ES nori apmokyti daugiau ukrainiečių karių, bet nesutaria, kur

ES jau užsibrėžė tikslą šiemet apmokyti apie 60 tūkst. Ukrainos karių, tačiau karo draskomoje šalyje tebesitęsiant įnirtingoms kovoms, blokas svarsto, kad reikėtų karių skaičių padidinti.

„Aptarsime, kaip sustiprinti Ukrainos karių mokymo misiją“, – žurnalistams Briuselyje prieš bloko gynybos ministrų susitikimą sakė ES vyriausiasis diplomatas.

„Galvojame apie koordinacinį centrą Ukrainoje, tačiau nėra susitarimo mokyti ukrainiečių karius Ukrainos teritorijoje su Europos instruktoriais“, – pridūrė J. Borrellis.

Šis klausimas skaldo 27 ES valstybes nares. Kelios šalys, įskaitant Estiją, Prancūziją ir Švediją, remia karių mokymą Ukrainoje, tačiau kitos šalys, įskaitant Vengriją, baiminasi, kad toks žingsnis gali skatinti karo eskalaciją.

Anksčiau šiemet Prancūzija šokiravo savo sąjungininkus, kai prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė neatmetantis galimybės siųsti Vakarų karius į Ukrainą, nors pripažino, kad nėra bendro sutarimo dėl tokių veiksmų.

Ministrai aptars Europos misijos, skirtos Ukrainos kariams mokyti, atnaujinimą, tačiau dabar neužsimenama apie jos vykdymą Ukrainos teritorijoje, sakė vienas ES diplomatas.

J. Borrellis dar sykį paragino ES valstybes paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai po to, kai ketvirtadienį apie tai kalbėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. 

„Nuo birželio buvo daug pažadų, ypač dėl oro gynybos, todėl atsižvelgiant į masinius išpuolius prieš Ukrainą ir Ukrainos miestus (...) akivaizdu, kad turėsime reaguoti“, – pažymėjo J. Borrells.

Jis taip pat peikė Ukrainai taikomus apribojimus, susijusius su tuo, kaip Kyjivas gali naudoti Vakarų šalių suteiktus ginklus.

„Absurdiška sakyti, kad leidimas atakuoti taikinius Rusijos viduje reiškia karą prieš Maskvą (...) Mes remiame Ukrainą“, – pabrėžė J. Borrellis.

Ukraina ne kartą ragino savo sąjungininkes panaikinti apribojimus, tačiau tam priešinasi Berlynas ir Vašingtonas, baimindamiesi konfrontacijos su Maskva.

Šaltinis iš Vokietijos vyriausybės sukritikavo J. Borrellį dėl to, kad jis pavartojo žodį „absurdiška“.

„Artėjant kadencijos pabaigai Borrellio pareiškimai darosi vis keistesni. Aišku viena: jis vis mažiau kalba Europos Sąjungos vardu ir vis daugiau – savo vardu“, – sakė šaltinis.

Buvusi Estijos premjerė Kaja Kallas (Kaja Kalas) vėliau šiemet pakeis J. Borrellį Bendrijos diplomatijos vadovo kėdėje.