Pereiti į pagrindinį turinį

Bręsta konfliktas dėl Svinouiscio išorinio uosto

2023-08-27 12:00

Įprasta, kad išorinio uosto ar netgi didelio terminalo statyba kitos šalies pasienyje gali sukelti tarptautinį konfliktą.

Planas: Svinouiscio išorinis uostas būtų statomas šalia jau veikiančio dujų terminalo už 3–5 km nuo sienos su Vokietija.
Planas: Svinouiscio išorinis uostas būtų statomas šalia jau veikiančio dujų terminalo už 3–5 km nuo sienos su Vokietija. / KVJUD nuotr.

Išorinis uostas baidys turistus

Kažkas panašaus šiuo metu vyksta Lenkijos ir Vokietijos pasienyje. Lenkija rengiasi statyti išorinį Svinouiscio uostą. Svinouiscis yra prie pat Vokietijos sienos. Paskutinė šio miesto gatvė jau remiasi į sieną su Vokietija.

Šalia Svinouiscio yra Vokietijos Heringsdorfo savivaldybė. Ji, kaip ir Svinouiscis, įeina į vandenimis-kanalais, upe, Ščecino įlanka atribotą teritoriją, vadinamą Uznamo sala. Šios salos pakrantės yra vertingos Vokietijos vietos, kažkas panašaus į tai, ką mes Lietuvoje turime Kuršių nerijoje.

Nieko nuostabaus, kad Vokietijoje kilo nepasitenkinimas dėl pasienyje planuojamo statyti išorinio uosto.

Heringsdorfo merė Laura Isabelle Marisken teigė, kad pirmą kartą leidžiasi į teisinius ginčus su Lenkija. Vokietijos savivaldybė pasisamdė lenkų teisininką, kad šis gautų su Svinouiscio išorinio uosto statyba susijusius dokumentus.

Gali būti ir taip, kad su kaimynine Vokietija Lenkijos išorinio uosto planavimo dokumentai nebuvo tinkamai derinti. Vokietija turi pretenzijų Lenkijai, kad šiemet liepos pabaigoje Meklenburgo-Pomeranijos federalinės žemės ūkio ministerijai, Lenkijos valdžios institucijos Poveikio aplinkai vertinimą pateikė ne vokiečių ar anglų, o lenkų kalba.

L. I. Marisken teigė, kad ketinama kreiptis į Svinouiscio administracinį teismą ir stabdyti šio miesto išorinio uosto statybos projektą. Atsiradus išoriniam uostui smarkiai didėtų laivų srautai, Vokietijos pakrantės tarša, iškiltų avarijų tikimybė. Teigiama, kad išorinis uostas ateityje smarkiai paveiktų salai svarbaus turizmo verslą. Pretenzijų Lenkijai dėl pasienyje planuojamo statyti Svinouiscio išorinio uosto turi ir toliau nuo jo esančios Vokietijos savivaldybės.

Ties Klaipėda: išorinio uosto prie Melnragės statybos schema. / KVJUD nuotr.

Lietuvos ir Lenkijos perspektyvos

Svinouiscio išorinio uosto statybos derinimas turi analogų su Lietuvos ir Latvijos pasienyje planuojamu statyti Būtingės išoriniu uostu. Skirtumas tik tas, kad Svinouiscio išorinis uostas planuojamas statyti maždaug už 3–5 km nuo Vokietijos sienos, o Būtingės išorinis uostas būtų statomas maždaug už puskilometrio nuo Latvijos sienos.

Svinouiscio išorinio uosto statybos derinimas turi analogų su Lietuvos ir Latvijos pasienyje planuojamu statyti Būtingės išoriniu uostu.

Kol kas išorinio uosto statyba Lietuvoje yra įšaldyta ir nėra jokių vilčių, kad greitai pajudės. Tam įtakos turi ir pablogėjusi geopolitinė situacija, kai nutrūko Rytų ir Vakarų tranzito grandinės per rytinės Baltijos uostus.

Lenkijoje, skirtingai nei Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje, yra visai kita situacija. Jos uostai sparčiai auga, nes per Lenkiją eina krovinių srautai į centrinės Europos šalis, tokias kaip Čekija ar Slovakija.

Didžiulė perspektyva Lenkijos uostams išlieka ir dėl Ukrainos. Jau dabar aišku, kad Ukrainos karas su Rusija greitai nesibaigs, Juodosios jūros regione išliks įtampa, todėl pagrindinėmis Ukrainos aprūpinimo šalimis Europoje taps Rumunija ir Lenkija.

Prie sienos: Latvijos pasienyje ir prie „Natura 2000“ ribos planuojamo Būtingės išorinio uosto schema. / KVJUD nuotr.

Neapibrėžta perspektyva

Dėl Lietuvos išorinių uostų statybos šiuo metu yra neapibrėžta situacija. Lietuvos bendrajame plane yra pažymėtos dvi galimos išorinio uosto statybos vietos Baltijos jūros Lietuvos pakrantėje. Dėl abiejų vietų privažiavimo automobiliais ir geležinkeliais yra numatyta atlikti studijas.

Abi viečtos yra problemiškos. Melnragės variantas dėl to, kad jo nenori nemaža dalis Klaipėdos, daugiausia pajūrio zonos, gyventojų. Būtingės variantas problemiškas dėl to, kad jis yra pernelyg arti Latvijos sienos.

Gali būti, kad Lietuvos valdžia sąmoningai nedaro jokių žygių, kad būtų pasirinkta viena ar kita galimo išorinio uosto vieta. Abi vietos tarsi yra pažymėtos – įtrauktos į Lietuvos bendrąjį planą.

Tam, kad būtų pasirinkta kuri nors viena vieta, būtina atlikti abiejų vietų poveikio aplinkai vertinimą. Tai yra brangus, daug įvairių tyrimų jūroje ir priekrantės zonoje reikalaujantis darbas. Nėra prasmės jį vykdyti, kol nematoma realios būtinybės statyti išorinį uostą.

Visiškai realu, kad Lietuva, bent artimiausią dešimtmetį liks su neapibrėžta dviejų išorinių uostų statybos perspektyva. Taip pat su nežinomybe, kaip į Būtingės išorinio uosto statybą reaguotų Latvija, kaip su ja pavyktų suderinti tokį projektą.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų