Teigiama, kad Pchenjanas į pagalbą Rusijai kare Ukrainoje išsiuntė 10–12 tūkst. karių, o apie pirmuosius susirėmimus su ukrainiečių pajėgomis pranešta Rusijos vakarinėje Kursko srityje.

Dalį šios pasienio teritorijos Kyjivas užėmė nuo rugpjūčio, kai pradėjo staigų puolimą.

„Mūsų naujausiais vertinimais, KLDR patyrė kelis šimtus aukų“, – nurodė pareigūnas, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga ir pavartodamas Šiaurės Korėjos oficialaus pavadinimo santrumpą.

Jis pridūrė, kad Pchenjano kariai per mūšius patyrė įvairių sužeidimų – nuo lengvų iki sunkių, o tarp sužeistųjų yra įvairaus rango karių.

„Tai nėra mūšiuose užgrūdinti kariai. Jie anksčiau nėra dalyvavę mūšiuose“, – sakė pareigūnas.

Šie JAV pareigūno komentarai pasirodė po to, kai Ukrainos vyriausiasis kariuomenės vadas Oleksandras Syrskis pareiškė, kad Rusija, vykdydama intensyvų puolimą Kursko srityje, į pagalbą pasitelkė Šiaurės Korėjos karius.

Šiaurės Korėja ir Rusija po 2022 metų vasarį Maskvos pradėtos invazijos į Ukrainą sustiprino savo karinius ryšius. Pchenjanas ir Maskva birželio mėnesį per Rusijos prezidento Vladimiro Putino vizitą Šiaurės Korėjoje pasirašė gynybos paktą, kuris įsigaliojo šio mėnesio pradžioje.

Ekspertų nuomone, Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas siekia mainais iš Maskvos įgyti pažangių technologijų ir mūšio lauko patirties savo pajėgoms.