„Deja, DLR (niekieno nepripažintos Donecko „liaudies respublikos“) vadovas Aleksandras Zacharčenka žuvo per teroro išpuolį. Tikslinamos aplinkybės“, – pranešė Donecko naujienų agentūra (DAN).
„Šiandien per teroristinę ataką žuvo DLR vadovas Aleksandras Zacharčenka“, – naujienų agentūrai AFP patvirtino jo atstovė Aliona Volynec.
„Vadovas mirė įvykio vietoje nuo sprogimo metu patirtos galvos ir smegenų traumos, nesuderinamos su gyvybe“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė vienas separatistų šaltinis teisėsaugos tarnybose.
Per ataką buvo sunkiai sužeisti dar mažiausiai du žmonės: Donecko separatistų „finansų ministras“ Aleksandras Timofejevas ir nežinoma mergina.
Anksčiau DAN pranešė, kad per 17 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku įvykusį sprogimą prie kavinės „Separ“ buvo sužeisti trys žmonės.
Vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas pranešė iš įvykio vietos, kad rajoną, kur nugriaudėjo sprogimas, apsupo policijos pajėgos.
Kaip matyti neseniai padarytose nuotraukose, kavinėje „Separ“, kurioje įvyko sprogdinimas, kabojo separatistų simboliai ir slepiamieji tinklai.
Kaip naujienų agentūrai AFP pranešė vienas šaltinis DLR teisėsaugos institucijose, 42 metų A. Zacharčenkos nužudymu įtariami Ukrainos diversantai.
„Prie Zacharčenkos nužudymo prisidėjo ukrainiečių diversijos ir žvalgybos grupė, vykdomas tyrimas“, – pažymėjo šaltinis.
Pasak teisėsaugos atstovų, jau buvo sulaikyti keli įtariamieji, važiavę automobiliu.
„Buvo sulaikyti keli žmonės – ukrainiečiai diversantai ir su jais susiję asmenys, įtariami prisidėjus prie pasikėsinimo į respublikos vadovą“, – nurodė naujienų agentūros pašnekovas.
Separatistų prezidentas
Buvęs verslininkas A. Zacharčenka, vadovavęs sukilėliams, kurie kovojo su vyriausybės pajėgomis pramoniniame Donecko mieste, 2014 metų rugpjūtį tapo DLR premjeru, o vėliau tais pačiais metais buvo išrinktas nepripažintos respublikos pirmuoju prezidentu. Tuomet jis pareiškė, kad jo tikslas – sukurti „naują valstybę“.
A. Zacharčenka – aukščiausias pareigas užėmęs veikėjas tarp virtinės nužudytų Ukrainos separatistų politikų ir kovotojų vadų.
Tarp kitų separatistų vadeivų, žuvusių ne per kautynes, buvo kovotojų vadai Michailas Tolstych, Aleksejus Mozgovojus, Aleksandras Bednovas ir Arsenas Pavlovas.
Pernai per automobilio sprogdinimą Luhanske žuvo apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos (LLR) policijos vadovas Olegas Anaščenka.
Maskva ir separatistai dėl šių nužudymų kaltina Kijevą, bet šis tvirtina, kad atakos yra susijusios su maištininkų vidaus nesutarimais ir Rusijos troškimu kontroliuoti šias teritorijas.
Separatistų naujienų agentūra citavo DLR pareigūną Denisą Pušiliną, sakiusį, kad už A. Zacharchenkos nužudymą atsakingas Kijevas.
„Tai tolesnė Ukrainos pusės agresija... Doneckas atkeršys už jo žūtį“, – teigė D. Pušilinas.
Panašią poziciją išsakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
„Donecke per teroristinį aktą žuvo DLR vadovas Zacharčenka, – žurnalistams sakė ji. – Esama daug priežasčių manyti, kad už jo nužudymo stovi Kijevo režimas, anksčiau ne kartą naudojęs panašius metodus kitaip galvojantiems ir neparankiems asmenims pašalinti.“
Tačiau Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) šį nužudymą sieja su A. Zacharčenkos varžovais tarp separatistų arba Maskva.
„Zacharchenkos mirtis gali būti kovotojų vidaus konfliktų rezultatas“, – Ukrainos televizijai 112 sakė SBU pareigūnas Ihoris Huskovas.
Rytinėse Donecko ir Luhansko srityse po 2014-ųjų balandį Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos įsižiebęs konfliktas pareikalavo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių gyvybių.
Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Maskvą siunčiant per sieną su Ukraina karius ir ginkluotę.
Rusija šiuos kaltinimus neigia, nepaisant įrodymų, kad ji dalyvauja konflikte ir atvirai remia sukilėlius.
Rusija: nužudymas paverčia niekais Minsko taikos susitarimus
Vieno iš pagrindinių Rytų Ukrainos prorusiškų separatistų vadeivos Aleksandro Zacharčenkos nužudymas gali galutinai sužlugdyti Maskvos ir tarptautinės bendruomenės pastangas sureguliuoti konfliktą šioje šalyje, penktadienį pareiškė Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas.
A. Zacharčenka, apsišaukėliškos Donecko „liaudies respublikos“ (DLR) vadovas, žuvo penktadienio pavakare per sprogdinimą Donecko centre esančioje kavinėje „Separ“.
„Šis ribas peržengiantis aktas paverčia niekais visus žingsnius, per keletą metų atliktus Rusijos ir tarptautinės bendrijos, kad būtų užbaigtas karas pietryčių Ukrainoje“, – žurnalistams sakė V. Volodinas.
„Būtų teisinga, kad ESBO (Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos) Parlamentinė Asamblėja pateiktų šio įvykio įvertinimą ir pareikalautų Ukrainos valdžios atsakomybės už šį nusikaltimą“, – pridūrė jis.
„Visi, susiję su šiuo teroro aktu, privalo būti nubausti“, – pabrėžė V. Volodinas.
Valstybės Dūmos pirmininkas sakė, kad „Kijevo vyriausybė, viena vertus, tvirtina, kad būtina įgyvendinti Minsko (taikos) susitarimus ir pasisako už padėties DLR ir LLR („Luhansko liaudies respublikos“) taikų sureguliavimą, tačiau teroristiniai metodais atsikrato teisėtai išrinktų valdžios atstovų Donbase (Rytų Ukrainoje)“.
Buvęs verslininkas A. Zacharčenka, vadovavęs sukilėliams, kurie kovojo su vyriausybės pajėgomis pramoniniame Donecko mieste, 2014 metų rugpjūtį tapo DLR premjeru, o vėliau tais pačiais metais buvo išrinktas nepripažintos respublikos pirmuoju prezidentu. Tuomet jis pareiškė, kad jo tikslas – sukurti „naują valstybę“.
A. Zacharčenka – aukščiausias pareigas užėmęs veikėjas tarp virtinės nužudytų Ukrainos separatistų politikų ir kovotojų vadų.
Tarp kitų separatistų vadeivų, žuvusių ne per kautynes, buvo kovotojų vadai Michailas Tolstych, Aleksejus Mozgovojus, Aleksandras Bednovas ir Arsenas Pavlovas.
Pernai per automobilio sprogdinimą Luhanske žuvo apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos (LLR) policijos vadovas Olegas Anaščenka.
Maskva ir separatistai dėl šių nužudymų kaltina Kijevą, bet šis tvirtina, kad atakos yra susijusios su maištininkų vidaus nesutarimais ir Rusijos troškimu kontroliuoti šias teritorijas.
„Zacharchenkos mirtis gali būti kovotojų vidaus konfliktų rezultatas“, – Ukrainos televizijai 112 sakė Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) pareigūnas Ihoris Huskovas.
Rytinėse Donecko ir Luhansko srityse po 2014-ųjų balandį Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos įsižiebęs konfliktas pareikalavo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių gyvybių.
Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kaltina Maskvą siunčiant per sieną su Ukraina karius ir ginkluotę.
Rusija šiuos kaltinimus neigia, nepaisant įrodymų, kad ji dalyvauja konflikte ir atvirai remia sukilėlius.
Naujausi komentarai