Tai komplikuoja galimą susitarimą dėl šio pasaulio ekonomikai gyvybiškai svarbaus vandens kelio atvėrimo.
Teheranas faktiškai blokavo sąsiaurį po to, kai JAV ir Izraelis vasario pabaigoje sudavė smūgius Iranui. Dabar Iranas siekia rinkti muitus už praplaukimą ir atakuoja laivus, kuriuos kaltina bandymais išvengti pageidaujamo maršruto.
Nuolatinės atakos sąsiauryje, kuris iki karo buvo laisvas laivybai, lėmė balandžio mėnesį sudarytų paliaubų žlugimą. Nuo to laiko tarpininkai ragino abi puses sugrįžti prie birželio mėnesio memorandumo sąlygų.
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi (Abasas Aragčis) pranešė, kad derybos su Omanu dėl tranzito ir sąsiaurio valdymo „artėja prie baigiamojo etapo“.
Visgi jis pridūrė, kad Hormuzo atidarymas „priklauso nuo kitų sąlygų ir kompensacijų už birželio mėnesio susitarimo pažeidimą“.
Saugumo vadovas Mohammadas Bagheras Zolghadras (Mohamadas Bageras Zolgadras) šeštadienį pateikė reikalavimų sąrašą dėl sąsiaurio atidarymo. Tarp jų – „karo ir agresijos prieš Iraną bei jo sąjungininkus Libane, Palestinoje, Jemene ir Irake“ nutraukimas.
Remiantis naujienų agentūros „Tasnim“ pranešimais, jis taip pat pareikalavo nutraukti lygiagrečią JAV karinę jūrų blokadą, panaikinti sankcijas, atšaukti įšaldytą turtą ir atlyginti karo padarytą žalą.
Tuo tarpu Irano revoliucinės gvardijos atstovai pareiškė, kad Hormuzo atidarymas „neturi nieko bendra su derybomis tarp Irano ir Omano“, pridurdami, kad „priešas yra priverstas priimti Irano sąlygas dėl sąsiaurio atvėrimo“.
Naujausi komentarai