sakė S.Lavrovas.

Ukraina ketina tirti „Maidano snaiperių“ problemą

Ukraina gali greitai paskelbti sudaranti komisiją, tirsiančią vadinamųjų Maidano snaiperių problemą, reaguodama į paskelbtą telefoninį pokalbį tarp Estijos užsienio reikalų ministro Urmo Paeto (Urmo Pejeto) ir Europos Sąjungos (ES) išorės politikos vadovės Catherine Ashton (Ketrin Ašton), šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Interfax“.
Anksčiau šią savaitę Rusijos žiniasklaida paskelbė, esą Estijos diplomatijos vadovas patvirtino, jog snaiperiai, šaudę į žmones per opozicijos protestuotojų ir Ukrainos saugumo pajėgų susirėmimus Maidanu vadinamoje Kijevo centrinėje Nepriklausomybės aikštėje bei kitose vietose, buvo susiję su „naująja koalicija“, o ne su dabar jau nuversto prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimu.

„Buvo priimtas sprendimas artimiausioje ateityje paskelbti, kad bus sudaryta oficiali komisija – tikriausiai parlamentinė – kurioje bus pakviesti dalyvauti atstovai iš įvairių partijų, tarp jų ir (buvusios valdančiosios) Regionų partijos, taip pat tarptautiniai ekspertai, galbūt ir iš Rusijos“, – vienas šaltinis Ukrainos saugumo tarnybose sakė „Interfax“ telefonu iš Kijevo.

Pasak agentūros pašnekovo, ekspertų iš Vakarų šalių kviesti neplanuojama.

Minimas pokalbis, kurio autentiškumą patvirtino Estijos URM, įvyko vasario 26 dieną po U.Paeto vizito į Ukrainą tuoj po kruvinų įvykių Kijeve, kai smurtas jau liovėsi. Kalbėdamasis su C.Ashton, U.Paetas svarstė, kad snaiperiai Maidane šaudė ir į protestavusius žmones, ir į tvarkos sergėtojus. Jis kalbėjo apie šaltinį, kuris patvirtino, jog nukentėjusieji abiejose pusėse buvo sužeisti iš to paties ginklo.

„Interfax“ citavo Ukrainos teisėsaugos tarnybų šaltinį, anksčiau priklausiusį dabar jau išformuotam milicijos specialiųjų pajėgų daliniui „Berkut“, dalyvavusiam kruvinuose susirėmimuose Kijeve, kuris sakė, kad Kijevo naujoji valdžia galbūt sudarys tokią komisiją, tačiau tikriausiai sieks „padaryti išvadą, kad veikė snaiperiai iš dviejų pusių.

„Speciali darbo grupė, kuriai, anot kai kurių pranešimų, vadovauja (Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Andrijus) Parubijus, jau buvo sudaryta, kad parengtų tokią išvadą“, – sakė šaltinis, pageidavęs neviešinti jo vardo.

Paklaustas, kaip gali būti klastojami įrodymai, jog Ukrainos milicininkai šaudė į Maidano aktyvistus, šaltinis sakė, kad gali būti šaudoma iš milicijos tarnybinių ginklų į demonstrantų naudotus skydus, drabužius ir medines barikadų dalis – kad kulkos išliktų geresnės būklės.

„Neatmestina, kad jie „padirbės“ su lavonais – nors tai techniškai sudėtinga, – teigė „Interfax“ pašnekovas. – Bus paruošti apie 40–50 liudininkų, mačiusių specialiųjų pajėgų snaiperių darbą. Kad atrodytų labiau įtikinama, jais gali tapti moterys, pagyvenę žmonės.“

„Trumpai tariant, jie suras gydytojų ir balistikos ekspertų iš kokio nors teismo medicinos centro, taip pat pasirūpins „saugikliais“, kad niekas nesusimautų, ir paneigs pareiškimą, jog Maidane nebuvo Vidaus reikalų ministerijos snaiperių“, – pridūrė jis.

Kijevas tikisi spręsti krizę su Rusija diplomatinėmis priemonėmis

Ukraina tebesitiki, kad pavyks išsaugoti gerus kaimyniškus santykius su Rusija ir rusakalbiais, šeštadienį pareiškė laikinasis užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia.

„Norėtume gerų kaimyniškų santykių su visomis kaimynėmis, ir su Rusija. Būtent dėl šios priežasties paliekame atvirą diplomatinio dialogo su Rusija variantą, paliekame tiesioginių kontaktų tarp Ukrainos ir Rusijos galimybę“, – diplomatijos vadovas sakė per spaudos konferenciją.

A.Deščycia pridūrė, kad Ukraina taip pat tikisi ateityje palaikyti „gerus santykius su Rusijos liaudimi“.

„Suprantame – kad ir kas nutiktų, geografiškai gyvensime šalia (vieni kitų), ir turime vystyti tokius santykius ateityje“, – sakė jis.

Tačiau A.Deščycia pažymėjo, kad turi būti užtikrintas Ukrainos teritorinis vientisumas.

„Krymo mes niekam neatiduosime“, – pareiškė ministras, pridūręs, kad būtina kiek įmanoma greičiau įkurti kontaktinę grupę, kuriai būtų pavesta sureguliuoti konfliktą tame autonominiame regione, kurį dabar faktiškai kontroliuoja Rusija.

A.Deščycia sakė, kad per šią savaitę vykusį susitikimą Paryžiuje jis su tarptautiniais partneriais aptarė tokios kontaktinės grupės galimybes, dalyvaujant Rusijai, Ukrainai ir tarptautiniams tarpininkams.

„Tačiau šis pasiūlymas taip pat labai nekonkretus, nes neišspręstas tos kontaktinės grupės dalyvių klausimas“, – nurodė jis.

Ukrainos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Kijevas pasiruošęs nagrinėti įvairius tos grupės sudėties variantus.

Kijevas reikalauja tarptautinių stebėtojų per Krymo referendumą, nors laiko jį neteisėtu

Per referendumą Kryme būtinas tarptautinių stebėtojų buvimas, sakoma Kijeve, nors ir neketinama pripažinti šio referendumo rezultatų.

„Bet kurie šio referendumo rezultatai neteisėti, ir nėra kitų variantų, tik protestuoti ir sakyti tarptautinei bendruomenei, kad referendumo rezultatai bus negaliojantys“, – pareiškė Ukrainos laikinasis užsienio reikalų ministras Andrijus Deščycia šeštadienį per spaudos konferenciją Kijeve.

Pasak jo, Ukraina ir tarptautinė bendruomenė nepripažįsta to referendumo.

„Vis dėlto, mes primygtinai reikalaujame, kad ten būtų tarptautiniai stebėtojai, tačiau dar nėra ESBO ir Europos Sąjungos sprendimo tarptautinių organizacijų lygiu dėl stebėjimo, kas vyksta Kryme“, – pažymėjo A.Deščycia.

Ukrainos URM taip pat prašo Rusijos neblokuoti tarptautinių organizacijų sprendimo siųsti stebėtojus į Krymą.

Be kita ko A.Deščycia nurodė, kad tarpininkų žiniomis, esama vilties sureguliuoti padėtį Kryme.

„Manau kad esama požymių, teikiančių mums vilčių. Mes nesusėdome su Rusijos atstovais ir nepasikalbėjome, bet mums pavyko perduoti savo žinutę per tarpininkus, – Rusijos pozicija nėra kategoriška, jie priima šį pasiūlymą ir galvoja, todėl yra šiokios tokios vilties. O koks yra tas pasiūlymas – dar per anksti kalbėti“, – pasakė A.Deščycia.

Maskva laukia užsienio reakcijos į Ukrainos sprendimą neįsileisti rusų žurnalistų

Atsisakymą įsileisti rusų žurnalistus į Ukrainą Maskva laiko pasipiktinimą keliančiu laisvos spaudos pamynimo faktu; stebimasi, kad nėra užsienio žiniasklaidos priemonių reakcijos, pareiškė šeštadienį Rusijos užsienio reikalų ministerija (URM).

Pasak Rusijos URM, kovo 7 dieną Donecko oro uoste buvo neįleisti į Ukrainos teritoriją televizijos bendrovės „TV Centr“ žurnalistai ir „Vesti“ filmavimo grupė, taip pat kitų Rusijos žiniasklaidos priemonių korespondentai.

„Toks pasipiktinimą keliantis laisvos spaudos pamynimo faktas rodo veidmainiavimą tų, kurie dabar Kijeve stengiasi savo pateikti demokratais, žinoma, kabutėse“, – sakoma Rusijos URM informacijos ir spaudos departamento komentaruose.

Rusijos URM pažymi, kad „stebina jokios reakcijos nebuvimas iš užsienio žiniasklaidos priemonių apie tokį pasipiktinimą keliantį demokratijos pamynimą“.

„Nejaugi užsienio televizijos bendrovės ir agentūros pritaria tokiems veiksmams? Laukiame reakcijos“, – nurodo URM.

S. Lavrovas: naujausių pranešimų apie snaiperius Kijeve negalima „slėpti po kilimu“

Rusija reikalauja, kad būtų ištirti Kijeve per neramumus padaryti nusikaltimai, tarp kurių yra ir vadinamoji snaiperių byla, pasakė Rusijos UR ministras Sergejus Lavrovas.

„Turi būti tyrimas, ir naujausių pranešimų apie vadinamąją snaiperių bylą, manau, nebegalima slėpti po kilimu“, – sakė jis per spaudos konferenciją surengtą kartu su savo kolega iš Tadžikijos Sirodžidinu Aslovu.

„Mes siūlėme, kad ESBO (Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija) atliktų objektyvų šio fakto tyrimą, – sakė S.Lavrovas. – Ir mes sieksime teisybės, nes mums labai ilgai buvo meluojama ir šis melas ilgai buvo naudojamas viešajai nuomonei Europoje ir pasaulyje nukreipti klaidinga linkme“.

„Kalbant apie nusikaltimus, padarytus per įvykius Kijeve ir kituose Ukrainos regionuose, tame pačiame vasario 12 dienos dokumente yra straipsnis apie būtinybę atlikti nešališką tyrimą“, – nurodė Rusijos ministras.

„Jis taip pat nugrimzdo į užmarštį. Tačiau buvo padaryti vienašališki sprendimai, pradėtos baudžiamosios bylos, arba reikalaujama kelti baudžiamąsias bylas, nepaisant visų susitarimų ir nepaisant būtinybės atlikti objektyvų tyrimą“, – kalbėjo S.Lavrovas.

Ukrainos Konstitucinio teismo teisėjų atleidimas ir galimas persekiojimas yra precedento neturintis atvejis, pabrėžė jis.

S. Lavrovas: Rusijos nereikia laikyti Ukrainos konflikto dalyve

Rusija prašo savo partnerių pasaulyje nelaikyti jos konflikto Ukrainoje dalyve, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

„Mes esame pasirengę tęsti dialogą, suvokdami, kad dialogas turi būti atviras, partneriškas, be mėginimų rodyti mus vos ne konflikto dalyve“, – sakė jis per spaudos konferenciją šeštadienį Maskvoje.

Kryme ginkluoti asmenys atėmė įrangą iš naujienų agentūros AP žurnalistų

Ukrainos Krymo regiono sostinėje Simferopolyje ginkluoti asmenys atėmė įrangą iš naujienų agentūros „The Associated Press“ (AP) žurnalistų ir jos vietinių kontraktininkų, agentūra pranešė šeštadienį.

AP padalinys „Global Media Services“, rengiantis reportažus transliuotojams, nurodė, kad ketvirtadienį jo darbuotojai įrenginėjo palydovinę anteną, turėjusią tiesiogiai transliuoti vaizdą, siunčiamą vaizdo kameros, įtaisytos virš vieno Simferopolio restorano.

Tuomet prie darbuotojų prisiartino neginkluoti vyrai, kurie liepė išjungti įrangą ir neleido AP darbuotojams palikti pastato.

Vėliau atėjo du kiti vyrai, kurie nufotografavo AP įrangą, neperšaunamas liemenes, ir apkaltino agentūros darbuotojus šnipinėjimu.

Galiausia pasirodė ginkluoti vyrai, kurie liepė AP darbuotojams stovėti atrėmus rankas prie sienos, o patys supjaustė įrangos kabelius ir ją išsivežė.

Dalį įrangos agentūra vėliau atgavo. Kontraktininkai ir agentūros darbuotojai buvo laikomi pastate apie dvi valandas ir galiausiai buvo paleisti nenukentėję.

AP pasmerkė netinkamą elgesį su jos darbuotojais ir įrangos konfiskavimą. Nors tame incidente dalyvavusių asmenų tapatybė nebuvo nustatyta, agentūra ketina pateikti protestą Krymo vyriausybei.

„Bet kokie pareiškimai, kad tie žmonės yra ne žurnalistai, yra absurdiški. Jie yra profesionalai, atliekantys savo darbą kuriant reportažus, kuriais domisi daugybė žiūrovų visame pasaulyje“, – Niurjorke sakė AP tarptautinių žinių vyriausiasis redaktorius Johnas Daniszewski (Džonas Daniševskis).

Ukrainoje ruošiamasi naujoms prorusiškų aktyvistų demonstracijoms, Rusijai grasinant nutraukti dujų tiekimą

Ukraina šeštadienį neramiai laikia naujų prorusiškų demonstrantų protestų rytiniame Donecko mieste, kai Maskva pagrasino nutrauksianti gyvybiškai svarbų dujų tiekimą šiai šaliai, didindama susipriešinimą su Vakarais.

Donecke, kuris yra vienas pagrindinių židinių krizėje, krečiančioje Ukrainą nuo prorusiško prezidento Viktoro Janukovyčiaus nuvertimo per opozicijos protestus praėjusį mėnesį, laukiama naujos didelės demonstracijos, aktyvistams reikalaujant surengti secesinį referendumą, panašų į planuojamą autonominiame Krymo regione.

Naujausia prorusiškų nuotaikų demonstracija Ukrainos pietryčių regione, kuriame dauguma gyventojų yra rusakalbiai, organizuojama po to, kai penktadienį Maskva pagrasino nutraukti dujų tiekimą Ukrainai, Vakarų šalims paskelbus sankcijas, kuriomis siekiama nubausti Kremlių už faktinę Krymo okupaciją.

Šis Rusijos valstybinės dujų eksporto monopolininkės „Gazprom“ perspėjimas, galintis paveikti ir kitas šalis, didina tikimybę, kad atsikartos krizė, kilusi dėl ankstesnių Rusijos ir Ukrainos ginčų dėl dujų, smarkiai sukrėtusi Europos ekonomikas 2005–2006 metais, taip pat 2009 metais.

„Gazprom“ tikina, kad dujų čiaupus ketina užsukti dėl Kijevo neapmokėtų sąskaitų. Tačiau bendrovė apie planuojamus žingsnius pranešė po to, kai Europos Sąjunga (ES) perspėjo galinti sugriežtinti sankcijas Maskvai dėl krizės Ukrainoje, sukėlusios didžiausią priešpriešą tarp Rytų ir Vakarų nuo Šaltojo karo laikų.

Donecke, esančiame už maždaug 400 kilometrų į šiaurės rytus nuo Krymo, įtampa penktadienį buvo padidėjusi aplink Lenino aikštę, kur prorusiški aktyvistai, iškėlę Sovietų Sąjungos vėliavą, budėjo apskritą parą.

Šią savaitę Donecko regiono administracijos būstinė buvo tris dienas užimta aktyvistų, kurie iškėlė ant pastato Rusijos vėliavą, tačiau ketvirtadienį buvo išstumti milicijos.

Milicijos pajėgos apsupo tą pastatą prieš šeštadienį planuojamą demonstraciją.

Per priešingų stovyklų demonstracijas šią savaitę į Donecko gatves išeidavo tūkstančiai žmonių, o trečiadienį jose prasiveržė smurtas.

Tuo tarpu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas perspėjo JAV valstybės sekretorių Johną Kerry (Džoną Kerį), kad Vašingtono paskelbtos sankcijos Maskvai, įskaitant draudimą išduoti vizas kai kuriems asmenims ir įšaldyti jų sąskaitas, smogs kaip „bumerangas“ Jungtinėms Valstijoms.

Rusijos URM pridūrė, kad bet kokios ES baudžiamosios priemonės ir neliks be Maskvos atsako.

Keliomis valandomis vėliau „Gazprom“, laikomas Kremliaus politiniu ginklu prieš provakarietiškas buvusias sovietines šalis, paskelbė galinti užsukti dujas Ukrainai – pirmąkart nuo 2009 metų – dėl 1,89 mlrd. JAV dolerių (4,7 mlrd. litų) skolos.

„Ukraina faktiškai liovėsi mokėti už dujas, – pareiškė bendrovės vadovas Aleksejus Mileris. – Negalime veltui tiekti dujų.“

Skolų prislėgta Ukraina nurodė, kad jai per ateinančius dvejus metus reikės 35 mlrd. dolerių finansinės pagalbos. ES pasiūlė Kijevui suteikti skolinimosi garantijas ir išmokas, kurių bendra suma – 11 mlrd. eurų (beveik 38 mlrd. litų), o JAV paskelbė suteiksianti 1 mlrd. dolerių (2,45 mlrd. litų) skolinimosi garantijas.

Tuo tarpu Rusija įšaldė V.Janukovyčiaus režimui pažadėtą 15 mlrd. dolerių finansinės pagalbos paketą, kurio pirmoji išmoka padėjo šaliai išvengti bankroto.

Sevastopolyje prorusiški aktyvistai suformuos didžiulę „gyvąją“ Rusijos vėliavą

Krymo uostamiestyje Sevastopolyje prorusiški aktyvistai šeštadienį Nachimovo aikštėje planuoja suformuoti didžiulę Rusijos vėliavą, kuri matytųsi iš didelio aukščio.

„Sevastopoliečiai, parodykime visam pasauliui, kad esame vieningi su Rusija, – socialiniuose tinkluose paskelbė organizatoriai. – Dėl to siūlome surengti masinę momentinę akciją: sukurti Rusijos „gyvąją“ trispalvę mūsų jūros fone, kuri matytųsi iš viršaus. Į akciją kviečiami visi norintys. Pagal preliminarias prognozes, tokiam renginiui reikės ne mažiau nei 5 000 žmonių.“

Šio renginio organizatoriai Ukrainos regione, kurio separatistinė prorusiška administracija siekia Krymą prijungti prie Rusijos, nurodė, kad vidurdienį vietos (ir Lietuvos) prasidėsiančios akcijos šūkis bus „Padaryk teisingą pasirinkimą“.

Organizatoriai, tarp kurių minima partija „Vieningoji Rusia“ ir Sevastopolio rusų organizacijos, pridūrė parengę medžiagos šiai akcijai, kad jos pakaktų 3 000 dalyvių.

„Vykstant informaciniam karui, norime surinkti kiek įmanoma daugiau neabejingų žmonių ir iškelti „gyvąją vėliavą“, kad parodytume pasauliui apie savo nusiteikimą – Krymo žmonių nusiteikimą. Esame taikūs piliečiai ir draugaujame su Rusija. Rusija mums – ne priešas, o viltis ir apsauga“, – sakoma pranešime.

Dniepropetrovske ukrainiečiai sulaikė 7 rusų pseudožurnalistus

Ukrainos rytų mieste Dniepropetrovske milicija sulaikė septynis Rusijos piliečius, prisistačiusius žiniasklaidos bendradarbiais, nes jie nebuvo žurnalistai, pranešė Dniepropetrovsko srities teisėsaugos pareigūnas Sviatoslavas Oleinykas.

„Negaliu jų vadinti normaliais žurnalistais, tai „pseudožurnalistai“. Jie buvo pastebėti ne tik mūsų srityje. Čionai jie atvažiavo į protesto demonstraciją, po to ketino vykti į kitą sritį“,– sakė S.Oleinykas žurnalistams.

Pasak jo, šiuos asmenis domino tik provokaciniai siužetai. Nustatant jų darbovietes, paaiškėjo kad jie neatstovauja nei Ukrainos, nei Rusijos leidiniams.

„Mes suprantame, kad tai yra tam tikro ideologinio pobūdžio desantai. Todėl mes apie tai informuosime centrinius valdžios organus, kad būtų imtasi priemonių pasienio kontrolei sustiprinti, į sąrašus įrašyti konkrečius žmones, kurie nėra pageidautini mūsų valstybės teritorijoje, – sakė S.Oleinykas. – Jeigu jie užsiima dezinformacija, tegu daro tai savo valstybės teritorijoje“.

Jis dar pridūrė, kad srities valdžia visomis tesėtomis priemonėmis kovos su mėginimais dezinformuoti žmones apie padėtį Ukrainoje.

„Teisėsaugos organai jau turi tokių pavyzdžių. Pavyzdžiui, viena iš Dniepropetrovsko kilus moteris, prisistatydavo kaip „kareivio motina“, „Kijevo gyventoja“, „Charkovo gyventoja“ ir teikė melagingus komentarus žiniasklaidai“, – sakė S.Oleinykas.

Ukrainos kariškiai neleido rusams užimti karinio dalinio Sevastopolyje

Rusų kariškiai kartu su vietiniais radikalais nutraukė Ukrainos karinių oro pajėgų taktinės grupės „Krym“ vadavietės Sevastopolyje puolimą, pranešė šios grupės vadovybės atstovas.

Pasak jo, „po nepavykusios atakos prieš vadavietę rusų kariškiai ir vietiniai radikalai pasitraukė iš karinio dalinio“ A-2355 teritorijos ir nuvažiavo nenustatyta kryptimi.

Vadovybės atstovas pranešė, kad šiuo metu vadavietę kontroliuoja Ukrainos kariai; dalinio kariškai tęsia savo tarnybą.

Penktadienį apie 20 val. dalinio A-2355 budėtojo padėjėjas pranešė naujienų agentūrai „Interfax“, kad „Rusijos kareiviai šturmuoja Ukrainos karinį dalinį A2355“. Pasak, jo rusų kariai kariniu kamazu išvertė dalinio vartus, užėmė greta esantį namelį ir veržiasi vadavietės link.

Vėliau Ukrainos gynybos ministerija patikslino, kad apie 20 asmenų šturmuoja taktinės grupės „Krym“ vadavietę. tarp puolančiųjų buvo ir kazokų bei lazdomis ginkluotų vietinių radikalų, jie mėtė kurtinančias ir akinančias granatas.