Taip teigė istorikas ir politikos analitikas Valerijus Solovėjus. Pasak jo, NATO žinojo apie V. Putino planus dėl Baltijos šalių. Būtent todėl Baltijos šalyse prasidėjo didžiausios istorijoje karinės pratybos. Tam, kad kilus grėsmei, sąjungininkai susitiktų su Rusijos kariuomene.

Vėliau V. Putinas atidėliojo savo planus, o 2021-aisiais grįžo prie savo minties. Krymo ir Donbaso jam nepakako – diktatorius nusprendė užgrobti visą Ukrainą.

Mistinis komponentas taip pat suvaidino vaidmenį – V. Putinas patikėjo hipoteze: „Jei pakeisi pasaulio žemėlapį, valdysi amžinai“. Mažiausiai du žmonės jį palaiko.

Tai, kad nuo 2020 metų jis buvo izoliuotas, taip pat turėjo neigiamą vaidmenį Rusijos prezidentui. Taip nutiko ne tik dėl COVID-19 pandemijos, bet ir dėl sunkios operacijos, kuri jam buvo atlikta.

2021 metų pabaigoje V. Putinui artimas šaltinis jam patvirtino, kad karas tikrai bus. V. Putinas nusprendė dėl datos ir buvo įsitikinęs, kad Ukrainą užgrobs labai greitai.

Kaip aiškino ekspertas, Rusijos prezidentas planą užgrobti Ukrainą iš tikrųjų sugalvojo pats. Ši agresyvi idėja jam nebuvo primesta. Diktatorius sugebėjo pagaliau palaužti tuos, kurie jį atkalbinėjo nuo invazijos.

Pagal V. Putino planą, Odesa ir Nikolajivas turėjo kristi po dviejų savaičių, o tada rusų kariai turėjo vykti į Moldovą. Beje, diktatorius savo kariuomenei davė dieną, kad užgrobtų Moldovą.