Ukraina į šalį neįsileis 16-60 metų vyrų iš Rusijos

Ukraina uždraudė į šalį įleisti visus Rusijos Federacijos pilietybę turinčius vyrus nuo 16 iki 60 metų amžiaus, ketvirtadienį pranešė Rusijos oro linijų kompanija „Aeroflot“, perspėdama savo keleivius.

„Pagal oficialų kompanijos gautą įsakymą, į Ukrainą nebus įleidžiami vyrai nuo 16 iki 60 metų, kurie yra Rusijos Federacijos piliečiai“, – nurodoma „Aeroflot“ pranešime, kuriame priduriama, kad išimtys bus taikomos tik išskirtiniais atvejais, tokiais kaip artimųjų mirtis arba liga.

Draudimas taip pat taikomas vyrams nuo 16 iki 60 metų ir moterims nuo 20 iki 35 metų, keliaujantiems su Ukrainos pasais, registruotais praėjusį mėnesį Rusijos aneksuotame Kryme, pridūrė „Aeroflot“.

Į kelis Ukrainos miestus iš Maskvos skrydžius turinti bendrovė į neįleidžiamų asmenų kategoriją patenkantiems keleiviams rekomenduoja atšaukti kelionę į Ukrainą ir atgauti visus už bilietus sumokėtus pinigus.

Pasak bendrovės „Aeroflot“, ketvirtadienį Odesoje vyko Ukrainos pasienio tarnybos ir Rusijos oro transporto atstovų pasitarimas, kuriame buvo pranešta, kad nuo šios dienos nebeleidžiama kirsti Ukrainos sienos vyrams iš Rusijos nuo 16 iki 60 metų.

Rusijos užsienio reikalų ministerija patvirtino, kad tokia pat informacija buvo pateikta Kijevo, Donecko, Dnepropetrovsko, ir Charkovo oro uostuose. Savo pareiškime ji pareikalavo paaiškinimo bei pagrasino atsakomaisiais veiksmais.

Ukrainos pasienio tarnyba rėmėsi Ukrainos nacionalinės saugumo ir gynybos tarnybos sprendimu.

Kijeve Ukrainos pasienio tarnybos atstovas Serhijus Astachovas patvirtino, kad imtasi tokių griežtų priemonių.

„Dabar Ukrainos pasieniečiai sustiprino į Ukrainą oro transportu atvykstančių keleivių kontrolę..., kad į jos teritoriją nepatektų nepageidautini asmenys“, – sakė jis.

Dar jis nurodė, kad tokių priemonių imtasi dėl Ukrainos vyriausybės paskelbtos operacijos prieš prorusiškus separatistus, užėmusius valstybinius pastatus šalies rytuose bei „galimų teroro aktų grėsmės“.

V. Putinas kaltina NATO vadovą slapta įrašius ir paskelbus jų pokalbį

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį apkaltino NATO vadovą Andersą Foghą Rasmusseną (Andersą Fouhą Rasmuseną), kad šis slapta įrašė ir vėliau žiniasklaidai nutekino slaptą judviejų pokalbį, vykusį kai A.R.Rasmussenas dirbo Danijos vyriausybės vadovu.

NATO generalinis sekretorius A.F.Rassmusenas vartojo karingą retoriką, ragindamas Maskvą „deeskaluoti“ krizę Ukrainoje ir atitraukti tūkstantinę prie jos sienų sutelktą kariuomenę.

V.Putinas jį paminėjo kasmetinėje televizijos laidoje „Tiesioginė linija“, kurioje daug dėmesio buvo skiriama Vakarų ir Rusijos nesutarimams dėl Ukrainos, kur prorusiškos pajėgos užima valstybinius pastatus.

Pasak Rusijos prezidento, A.F.Rasmussenas paprašė susitikti su V.Putinu ir įrašė jų pokalbį. Tai įvyko, kai A.F.Rasmussenas vadovavo Danijos vyriausybei nuo 2001 iki 2009 metų.

„Šiandieninis NATO generalinis sekretorius ponas Rasmussenas anksčiau buvo Danijos ministras pirmininkas. Tada jis paprašė su manim susitikti. Sutikimas nebuvo iš anksto numatytas, bet aš sutikau. Mes susitikome, pasikalbėjome. Pasirodo, jis turėjo pasiėmęs diktofoną, slapta įrašė mūsų pokalbį, o vėliau paskelbė spaudoje!“ – piktinosi V.Putinas.

„Negalėjau patikėti savo akimis ir ausimis: kažkokia nesąmonė!“, – pridūrė jis.

Kol kas nežinoma, kokią informaciją paviešno tuometinis Danijos vyriausybės vadovas.

„Jis paaiškino, kad įrašė šį pokalbį „istorijai“. Aš, žinoma, pamalonintas, bet reikėjo bent jau perspėti arba bent jau paprašyti leidimo publikuoti šias derybas“. – sakė jis.

„Koks gali būti pasitikėjimas po tokių incidentų“, – klausė Rusijos vadovas. „Santykiai turi būti skaidresni ir partneriškesni“, – pridūrė jis.

NATO paneigė kaltinimus

NATO ketvirtadienį „visiška nesąmone“ pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino kaltinimus Aljanso vadovui, esą būdamas Danijos premjeru Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) slapta išplatino ir paviešino jų slaptą pokalbį.

„Šie kaltinimai yra visiška nesąmonė. Būdamas Danijos ministru pirmininku p. Foghas Rasmussenas niekada nesinešė diktofono ir neįrašinėjo susitikimų su ponu Putinu ar su kuo nors kitu“, – pareiškė NATO atstovė Oana Lungescu (Oana Lungesku), atsakydama į agentūros „Reuters“ klausimą.

„Apsikritai, siekdama nukreipti dėmesį nuo savo neteisėtų ir neteisingų veiksmų Ukrainoje, Rusija pabėrė virtinę faktus iškraipančių kaltinimų NATO“, – pareiškė ji.

Rusija nesieks atsiskirti „Geležine uždanga“

Rusijos prezidentas Vladirimas Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija nesieks atsiskirti nuo išorinio pasaulio sovietų laikų Geležine uždanga.

„Geležinė uždanga – tai sovietiškas išradimas, – sakė jis atsakinėdamas į visuomenės klausimus per televiziją. – Tai (šalies) vidaus įvykis. Mes nesiruošiame nuo nieko uždengti savo šalies, savo žmonių, visuomenės. To nebus“.

Paklaustas, ar visą gyvenimą norėtų likti prezidentu, V.Putinas atsakė: „Ne“.

Kalbėdamas apie galimybę apsilankyti JAV prezidentas atsakė: „Kolegos amerikiečiai priėmė sprendimą sustabdyti tokius kontaktus, bet tikiuosi, kad viskas savo laiku stos į savo vietas“.

V.Putinas pripažino, kad Jungtinės Valstijos neabejotinai yra tarp pasaulio lyderių, nors „kažkuriuo metu pasirodė, kad jos – vienintelės lyderės“.

„Šiandien paaiškėja, kad taip nėra. Viskas pasaulyje yra susiję. Ir jeigu bandoma ką nors nubausti, parklupdyti į kampą ant žirnių kaip išdykavusius vaikus, kad jiems skaudėtų, tai galų gale jie nupjaus šaką, ant kurios patys sėdi. Ir kada nors tai bus tikrai suprasta“, – kalbėjo prezidentas apie Vakarų įvestas sankcijas Rusijai.

Anksčiau ketvirtadienį kalbėdamas kasmetinėje televizijos „tiesioginės linijos“ laidoje V.Putinas sakė, kad Rusija neketina savęs izoliuoti, tačiau taip pat primygtinai nesieks narystės tarptautinėse organizacijose.

„Mes dažnai susiduriame su tuo, kad mūsų pozicija yra nesuprantama, o kartais net nenorima ją suprasti. Mes primygtinai nereikalausime išlikimo kai kuriose tarptautinėse struktūrose, ypač jeigu jos negali pademonstruoti savarankiškumo ir suformuluoti, koks yra jų pačių požiūris į esminius tarptautinės plėtros klausimus“, – pareiškė V.Putinas.

Aliaskoje per šalta, kad ją reikėtų susigrąžinti

Rusijos, praeitą mėnesį aneksavusios Ukrainai priklausantį Krymo regioną, prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį sakė nesireikšminantis pasiūlymų Maskvai susigrąžinti Aliaską, kuri XIX amžiuje buvo parduota Jungtinėms Valstijoms.

Tiesioginėje televizijos laidoje atsakydamas į vienos pensininkės klausimą, ar Rusija planuoja atsiimti Aliaską, V.Putinas atsakė: „Faina Ivanovna, brangioji – kam jums Aliaska?“

„Mes esame šiaurinė šalis – 70 proc. mūsų teritorijos priskiriama prie Šiaurės ir Tolimosios šiaurės regionų, – sakė jis. – Argi Aliaska Pietų pusrutulyje? Ten juk irgi šalta. Geriau nesikarščiuokime.“

„Beje, Aliaska buvo parduota – lyg ir XIX amžiuje. Maždaug tuo metu Luiziana buvo parduota prancūzų Jungtinėms Valstijoms. Tūkstančiai kvadratinių kilometrų ... buvo parduoti už 7,2 mln. dolerių. Tiesa, (sumokėta) auksu. Dabartinį ekvivalentą galima apskaičiuoti – tačiau, žinoma, nebrangiai“, – pridūrė jis.

S.Putinas pripažino, kad jam žinomas po Rusiją klaidžiojantis pokštas, kad Aliaska yra „Ais-Krym“, turint omenyje žodžių žaismą su anglų kalbos žodžiu „ice-cream“ („valgomieji ledai“) ir Krymo pavadinimu.

Aliaskos valstija buvo įkurta buvusioje Rusijos teritorijoje Šiaurės Amerikos žemyne pagal Vašingtone 1867 metų kovo 30-ąją pasirašytą sutartį, kurią JAV Senatas ratifikavo gegužės 28 dieną. Carinė Rusija tą teritoriją pardavė už 7,2 mln. dolerių, o formalus perdavimas įvyko tų pačių metų lapkričio 11 dieną.

Rusai Aliaskoje įsikūrė XVII amžiuje – kailių pirklių laivai pasiekdavo Ameriką iš Rusijos teritorijų Tolimuosiuose Rytuose ir Kamčiatkos pusiasalio.

Kai kuriuose Aliaskos kaimuose gyventojai tebevartoja pavienius rusiškus žodžius. Šioje valstijoje netgi veikia rusų ortodoksų dvasininkų seminarija.

Šia savaitę Ankoridžo žiniasklaida pranešė, kad Rusijos valstybinė televizija susisiekė su vietos žurnalistais, ieškodama galimybių nufilmuoti Aliaskos gyventojus, kurie norėtų užduoti klausimų V.Putinui per jo kasmet rengiamą „tiesioginės linijos“ laidą.

Tačiau vėliau Rusijos televizija veikiausiai atsisakė tų planų, žurnalistė Dorene Lorenz (Doren Lorenc) sakė vietos naujienų portalui (Alaska Dispatch).

Tačiau ji savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook page“ kreipėsi į visuomenę: „Jeigu galėtumėte užduoti vieną klausimą Putinui, koks jis būtų?“

Vis dėlto niekas nepaklausė, ar V.Putinas norėtų aneksuoti Aliaską. Vienas iš tų susidomėjusių paklausė: „Kiek liko laiko iki Trečiojo pasaulinio karo?“
„Kokia jūsų mėgstamiausia degtinė“, – domėjosi kitas.

Tuo tarpu kovą Baltųjų rūmų svetainėje paskelbta peticija, kurioje raginama grąžinti Aliaską Rusijai, iki ketvirtadienio buvo pasirašyta daugiau nei 42 tūkst. žmonių.

JAV ir Rusijos tarpusavio pasitikėjimas buvo prarastas iki įvykių Ukrainoje

Prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusija ir Jungtinės Valstijos prarado tarpusavio pasitikėjimą dar prieš Ukrainos krizę, tačiau jis norėtų atnaujinti šalių bendradarbiavimą.

Pasak V.Putino, norint to pasiekti, Jungtinės Valstijos turėtų gerbti kitų interesus ir tarptautinę teisę.

„Tam tikras pasitikėjimas yra prarastas, bet mes nemanome, kad kalti dėl to esame mes, – sakė jis per televiziją kreipdamasis į šalies gyventojus. – Jungtinės Valstijos gali imtis veiksmų Jugoslavijoje, Irake, Afganistane ir Libijoje, bet Rusijai neleidžiama ginti savo interesų“.

„Žinote, reikalas ne tas, kad tai („perkrovimas“) dabar baigėsi dėl Krymo. Aš manau, kad tai baigėsi žymiai anksčiau, tai įvyko iš karto po įvykių Libijoje“, - kalbėjo V.Putinas.

Jis priminė, kad tuomet, priimant rezoliuciją dėl Libijos, Rusijos Federacijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas palaikė Vakarų partneres. „Bet apie ką joje buvo kalbama? Joje buvo kalbama apie Libijos vyriausybės oro pajėgų skrydžių uždraudimą. O iki ko tai realiai atvedė? Iki teritorijos bombardavimo, iki paties (Muamaro) Kadhafi (Kadafio) nuvertimo, jo nužudymo, o vėliau JAV pasiuntinio nužudymo ir šalies griūties“, – pareiškė V.Putinas.

Pasak jo, „iš čia ir atsiranda nepasitikėjimas“. „Štai taip tada baigėsi perkrovimas“, – sakė V.Putinas.

Rusija nebijo NATO plėtros

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė nebijantis NATO plėtros.

„Baimės mes nejaučiame – nei aš nejaučiu, nei kas nors kitas turėtų to bijoti. Tačiau turime vertinti realią padėtį“, – V.Putinas sakė ketvirtadienį surengtoje kasmetinėje televizijos „tiesioginėje linijoje“, per kurią atsakinėjo į visuomenės užduodamus klausimus.

Šalies vadovas sakė, kad būtina blaiviai vertinti padėtį, susijusią su Vakarų šalių karinio aljanso tolesne plėtra.

V.Putinas pabrėžė, kad anksčiau NATO vadovybė tikino Maskvą neplanuojanti Aljanso plėsti į rytus. Tačiau vėliau prie jo prisijungė buvusio komunistinio bloko šalys ir buvusios Sovietų Sąjungos respublikos – Baltijos šalys.

„Savo laiku kalbėjau: „Kodėl tai darote? Kokia prasmė? Tų šalių saugumo užtikrinimas? Manote, jas kas nors užpuls?“ Gerai, tačiau pakanka sudaryti dvišalę sutartį dėl draugystės ir savitarpio pagalbos, įskaitant karinę – ir tų šalių saugumas bus užtikrintas“, – aiškino jis.

Tačiau V.Putinas sakė, kad iš Aljanso vadovų sulaukdavo atsakymų, kad tos šalys „turi teisę pačios rinktis, kaip užtikrinti savo saugumą“.

„Tai tiesa. Tačiau taip pat tiesa, kad karinio bloko infrastruktūrai artejant prie mūsų sienų, tai mums sukelia tam tikrų nuogąstavimų ir klausimų. Turime imtis kokių nors atsakomųjų žingsnių. Tai juk irgi tiesa, ir mums taip pat niekas negali prieštarauti“, – pabrėžė Rusijos lyderis.

Tuo tarpu toje laidoje dalyvavusiam prieštaringai vertinamam Kremliaus politiką palaikančiam televizijos žurnalistui Dmitrijui Kiseliovui, kuris anksčiau sakė, jog Rusija yra šalis, galinti paversti Jungtines Valstijas „radioaktyviais pelenais“, pasiskundus, kad NATO plėtra jam sukelia „dusinimo pojūtį“, V.Putinas sarkastiškai atsakė: „Mes patys visus uždusinsim, todėl nebijokite.“

Moldovos separatistiniam regionui turi būti leista pasirinkti savo likimą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Moldovos prorusiškos separatistinės Padniestrės respublikos gyventojai privalo turėti teisę apsispręsti dėl savo tolesnio likimo ir pabrėžė darybų būtinybę.

„Galiausiai žmonėms turi būtileista patiems nulemti savo likimą. To mes sieksime kartu su visais partneriais, žinoma, visų pirma remdamiesi tais žmonėmis, kurie gyvena Padniestrėje“, – pareiškė V.Putinas, „tiesioginėje linijoje“ atsakydamas į klausimą apie Padniestrės respublikos pripažinimo galimybę.

Rusijos prezidentas sakė, kad Padniestrė – „viena sudėtingiausių problemų, iškilusių mums po Sovietų Sąjungos žlugimo“.

Padniestrės gyventojai yra prorusiškai nusiteikę, jų didelę dalį sudaro Rusijos piliečiai, kalbėjo V.Putinas.

„Žmonės patys įsivaizduoja, kaip kurti savo ateitį, savo likimą. Ir tai ne kas kita kaip demokratijos išraiška, jeigu mes leisime tiems žmonėms padaryti taip kaip jie nori“, – pareiškė Rusijos vadovas.

Jis pridūrė, kad „žinoma, reikia nedelsiant panaikinti blokadą, kurios negatyvias pasekmes patiria Padniestrėje gyvenantys žmonės“.

Pasak V.Putino, blokadą vykdo Moldova ir Ukraina – „į Ukrainos ir Padniestrės pasienį jau pritraukta nacionalistinių ginkluotų grupuočių“.

„Tai turi kuo greičiau baigtis“, – pareiškė prezidentas.

Rusija ir Padniestrės valdžia sako, kad Ukraina blokuoja transporto kelius į šį regioną. Moldova įšaldė savo santykius su šiuo regionu po trumpo 1992 metų karo.

Savo ruožtu Ukraina baiminasi, kad Rusijos kariai gali pasinaudoti Padniestre kaip tramplinu invazijai į pietinį jos regioną surengti.

Rumuniškai kalbančios Moldovos rytiniame pasienyje esanti Padniestrė, kurios dauguma gyventojų yra rusakalbiai, nepriklausomybę paskelbė netrukus po to, kai 1991 metais subyrėjo Sovietų Sąjunga, tačiau jos valstybingumo kol kas nepripažino nė viena valstybė.

Rusija šiame regione yra dislokavusi savo kariuomenę.

„Reikia be sąlygų vesti dialogą su Moldova ir su Ukraina. Reikia suintensyvinti derybas „5+2“formatu“,– sakė V.Putinas.

Padniestrės respublikos Aukščiausioji taryba trečiadienį patvirtino kreipimąsi į Rusijos Federacijos prezidentą, Valstybės Dūmą ir Federacijos Tarybą, taip pat Jungtines Tautas (JT) bei Europos ir Saugumo Bendradarbiavimo Organizaciją (ESBO) dėl regiono nepriklausomybės pripažinimo.

Padniestrės įstatymų leidėjų paruoštame dokumente primenami 2006 metų rugsėjo 17 dienos referendumo rezultatai – 97 proc. balsavusiųjų pasisakė už respublikos nepriklausomybę ir prisijungimą vėliau prie Rusijos.

Krymo aneksija iš dalies susijusi su NATO plėtros planais

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva buvo priversta reaguoti į NATO plėtros planus ir kad Kremliaus sprendimą aneksuoti Ukrainai priklausantį Krymą, kuriame veikia Rusijos Juodosios jūros laivyno bazė, iš dalies nulėmė Vakarų šalių karinio aljanso ekspansija Rytų Europoje.

V.Putinas paaiškino, kad Krymo prijungimas prie Rusijos Federacijos iš dalies susijęs su padidėjusia tikimybe, kad Ukraina kada nors įstos į NATO, o Rusijos karinės pajėgos bus „išstumtos“ iš Juodosios jūros regiono ir pakeistos Aljanso pajėgų.

„Kai karinio bloko infrastruktūra artinama prie mūsų sienų, tai sukelia tam tikrų nuogąstavimų ir klausimų. Privalome imtis kokių nors atsakomųjų žingsnių“, – jis sakė kasmetinės tiesioginėje televizijos laidoje, per kurią atsakinėjo į gyventojų klausimus.

„Todėl mūsų sprendimas dėl Krymo, iš dalies buvo susijęs ir su tuo. Aišku, pirmiausia ir svarbiausia – tai palaikymas krymiečiams, tačiau suvokiant, jog jeigu mes nieko nedarysime, po kurio laiko, vadovaujantis tais pačiais principais, Ukrainą nutemps į NATO, ir NATO laivai atsidurs rusų karinės jūrinės šlovės mieste Sevastopolyje“, – pabrėžė V.Putinas.

V.Putinas tikino, kad Krymo karinė reikšmė šiuo metu mažesnė negu XVIII–XIX amžiuje – „atsižvelgiant į šiuolaikines puolamąsias priemones, įskaitant pakrančių“ sistemas.

„Tačiau jeigu tenai ateis NATO pajėgos, jie ten įrengs tas pačias puolamąsias sistemas – ir tai mums jau turės geopolitinę reikšmę, kai Rusija taps praktiškai išstumta iš Juodosios jūros regiono“, – pažymėjo jis.

„Mes turime atsižvelgti ir atsižvelgsime bei atitinkamai reaguoti“, – tikino jis.

Tik dėl Krymo referendumo rezultatų nusprendė prijungti jį prie Rusijos

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad sprendimas suvienyti Krymą su Rusija buvo priimtas pačią paskutinę akimirką – po to, kai paaiškėjo Krymo referendumo rezultatai.

„Iki paskutinio momento, dar daugiau, iki paskutinės dienos aš nerašiau tos frazės kalboje Kremliuje, kad teikiu Federaliniam Susirinkimui federalinį įstatymą dėl Krymo prijungimo, todėl, kad laukiau referendumo rezultatų“, – ketvirtadienį sakė V.Putinas per „tiesioginę liniją“.

Pasak jo, jam „labai svarbu buvo pamatyti, kokia gi ta pareikšta valia“.

„Ir kai tapo aišku, kad aktyvumas buvo 83 proc., o daugiau kaip 96 proc. pritarė prisijungimui prie Rusijos, tapo akivaizdu, kad tai – absoliuti, praktiškai visiška dauguma, jeigu nesakyti, (kad) visi Krymo gyventojai“, – pažymėjo V.Putinas.

„Tokiomis sąlygomis pasielgti kitaip mes negalėjome“, - pridūrė jis.

Suteikia Ukrainai mėnesį ginčui dėl įsiskolinimų už dujas išspręsti

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį suteikė Ukrainai mėnesio laikotarpį, per kurį turės būti išspręstas ginčas dėl įsiskolinimų už kaimyninės šalies tiekiamas gamtines dujas, perspėdamas, kad neišsprendus tos problemos Maskva pradės reikalauti iš Kijevo išankstinio apmokėjimo už dujas.

„Esame pasiruošę laukti vieną mėnesį. Jeigu po mėnesio nebus jokių mokėjimų, tuomet, vadovaudamiesi (dvišaliu) kontraktu, pereisime prie vadinamojo išankstinio apmokėjimo“, – V.Putinas sakė tiesioginėje televizijos laidoje.

Jis pridūrė, jog Kijevui vengiant mokėti už dujas, gali būti nutrauktas jų tiekimas Ukrainai, taip pat sutrikti energetikos išteklių eksportas į Europos šalis.

Abejoja Ukrainos rinkimų kampanija ir sako, kad Maskva gali nepripažinti jų teisėtumo

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį sakė, kad Ukrainos prezidento rinkimų kampanija vykdoma nepriimtinai ir Rusija šių rinkimų rezultatų nelaikys teisėtais, jei kampanija tęsis tokiu pačiu būdu.

„Prezidentinės lenktynės (vyksta) absoliučiai nepriimtinomis formomis. Jeigu toliau viskas vyks tokiu būdu, mes, žinoma, negalėsime teisėtu (dalyku) pripažinti nieko, kas vyks po gegužės 25-osios (rinkimų)“, – sakė jis per „tiesioginę liniją“ su šalies gyventojais.

„Kokie gi tai teisėti rinkimai, jeigu kandidatus iš Rytų (Ukrainos) nuolat sumuša, aplieja kažkokiu rašalu ir taip toliau, neleidžia (jiems) susitikti su rinkėjais? Kas čia per rinkimų kampanija?“ – klausė jis.

„Griežtai kalbant, pagal Ukrainos konstituciją, jeigu ji nebus pakeista, naujų prezidento rinkimų esant juridiškai teisėtam prezidentui Viktorui Janukovyčiui surengti neįmanoma“, – pareiškė V.Putinas.

Nori garantijų rusakalbiams gyventojams

Svarbiausias klausimas situacijos Ukrainoje sureguliavimui yra ne referendumo ir rinkimų seka, o garantijos, kad bus laikomasi rusakalbių gyventojų teisių, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Klausimas net ne tas, kas bus pirma: referendumas dėl decentralizacijos ar federalizacijos, paskui – rinkimai ar rinkimai, o paskui – valstybės struktūros keitimas. Klausimas yra garantijos šiems žmonėms“, – pareiškė V.Putinas per „tiesioginę liniją“.

Jis pabrėžė, kad būtina paskatinti Kijevą duoti atsakymą į klausimą, kur garantijos.

„Klausimas tas, kad (reikia) užtikrinti teisėtas Pietryčių Ukrainos rusų ir rusakalbių piliečių teises ir interesus“, – pažymėjo jis.

V.Putinas priminė, kad caro laikais dalis tos teritorijos nepriklausė Ukrainos teritorijai ir kad 3-iajame dešimtmetyje ji buvo perduota administruoti Kijevui sovietų vyriausybės sprendimu. „Kodėl jie tai padarė, Dievas žino“, – pažymėjo jis.

Šiandien šioje teritorijoje gyvenantys žmonės yra Ukrainos piliečiai, bet „jie turi būti lygiateisiai savo šalies piliečiai“, pridūrė V.Putinas.

Rusijos prezidentas išreiškė viltį, kad atsakymas į klausimą dėl garantijų vis dėlto bus rastas.

Ukrainos sprendimas išformuoti „Berkut“ sukels neigiamų padarinių

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Ukrainos milicijos specialiųjų pajėgų dalinys „Berkut“, kurį išformavo naujoji Kijevo valdžia, kaltinanti pareigūnus protestuotojų žudymu, garbingai atliko savo pareigą.

Atsakydamas į vieno buvusio „Berkut“ pareigūno klausimą tiesioginėje televizijos laidoje, V.Putinas sakė, kad „neabejotina, kad jūs ir jūsų kolegos ... profesionaliai ir garbingai atlikote savo pareigą“.

Prezidentas pridūrė, kad sprendimas išformuoti šias pajėgas po protestų, per kuriuos buvo nuverstas Kremliaus palaikomas Ukrainos lyderis Viktoras Janukovyčius, „atsigręš prieš Ukrainos valstybę, nes negalima žeminti kovotojų ir versti atsiklaupti kovotojus, kurie gynė šalies interesus“.

V. Putinas „labai tikisi“, kad jam neteks naudoti  armijos Ukrainoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį sakė, jog labai tikisi, kad jam neteks pasinaudoti savo „teise“ pasiųsti šalies ginkluotąsias pajėgas į Ukrainą.

„Labai tikiuosi, kad nebūsiu priverstas pasinaudoti šia teise“, - sakė V.Putinas, primindamas, kad parlamento aukštieji rūmai - Federacijos Taryba - kovo 1 dieną suteikė jam mandatą pasiųsti karius į Ukrainos teritoriją.

Paspartins Krymo perėjimą prie rublio

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad jo šalis paspartins Krymo bankininkystės sistemos perėjimo prie rublio procesą.

Pasak V.Putino, prireiks maždaug mėnesio tinklui sukurti ir reikiamam sąskaitų kiekiui atidaryti.

„Bandysime tartis su partneriais ukrainiečiais, kol kas tai nepavyksta. „Oščadbank“ ir pono („Privatbank“ savininko Ihorio) Kolomoiskio bei („Privatbank“) skyriaus Kryme vadovo draugo (Boriso) Finkelšteino „Privatbank“, jis kol kas nebendradarbiauja ir apyvarta grivinomis apribota“, – sakė jis.

Pripažino, kad rusų kariai buvo dislokuoti Kryme per referendumą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pirmąkart viešai pripažino, kad jo šalies kariai buvo dislokuoti Krymo pusiasalyje prieš separatistinį referendumą, per kurį vietos gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos Federacijos.

„Už Krymo savigynos nugaros, aišku, stovėjo mūsų kariai“, – sakė V.Putinas, aiškindamas, kas buvo tie kariai, kurie vilkėdami uniformas be atpažinimo ženklų pasirodė Kryme vasario pabaigoje.

„Jie veikė labai korektiškai, tačiau, kaip jau sakiau – ryžtingai ir profesionaliai“, - pridūrė jis apie rusų karius, kurių daugelis jų laikė apsupę Ukrainos kariuomenės bazes.

„Reikėjo apsaugoti žmones net nuo galimybės panaudoti ginklą civilių gyventojų atžvilgiu“, – sakė jis.

„Kitaip surengti referendumą – atvirai, garbingai, oriai – ir padėti žmonėms pareikšti savo nuomonę buvo paprasčiausiai neįmanoma“, – nurodė jis.

Pasak prezidento, Kryme referendumo metu buvo maždaug 20 tūkst. ginkluotų ukrainiečių kariškių.

„Ten vien sistemų S300 – 38 paleidimo įrenginiai. Sandėliai su ginklais ir ešelonai šaudmenų“, – sakė jis.

„Per pokalbius su savo kolegomis užsienyje aš neslėpiau, jog mūsų užduotis buvo ta, kad būtų užtikrintos sąlygos krymiečiams laisvai pareikšti savo valią“, - sakė jis.

„Todėl mes turėjome imtis būtinų priemonių, kad įvykiai nesiklostytų taip, kaip jie šiandien klostosi Ukrainos pietrytinėje dalyje. Kad nebūtų tankų, kad nebūtų nacionalistų kovinių padalinių ir žmonių su kraštutinėmis pažiūromis, bet gerai ginkluotų automatiniais ginklais“, – sakė V.Putinas.

V. Putinas: Ukraina rizikuoja nusiristi į bedugnę

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį apkaltino Ukrainos vyriausybę stumiant šalį prie bedugnės krašto, tačiau pareiškė, kad dialogas yra vienintelė galimybę išeiti iš besivystančios krizės.

„Tik dialogu, demokratinėmis procedūromis, o ne naudojant ginkluotąsias pajėgas, tankus ir aviaciją, galima įvesti tvarką šalyje“, – V.Putinas sakė dalyvaudamas kasmet Rusijos televizijos rengiamoje tiesioginėje laidoje, per kurią gyventojai gali užduoti klausimus šalies lyderiui.

V.Putinas pažymėjo, jog labai svarbus pradėti derybas, dalyvaujant visoms suinteresuotoms šalims.

„Šiandien labai svarbu kartu pagalvoti, kaip išeiti iš šios padėties, pasiūlyti žmonėms tikrą, o ne parodomąjį dialogą“, – sakė jis.

V.Putinas apkaltino naująją Kijevo vyriausybę, atėjusią į valdžią, kai buvo nuverstas Kremliaus palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius, stumiant šalį „į bedugnę“.

Prezidentas aiškino, kad Kijevo valdžios atstovai nuolat važinėja į Ukrainos rytinius regionus, tačiau ten susitinka tik su savo „statytiniais“, o ne prorusiškos stovyklos atstovais.

„Dėl to nereikia važinėti į Donbasą – tam pakanka išsikviesti juos į Kijevą ir surengti pasitarimą. Reikia kalbėti su žmonėmis, su jų tikraisiais atstovais“, – ragino jis.

V.Putinas pareiškė, jog į vadovaujamus postus Rytų Ukrainoje būtina kelti tuos lyderius, kurie yra populiarūs tarp gyventojų, kad būtų pradėtas konstruktyvus dialogas dėl krizės įveikimo.

„Būtina kalbėtis su žmonėmis ir su jų realiais atstovas. Su tais, kuriais žmonės pasitiki“, – sakė jis.

„Reikia visus paleisti iš kalėjimų, padėti žmonėms organizuotis, iškelti papildomus lyderius ir pradėti dialogą“, – sakė jis.

„(Ukrainos) rytuose kalbama apie federalizaciją. Kijeve jau kalba, ačiū Dievui, apie decentralizaciją. Kas (slypi) už šių žodžių? Reikia sėsti prie derybų stalo ir suprasti, apie ką kalbama, ir rasti sprendimą“, – pabrėžė V.Putinas.

Pavadino „niekais“ kalbas apie rusų pajėgas Rytų Ukrainoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Rytų Ukrainoje nėra rusų dalinių.

„Niekai visa tai“, - sakė V.Putinas tiesioginiame televizijos eteryje, pradėdamas klausimų ir atsakymų sesiją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Kijevo sprendimas pasiųsti ginkluotąsias pajėgas į rytinę Ukrainą, užuot siekus dialogo su šio regiono rusakalbiais gyventojais, yra „labai rimtas nusikaltimas.“

„Užuot suvokę Ukrainos valstybėje vykstant kažką negera ir bandę siekti dialogo, pradėjo dar labiau grasinti jėga ir priėjo prie to, kad pasiuntė prieš civilius gyventojus tankus ir aviaciją“ – pareiškė V.Putinas per „tiesioginę liniją“.

„Tai dar vienas labai rimtas dabartinių Kijevo valdžios nusikaltimas“, - pridūrė jis.