Tai trečiadienį pranešė laikraštis „Sudpresse“.

Leidinys pažymi, jog, šalinant potvynio padarinius, vien tik dideliame pramoniniame Lježo mieste, kuris nebuvo pagrindinė nelaimės zona, jau surinkta per 100 tūkst. kubinių metrų statybinių šiukšlių – pastatų ir konstrukcijų nuolaužų, baldų, gatvių dangos, atitvarų, kelio ženklų, šviesoforų, stulpų, reklaminių skydų. Labiau nukentėjusiuose kaimo rajonuose atliekų mažiau dėl mažesnio užstatymo tankio, bet šiukšlių srautai „srūva“ iš nelaimės zonų nesustodami.

Kompanija „Intradel“ – Lježo provincijos sąvartynų operatorė – jau liepos 20 d. pranešė išnaudojusi visas savo galimybes užtikrinti organizuotą šiukšlių laikymą, bet dar prieš tai per gelbėjimo, o paskui per atstatymo darbus iškilo būtinybė greitai išgabenti šimtus tonų statybinių šiukšlių neišvežiojant jų po regiono sąvartynus. Padėtį apsunkino tai, kad nelaimės zonoje pirmosiomis dienomis labai trūko technikos ir kiekvienas sunkvežimis buvo svarbus.

Kad statybinių atliekų kalnai netrukdytų atlikti atstatymo darbų, regiono valdžia turėjo priimti sprendimą paversti milžinišku laikinu sąvartynu automobilių kelią A601, nenaudojamą nuo 2014 metų. Tada jis buvo uždarytas dėl labai prastos būklės, remonto nerentabilumo, neintensyvaus eismo ir turimų alternatyvių magistralių. Dabar kelias virto ištisiniu penkių kilometrų ilgio sąvartynu – jį dengia pusantro metro aukščio plytgalių, stiklo šukių, vamzdžių, buitinės technikos sluoksnis.

Liepos 14-16 dienomis liūčių sukelti potvyniai Belgijoje buvo didžiausi per pastarąjį šimtmetį. Nuo jų nukentėjo 206 iš 262 Valonijos miestų ir komunų. Žuvo 41 žmogus, daugiau kaip 60 buvo sužeisti, tūkstančiai neteko pastogės. Materialinės žalos mastas iki šiol nenustatytas, bet, preliminariais vertinimais, ji viršys 10 mlrd. eurų. Regiono gyventojai per dvi paras neteko daugiau kaip 50 tūkst. automobilių, kurių nebeįmanoma suremontuoti.