Prezidentas, kuriam buvo 53 metai, kai jis liepos 7-osios paryčiais buvo nušautas savo namuose, bus palaidotas pagrindiniame gimtojo šiaurinio regiono mieste Kap Haitjene.

Oficiali programa rodo, kad laidotuvės prasidės ryte ir truks kelias valandas. Gedintys žmonės jas galės stebėti įrengtuose dideliuose ekranuose.

Be J. Moise'o našlės laidotuvėse turi dalyvauti velionio giminaičiai, vyriausybės nariai, esami ir buvę aukšto rango pareigūnai, religiniai veikėjai, profesinių sąjungų ir pilietinės visuomenės atstovai.

Kap Haitjene ketvirtadienį buvo ramu, bet diena anksčiau, mieste lankantis policijos viršininkui Leonui Charles'iui (Leonui Šarliui), čia kilo susirėmimų. Policijos viršininkas, tikrinęs pasirengimą užtikrinti saugumą per prezidento laidotuves, buvo nušvilptas.

Vietos gyventojai kaltina jį neapsaugojus J. Moise'o. Velionio žmona Martine (Martin) per užpuolimą, kurį, kaip atrodo, įvykdė daugiausia buvusių Kolumbijos karių grupė, buvo sunkiai sužeista, o prezidento sargybiniai nenukentėjo.

Dėl prezidento nužudymo jau areštuota per 20 žmonių, daugiausia kolumbiečių. Policija sako, kad sąmokslą organizavo haitiečiai, turintys politinių ambicijų ir ryšių užsienyje.

Tačiau byla tebėra miglota, lieka daug neatsakytų klausimų.

Haitiečius šokiravo faktas, jog tie, kam buvo pavesta saugoti prezidentą ir jo namus, pasirodė šitaip apgailėtinai. Skurdžioje, korupcijos ir politinio nestabilumo persekiojamoje šalyje veši nusikalstamumas ir veikia galingos gaujos, o valdant J. Moise'ui šios problemos tik didėjo.

Prezidento nužudymas vėl pakurstė seną įtampą tarp Haičio šiaurės ir vakarų regionų, iš dalies nulemtą prancūzų kolonializmo laikais atsiradusių rasinių skirtumų. Šios Karibų šalies šiaurėje gyvena daugiausia juodaodžiai, vergų palikuoniai, o pietuose ir vakaruose – šviesesnės odos, maišytos rasės haitiečiai.

Kai kurie gyventojai net įrengė barikadų keliuose į Kap Haitjeną, kad laidotuvėse negalėtų dalyvauti žmonės iš sostinės Port o Prenso.

„Darysime viską, kad pagerbtume jį taip, kaip jis to nusipelnė, pagal jo svarbą mūsų miestui“, – sakė Kap Haitjeno merė Yvrose Pierre (Ivroz Pjer).

Malda už teisingumą

Ketvirtadienį šio miesto katedroje įvyko katalikiškos mišios už J. Moise'ą, o vėliau velionio garbei buvo surengta procesija.

Labai nuliūdau dėl jo nužudymo. Meldžiausi už jo sielą. Meldžiausi, kad teisingumas būtų įvykdytas.

„Labai nuliūdau dėl jo nužudymo. Meldžiausi už jo sielą. Meldžiausi, kad teisingumas būtų įvykdytas“, – sakė viena netoli katedros stovėjusi moteris, prisistačiusi Carine (Karin) vardu.

Ceremonijos J. Moise'ui pagerbti šią savaitę vyko ir Port o Prense.

Vienoje jų dalyvavo naujasis, antradienį prisaikdintas premjeras Arielis Henry (Arielis Anri), pažadėjęs atkurti tvarką ir organizuoti ilgai atidėliotus rinkimus, kaip nori ir patys haitiečiai, ir tarptautinė bendrija.

JAV valstybės departamentas ketvirtadienį paskyrė naują specialųjį pasiuntinį Haityje ir pavedė jam padėti organizuojant rinkimus.

Šiuo metu Haitis neturi dirbančio parlamento, šalyje yra tik keli išrinkti senatoriai. Šią savaitę dirbti pradėjusi laikinoji vyriausybė neturi prezidento.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) ketvirtadienį paskambino A. Henry, kad išreikštų Vašingtono „įsipareigojimą remti Haičio žmones“ po J. Moise'o „bjauraus nužudymo“.

A. Blinkenas taip pat „pabrėžė, kad svarbu sudaryti haitiečiams sąlygas kuo greičiau balsuoti laisvuose ir sąžininguose parlamento ir prezidento rinkimuose“.

Anksčiau Vašingtonas sakė, kad rinkimai turėtų įvykti šiais metais.

Prancūzija ketvirtadienį paragino parlamento ir prezidento rinkimus Haityje surengti „kai tik leis sąlygos“.

Dėl ginčų atidėjus 2018-aisiais įvykti turėjusius rinkimus, J. Moise'as Haitį – skurdžiausią Lotynų Amerikos šalį – valdė savo įsakais.

Be prezidento, parlamento ir vietos valdžios rinkimų Haityje dar turi įvykti dėl pandemijos dukart atidėtas konstitucinis referendumas.