Gynybos ministerija: Iranas atrėmė dronų ataką prieš šalies karinį objektą

„Naudojant (bepiločius) orlaivius buvo surengta nesėkminga ataka... prieš vieną iš gynybos ministerijos dirbtuvių kompleksų“, – teigiama išplatintame pranešime, kuriame priduriama, kad šeštadienį vėlai vakare suduotas smūgis padarė tik nedidelę žalą vieno pastato stogui, bet aukų nebuvo.

Pranešimas apie šį išpuolį buvo paskelbtas itin įtemptu Irane metu, kurį krečia protestai nuo rugsėjo 16 dienos, kai mirė 22 metų Irano kurdė M. Amini, suimta už tai, kad, kaip įtariama, pažeidė griežtą šalies moterų aprangos kodą, įtampa dėl branduolinės programos ir Vakarų kaltinimai, kad Teheranas tiekia bepiločius orlaivius Maskvai, dalyvaujančiai kare Ukrainoje.

Ministerija teigė, kad vieną iš dronų sunaikino priešlėktuvinės gynybos sistema, o kitu du sprogo.

„Ataka, įvykusi šeštadienį apie 23.30 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku nesutrikdė komplekso veiklos“, – priduriama pranešime.

Vaizdo įraše, kuriuo aktyviai dalinamasi socialinėje žiniasklaidoje ir kurio autentiškumo naujienų agentūra AFP negalėjo patikrinti, matyti, kaip įvykio vietoje nugriaudėjo stiprus sprogimas, o į nelaimės židinį važiuoja gelbėjimo tarnybos automobiliai.

Isfahano provincijos gubernatoriaus pavaduotojas Mohammadas Reza Jannessari (Mohamadas Reza Džanesaris) taip pat per televiziją teigė, kad „aukų nebuvo“, ir pridūrė, kad „incidento priežastys yra tiriamos“.

Irano valdžios institucijos nepateikė išsamesnės informacijos apie šį įvykį.

Iranas šiame regione turi kelis žinomus branduolinių tyrimų objektus, įskaitant urano konversijos gamyklą.

2021-ųjų balandį Teheranas paskelbė, kad Natanzo branduoliniame komplekse, esančiame Isfahano provincijoje, pradėjo gaminti 60 proc. prisodrintą uraną.

Pagal 2015-ųjų Bendrąjį visapusišką veiksmų planą (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) Iranas įsipareigojo smarkiai apriboti savo branduolinę programą mainais į kai kurių jam taikomų ekonominių sankcijų atšaukimą.

Tačiau ši sutartis pakibo ant plauko, kai 2018-aisiais iš jos vienašališkai pasitraukė tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) ir Vašingtonas grąžino sankcijas šiitiškai respublikai.

Reaguodamas Teheranas palaipsniui liovėsi vykdyti kai kuriuos savo įsipareigojimus pagal JCPOA. 2019-aisiais jis atnaujino veiklą Fordo gamykloje ir pradėjo sodrinti uraną iki aukštesnio lygio nei jam buvo leidžiama.

JCPOA susitarimu buvo bandoma užkirsti kelią Teheranui įsigyti atominių ginklų, o tuo tarpu Iranas niekada nepripažino, kad to siekia.

Pastaraisiais metais Iranas apkaltino Izraelį vykdant keletą slaptų veiksmų jo teritorijoje, įskaitant, Teherano teigimu, išpuolį, kurio metu buvo panaudotas iš palydovo valdomas kulkosvaidis ir per kurį 2020-ųjų lapkritį žuvo pagrindinis branduolinės fizikos mokslininkas Mohsenas Fakhrizadeh (Mohsenas Fachrizadas).

Be to, pastaraisiais mėnesiais Teheranas buvo kaltinamas bepiločių orlaivių tiekimu Rusijai, tačiau Iranas tai neigia.

Didžiulis gaisras

Iranas jau daug metų dalyvauja šešėliniame kare su savo aršiu priešu Izraeliu, kuris yra kaltinamas dėl daugybės sabotažo išpuolių ir žmogžudysčių, nukreiptų prieš Irano branduolinę programą, ir su Izraelio sąjungininke JAV.

IRNA pranešė, kad likus porai valandų iki atakos Isfahanoje, šiaurės vakarinėje Rytų Azerbaidžano provincijoje esančioje variklinės alyvos gamykloje kilo didžiulis gaisras.

IRNA paskelbė didžiulio gaisro, įsiplieskusio pagrindiniame pramoniniame Šahydo Salimo komplekse, kuris yra susijęs su Pramonės ministerija, vaizdus.

Ji nurodė, kad gaisrą suvaldė ugniagesių pajėgos, o šiuo metu valdžios institucijos tiria gaisro priežastis.

Azaršahro mieste esantis Šahydo Salimis yra didžiausias pramoninis kompleksas šiaurės vakarų Irane.

Joje veikia 790 gamyklų ir kitų objektų, kuriuose, valstybinės žiniasklaidos duomenimis, dirba beveik 28 000 darbuotojų.