Karas: kaime prie Mariupolio aptikta masinė kapavietė

Vienas iš Rusijos pradėjo naujo intensyvaus puolimo Ukrainos rytuose tikslų – išplėsti Maskvos remiamų separatistų kontroliuojamą teritoriją visame Donbaso regione.

Prieš Rusijai įsiveržiant vasario 24 dieną, Kyjivo vyriausybė kontroliavo 60 proc. Luhansko srities teritorijos.

Srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus sakė, kad Rusijos pajėgos, šią savaitę atnaujinusios puolimą rytų ir pietų Ukrainoje, suintensyvino atakas Luhansko srityje.

Pasak pareigūno, užėmusios Kreminos miestelį rusų pajėgos dabar kelia pavojų Rubižnei ir Popasnai. Jis taip pat ragino visus gyventojus nedelsiant evakuotis.

Tuo metu Donecko srityje taip pat vyko itin įnirtingos kautynės, ypač aplink apsiaustą Mariupolio uostamiestį ir jo teritorijoje.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

R. Kadyrovas: Mariupolio uostas „kris iki pietų“

Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas Ramzanas Kadyrovas pareiškė, kad apgultas Mariupolio uostas „kris iki pietų“, Rusijos pajėgoms ir toliau apsupus paskutinę miesto bazę Ukrainoje, skelbia „Daily Mail“.

Dabar visa, kas liko iš Ukrainos gynybos Mariupolyje, yra saugoma „Azovstal“ plieno gamykloje, taip pat ir maždaug tūkstantis civilių.

„Prieš pietus arba po pietų „Azovstal“ bus visiškai kontroliuojama Rusijos Federacijos pajėgų“, – apie plieno gamyklą sakė R. Kadyrovas.

Iš apsiausto Mariupolio išvažiavo keturi autobusai su evakuojamais žmonėmis

Keturi autobusai pajudėjo iš Rusijos pajėgų apsiausto Ukrainos pietrytinio uostamiesčio Mariupolio, veždami evakuojamus žmones iš smarkiai sugriauto miesto, kurį tebesistengia išlaikyti ukrainiečių pajėgos, ketvirtadienį pranešė vyriausybė.

„Keturi evakuacijos autobusai vakar sugebėjo išvažiuoti iš miesto humanitariniu koridoriumi“, – sakoma per socialinius tinklus paskelbtame vicepremjerės Irynos Vereščuk pranešime. Pareigūnė pridūrė, kad ketvirtadienį bus tęsiamos pastangos evakuoti iš Mariupolio moteris, vaikus ir senyvus gyventojus.

Užblokuokite šią pramonės teritoriją, kad neištrūktų nė musė.

V. Putinas liepė nešturmuoti paskutinės Mariupolio gynėjų tvirtovės

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pagyrė Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio „išvadavimą“ ir nurodė nešturmuoti paskutinės ukrainiečių pajėgų tebekontroliuojamos teritorijos – didžiulio metalurgijos įmonės „Azovstal“ komplekso.

„Užblokuokite šią pramonės teritoriją, kad neištrūktų nė musė“, – per televizijos parodytą susitikimą su gynybos ministru Sergejumi Šoigu sakė V. Putinas. Jis pridūrė, kad būtų „nepraktiška“ šturmuoti didžiulę pramonės zoną, kurioje, pasak S. Šoigu, tebėra likę daugiau kaip 2 tūkst. Ukrainos karių.

Azovo jūros uostamiestis tapo vienu svarbiausių taikinių per vasario 24 dieną V. Putino pradėtą karinę invaziją į kaimyninę provakarietišką šalį.

Donbaso ir Mariupolio galutinis užėmimas leistų Maskvai suformuoti sausumos koridorių, jungiantį su Krymo pusiasaliu, kurį Rusija aneksavo 2014 metais. Tokiu būdu Ukraina netektų didelės dalies jūros pakrantės ir svarbių pajamų šaltinių.

Mariupolyje dėl intensyvių apšaudymų ir bombardavimų didelės miesto dalys virto griuvėsiais.

Šiuo metu Kremliaus pajėgos įnirtingai bando išstumti likusius Ukrainos karius iš „Azovstal“ komplekso.

Maskva anksčiau paskelbė virtinę ultimatumų ukrainiečių pajėgoms Mariupolyje, reikalaudama sudėti ginklus ir pasiduoti.

S. Šoigu: Rusija užėmė Mariupolį

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu paskelbė, kad Rusija užėmė Ukrainos Mariupolio uostamiestį, pranešė agentūra „Interfax“.

Tačiau „Azovstal“ gamykloje vis dar yra per 2 tūkst. ukrainiečių karių, S. Šoigu informavo Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

V. Putinas pareiškė daugiau nebematąs priežasčių šturmuoti Mariupolio pramoninę teritoriją. Atitinkami planai nebebus įgyvendinami, sakė jis. Tačiau kompleksas esą turi būti blokuojamas taip, kad į jį nepastebėta nepatektų nė musė. Perimti uostamiesčio Ukrainos pietryčiuose kontrolę yra sėkmė, pažymėjo V. Putinas, kurį cituoja agentūra „Reuters“.

E. Dobrovolska Hagoje su teisingumo institucijomis aptars veiksmus dėl karo Ukrainoje

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska ketvirtadienio pavakarę išvyksta į komandiruotę Hagoje, kur su tarptautinių teisingumo institucijų atstovais aptars veiksmus dėl Rusijos karo Ukrainoje.

Kaip BNS informavo ministrės atstovė Rasa Laurinavičiūtė-Vaisbrodė, ministrė Hagoje susitiks su Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokuroru Karimu Khanu (Karimu Chanu) bei Tarptautinio Teisingumo Teismo, taip pat Europolo ir Eurojusto atstovais.

Anot ministrės atstovės, vizito tikslas – aptarti ir koordinuoti veiksmus dėl pagalbos Rusijos agresiją patiriančiai Ukrainai.

Lietuva buvo pirmoji šalis, kuri kreipėsi į Tarptautinio Baudžiamojo Teismo prokurorą su prašymu pradėti tyrimą dėl Rusijos ir Baltarusijos karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui.

Ministras: Lietuva Ukrainai perdavė sunkiųjų minosvaidžių

Lietuva Ukrainai perdavė sunkiųjų minosvaidžių: jų skaičius neįvardijamas, tačiau visos perduotos karinės paramos likutinė vertė siekia dešimtis milijonų eurų.

„Mes Ukrainai perdavėme kaip paramą sunkiuosius minosvaidžius, skaičiaus neįvardinsiu, tačiau perdavėme tikrai ne vieną“, – BNS sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Jo teigimu, Ukrainai jau perduotos ne tik raketų sistemos „Stinger“, tačiau ir kita prieštankinė, priešlėktuvinė ginkluotė, amunicija, granatos, kulkosvaidžiai, automatai, ryšių priemonės ir t.t.

„Sunku viską išvardinti. Prieš mėnesį skaičiavau, tai buvo 35 pozicijos įvairių rūšių“, – teigė Lietuvos gynybos ministras.

Anot jo, likutinė suteiktos paramos vertė siekia kelias dešimtys milijonų eurų, o atkuriamoji vertė gali būti 5-10 kartų didesnė.

Pranešama apie kelių Ukrainos miestų apšaudymus

Naktį į ketvirtadienį vėl buvo apšaudomi kai kurie Ukrainos miestai. Charkivo didmiestyje šalies rytuose po sprogimų užsiliepsnojo mažiausiai du daugiaaukščiai ir keli automobiliai šiaurės rytiniame Saltivkos rajone, pranešė Ukrainos internetinis laikraštis „Ukrajinska Pravda“.

Dnipropetrovsko srityje smarkiai apšaudyti kaimyniniai Selenodolsko ir Velyka Kostromkos miestai, ketvirtadienio rytą feisbuke rašė vietos karinės administracijos vadovas Oleksandras Vilkulas. Duomenų apie tikslius taikinius ar žalą jis nepateikė. Šiame regione yra šiluminė elektrinė. Kilo problemų dėl elektros tiekimo, teigė O. Vilkukas.

Jo duomenimis, vėlų trečiadienio vakarą apšaudyti ir vėl Ukrainos pajėgų kontroliuojami kaimai Chersono srityje. Duomenų nepriklausomai nepatikrinti neįmanoma.

Gubernatorius: Severodonecke sunaikinti visi maisto produktų sandėliai

Per Rusijos karinių pajėgų atakas Ukrainos Severodonecko mieste sunaikinti visi maisto produktų sandėliai, ketvirtadienį pranešė Luhansko srities gubernatorius Serhijus Gaidajus.

Pasak S. Gaidajaus, dabar vietos gyventojai gali būti maitinami tik naudojantis turimomis humanitarinės pagalbos atsargomis. Be to, gubernatoriaus teigimu, Rubižnės ir Novodružesko miestuose sunaikinti keli gyvenamieji namai. Abiejuose šiuose miestuose verda mūšiai.

Prorusiški separatistai prieš tai skelbė užėmę Rubižnę, tai iš dalies patvirtino Ukrainos valdžios pareigūnai. Šios informacijos nepriklausomai patikrinti negalima.

JAV iždo sekretorė, Ukrainos ministras išėjo iš G-20 susitikimo kalbant Rusijos atstovui

JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen) ir Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka trečiadienį išėjo iš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimo, kai pradėjo kalbėti Rusijos atstovas. 

Dar keli finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai taip pat išėjo iš salės, pranešė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, nes renginys buvo neviešas.

Kai kurie susitikime virtualiai dalyvavę ministrai ir centrinių bankų vadovai išjungė kameras, kai kalbėjo Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas. 

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki (Džen Psaki), komentuodama J. Yellen išėjimą iš susitikimo, sakė: „Be abejo, mes palaikome jos žingsnius, ir tai rodo, kad prezidentas Putinas ir Rusija tapo parijais pasaulinėje arenoje.“

Incidentas įvyko per Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko pavasario susitikimus, kuriuose finansų vadovai bando spręsti opiausias pasaulio problemas. Jų metų dėmesio centre atsidūrė žiaurūs Rusijos karo prieš Ukrainą padariniai, o Iždo departamento pareigūnai anksčiau šią savaitę sakė, kad Y. Jellen stengsis vengti kontaktų su rusais, virtualiai dalyvausiančiais kai kuriuose G-20 susitikimuose.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pareiškė, kad Rusija turėtų būti pašalinta iš G-20 – didžiausias pasaulio ekonomikas vienijančio tarptautinio forumo, skatinančio šalių ekonominį bendradarbiavimą. Lapkritį numatytas G-20 viršūnių susitikimas vyks Indonezijoje.

Didysis septynetas (G-7), kuriam Rusija nepriklauso, trečiadienį vakare išplatintame pareiškime nurodė: „Tarptautinės organizacijos ir daugiašaliai forumai nebeturėtų vykdyti savo veiklos su Rusija įprastu būdu... Todėl apgailestaujame dėl Rusijos dalyvavimo tarptautiniuose forumuose, įskaitant G-20, Tarptautinio valiutos fondo ir Pasaulio banko šios savaitės susitikimus.“

Anksčiau Rusija priklausė tuometiniam Didžiajam aštuonetui (G-8), tačiau jos narystė buvo suspenduota 2014 metais, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.  

Indonezijos finansų ministrė Sri Mulyani Indrawati (Sri Muljani Indravati), paklausta apie Rusijos dalyvavimą G-20 susitikimuose ir ministrų išėjimą iš trečiadienio posėdžio, sakė, kad šis daugiašalis forumas yra vieta, kur visi nariai ir pakviestieji gali reikšti savo nuomonę.

J. Psaki pakartojo JAV administracijos poziciją, kad G-20 ir kituose tarptautiniuose forumuose, kalbant apie Rusiją, „negalime elgtis įprastai“.

Ukrainos saugumo taryba: plataus masto puolimas šalies rytuose dar neprasidėjo

Pasak Ukrainos saugumo tarybos sekretoriaus, Rusija kol kas nepradėjo plataus masto puolimo šalies rytuose. Antradienio rytą pradėtos atakos palei visą fronto liniją Donecko, Luhansko ir Charkivo srityse, tačiau tai greičiausiai tik „bandomosios atakos“, – interviu radijui sakė Oleksijus Danilovas, kurį trečiadienio vakarą citavo Ukrainos internetinis leidinys „Ukrajinska Pravda“

Kada prasidės vadinamasis didysis puolimas, yra tik laiko klausimas, teigė O. Danilovas. Maskva per ateinančias 2-4 savaites esą dar gali sutelkti didelius kiekius naujų resursų. O. Danilovas kartu įspėjo negalvoti, kad kovos dėl Donbaso bus paskutinysis ir lemiamas mūšis kare. „Nebūčiau toks optimistas, mūsų dar gali laukti daug įvairių dalykų“, – teigė jis.

Kyjivas jau kurį laiką tikisi didelio rusų pajėgų puolimo šalies rytuose. Šios balandžio pradžioje pasitraukė iš teritorijų apie sostinę Kyjivą ir šalies šiaurės rytuose ir persigrupavo Rusijos pasienio su Ukraina teritorijoje ar Ukrainos rytuose.

Antradienį JAV gynybos departamentas taip pat pareiškė, kad naujausios rusų atakos yra tik didelio puolimo preliudija.

Borodiankoje rastos dar dvi masinės kapavietės

Kyjivo Borodiankos priemiestyje, Ukrainos duomenimis, rastos dar dvi masinės kapavietės. Jose palaidoti devynių žmonių – vyrų ir moterų – palaikai, naktį į ketvirtadienį feisbuke pranešė Kyjivo regiono policijos atstovas Andrijus Nebitovas.

Kai kurie kūnai buvo su kankinimų žymėmis. Borodianka yra vienas labiausiai sugriautų miestų sostinės regione. Iš miesto pranešama apie iš čia dabar jau pasitraukusių rusų dalinių vykdytus žiaurumus.

Turkija apkaltino NATO sąjungininkes stengiantis prailginti karą Ukrainoje

Turkija trečiadienį apkaltino kai kurias NATO nares stengiantis, kad karas Ukrainoje tęstųsi kuo ilgiau, tikintis tokiu būdu susilpninti į tą šalį įsiveržusią Rusiją.

„NATO esama šalių, kurios nori, kad karas tęstųsi“, – duodamas interviu televizijai „CNN Turk“ sakė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu).

„Jos nori, kad Rusija susilpnėtų“, – pridūrė jis.

Šie komentarai buvo išsakyti Ukrainos ir Rusijos taikos deryboms akivaizdžiai patekus į aklavietę po vėliausio abiejų šalių delegacijų tiesioginio susitikimo Stambule praeitą mėnesį. Vėliau diskusijos vyko tik virtualiai.

M. Cavusoglu jokios konkrečios šalies nepaminėjo.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas trečiadienį sakė, kad ukrainiečiai „atsitraukė nuo to, dėl ko jau buvo sudaryti susitarimai“.

NATO narė Turkija tiekia Ukrainai atakos dronus, bet vengė griežtinti sankcijas Rusijai, kitaip negu Ankaros sąjungininkės Vakaruose.

Kadangi Ankara palaiko gerus ryšius tiek su Kyjivu, tiek su Maskva, Turkija stengėsi tarpininkauti, kad konfliktas būtų užbaigtas ir siūlėsi organizuoti Rusijos ir Ukrainos lyderių susitikimą.

Turkijoje dukart vyko abiejų šalių tiesioginės derybos. Kovo 10-ąją pietiniame Antalijos kurorte buvo susitikę rusų ir ukrainiečių užsienio reikalų ministrai, o kovo 29-ąją Stambule posėdžiavo derybininkų delegacijos.

JAV įvedė sankcijas Rusijos bankui „Transkapitalbank“, oligarcho K. Malofejevo tinklui

 JAV Iždo departamentas trečiadienį paskelbė naujų ribojamųjų priemonių Rusijos bankui „Transkapitalbank“ ir plačiam rusų oligarcho Konstantino Malofejevo tinklui, kuriuo, kaip įtariama, yra naudojamasi siekiant apeiti sankcijas.  

Privačiam bankui „Transkapitalbank“ buvo įvestos sankcijos, kuriomis siekiama atkirsti jį nuo pasaulinių finansų tinklų, uždraudžiant JAV institucijoms ir fiziniams asmenims ar kitiems JAV veikiantiems subjektams turėti su juo verslo reikalų.

Iždo departamentas nurodė, kad „Transkapitalbank“ sukūrė savo internetinę pervedimų sistemą ir pasiūlė prieigą Kinijos, Artimųjų Rytų ir kitų šalių bankams, kad būtų galima vykdyti mokėjimus JAV doleriais nenaudojant tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT ir išvengiant mokėjimų per JAV bankų sistemą.

„Transkapitalbank“ sistema sudaro sąlygas kitoms institucijoms ir įmonėms apeiti JAV sankcijas Rusijai, kurios buvo smarkiai išplėstos, kai Rusijos kariuomenė vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą.

Be to, Iždo departamentas į subjektų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą įtraukė K. Malofejevo vadovaujamą maždaug 40 fizinių ir juridinių asmenų tinklą, kuriuo, pasak amerikiečių pareigūnų, naudojamasi siekiant palengvinti sankcijų apėjimą.

Į juodąjį sąrašą taip pat įtrauktos kelios Rusijos bendrovės, užsiimančios virtualiųjų valiutų kasyba.   

Pasak Iždo departamento, K. Malofejevas ilgą laiką veikė Rusijos vyriausybės naudai, siekiant remti separatistus Ukrainoje ir slapta kenkti demokratijai bei stabilumui keliose šalyse.

„Iždo departamentas gali imtis ir imsis priemonių prieš asmenis, kurie apeina, bando apeiti ar padeda apeiti JAV sankcijas Rusijai, nes jie padeda remti brutalų [Vladimiro] Putino pasirinktą karą“, – sakė už terorizmą ir finansinę žvalgybą atsakingas iždo sekretorės pavaduotojas Brianas Nelsonas (Brajenas Nelsonas).

Tuo pat metu Valstybės departamentas uždraudė išduoti vizas daugiau kaip 650 asmenų, daugiausia rusams, taip pat Ukrainos separatistams ir baltarusiams.

Valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) sakė, kad šiuo draudimu siekiama „skatinti atsakomybę už žmogaus teisių pažeidimus ir piktnaudžiavimus“.

„Pasinaudosime visomis priemonėmis skatinti atsakomybę už žmogaus teisių ir tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimus Ukrainoje“, – išplatintame pareiškime nurodė A. Blinkenas.

Ispanijos ir Danijos premjerai atvyko į Kyjivą

Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) ir Danijos vyriausybės vadovė Mette Frederiksen  (Metė Frederiksen) ketvirtadienį atvyko į karo sąlygomis gyvenantį Kyjivą derybų su V. Zelenskiu, pranešė Madrido vyriausybė.

P. Sanchezas sakė perduosiantis V. Zelenskiui Europos Sąjungos ir Ispanijos „aiškų įsipareigojimą... taikai“.

Pasak jo, Ispanija toliau dės pastangas, kad būtų užbaigtas Rusijos karas Ukrainoje, taip pat siųs „visą reikiamą humanitarinę ir karinę pagalbą“ ir priims ukrainiečių pabėgėlių.

„Vyriausybės vadovas Pedro Sanchezas ką tik atvyko į Kyjivą, kur jis susitiks su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Kartu su juo vyksta Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen“, – pranešė Ispanijos vyriausybė.

„Po derybų visi trys lyderiai susitiks su žiniasklaida“, – pridūrė kabinetas.

Ispanija jau yra priėmusi 134 tūkst. ukrainiečių, iš kurių 64 tūkst. suteiktas laikinosios apsaugos statusas, įskaitant leidimus gyventi ir dirbti.

Madridas pasiuntė keliolika lėktuvų, nugabenusių į Ukrainą „šimtus tonų“ ginkluotės ir humanitarinių atsargų, pirmadienį sakė ispanų gynybos ministrė Margarita Robles.

Pirmadienį P. Sanchezas paskelbė kitą paramos Kyjivui žingsnį – Ispanija „per kelias dienas“ vėl atidarys savo ambasadą Ukrainos sostinėje.

Ambasada dėl saugumo priežasčių sustabdė darbą kitą dieną nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją.

B. Johnsonas per vizitą Indijoje bandys įtikinti Delį pakeisti poziciją dėl Rusijos

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) ketvirtadienį atvyko į Indiją pasirašyti susitarimų dėl investicijų, sukursiančių tūkstančius naujų darbo vietų, taip pat bandys perkalbėti premjerą Narendrą Modi (Narendrą Modį) prisijungti prie Vakarų sankcijų Rusijai.     

B. Johnsonas atvyko į N. Modi gimtąją Gudžarato valstiją šalies vakaruose, kur susitiks su verslo lyderiais ir dalyvaus kultūrinėje ekskursijoje po istorinį Ahmadabado miestą, iš kurio kilę pusės anglų ir indų kilmės Britanijos gyventojų protėviai.

Vėliau B. Johnsonas vyks į Naująjį Delį, kur penktadienį susitiks su N. Modi. 

Ši kelionė suteiks B. Johnsonui atokvėpį nuo vadinamojo vakarėlių skandalo, dėl kurio jam Londono policija skyrė baudą už COVID-19 karantino tvarkos pažeidimus. 

Premjeras praleis ketvirtadienį vyksiantį balsavimą parlamente, per kurį bus sprendžiama, ar jis sąmoningai suklaidino Bendruomenių Rūmus, kai anksčiau neigė, kad Dauningo gatvės komplekse, kur jis dirba ir gyvena, kokie nors renginiai vyko pažeidžiant karantino taisykles.  

B. Johnsono kelionė į Indiją buvo dukart atidėta dėl COVID-19 protrūkių abiejose šalyse. Šią savaitę vėl kilo abejonių, ar ji įvyks, kai buvo paskelbta apie būsimą balsavimą parlamente, opozicijos lyderiams tvirtinant, kad B. Johnsonas turėtų atsistatydinti.

Tačiau JK šaltiniai sakė, jog šis vizitas laikoma pernelyg svarbiu, kad jį būtų galima vėl atidėti. Dauningo gatvė nurodė, kad bus pasirašyti daugiau kaip 1 mlrd. svarų (1,2 mlrd. eurų) vertės susitarimai dėl abipusių investicijų, sukursiantys beveik 11 tūkst. darbo vietų Britanijoje.

Prieš išskrisdamas į Indiją B. Johnsonas parlamente sakė, kad šis vizitas „sustiprins strateginius mūsų šalių prekybos, gynybos ir žmonių tarpusavio ryšius“.

Dauningo gatvė sakė, kad vizito metu bus užmegztos naujos partnerystės gynybos, dirbtinio intelekto ir žaliosios energijos srityse, taip pat sudaryti investiciniai susitarimai tokiose srityse kaip robotika, elektrinės transporto priemonės ir palydovų paleidimas.

„Mūsų tvirta partnerystė užtikrina darbo vietų kūrimą, augimą ir galimybes mūsų žmonėms, ir artimiausiais metais ji tik stiprės“, – sakė britų premjeras. 

Tačiau Londonas pripažįsta, jog dar toli iki prekybos susitarimo su N. Modi vyriausybe, kuri nori, kad indams būtų išduodama daugiau vizų dirbti ar studijuoti Jungtinėje Karalystėje.

„Pamokslavimų“ nebus

Be to, Indija atsisako atvirai pasmerkti Kremlių dėl invazijos į Ukrainą, nes yra priklausoma nuo Rusijos energijos išteklių, žemės ūkio prekių ir karinės technikos importo.

Praėjusį mėnesį Indijoje viešėjusi britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras) spaudė Naująjį Delį užimti griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu, tačiau grįžo namo tuščiomis rankomis. N. Modi ignoruoja ir JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) raginimus atsisakyti neutralios pozicijos dėl Rusijos invazijos.  

B. Johnsono atstovas spaudai žurnalistams sakė, kad penktadienį vyksiančiose premjerų derybose bus kalbama apie Ukrainą. Tačiau jis pridūrė, kad B. Johnsono tikslas – ne „pamokslauti“, o „išplėsti [Vakarų] koaliciją“. 

Pasak premjero atstovo, B. Johnsonas akcentuos naudą, kurią atneštų spartesnis Indijos perėjimas prie atsinaujinančiųjų išteklių energijos. Tačiau jis negalėjo pasakyti, kaip JK galėtų padėti tai pasiekti greitu metu, Rusijai pradėjus naują puolimą Ukrainoje.  

Dauningo gatvė taip pat neigia, kad dėl karo Ukrainoje poveikio energijos išteklių tiekimui švelnina savo įsipareigojimą siekti neutralumo klimato atžvilgiu, Indijai kartu su Kinija pernai Škotijoje vykusioje Jungtinių Tautų klimato konferencijoje COP26 torpedavus griežtesnių formuluočių susitarimą.

Jungtinėje Karalystėje taip pat gyvena nemaža sikhų bendruomenė. Jos lyderiai pareikalavo, kad B. Johnsonas per derybas su N. Modi iškeltų klausimą dėl Jagtaro Singho Johalo (Džagtaro Singho Džohalo) iš Škotijos, kuris jau daugiau kaip ketverius metus be teismo kalinamas Indijoje.

Ukraina neigia gavusi „aiškų“ derybų pasiūlymą iš Rusijos

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad pateikė Ukrainai raštišką pasiūlymą derybomis išspręsti prieš beveik aštuonias savaites Rusijos pradėtą karą, tačiau V. Zelenskis paneigė gavęs tokį pasiūlymą.

„Nieko negirdėjau, nieko nemačiau. Esu tikras, kad jie mums nieko nepateikė“, – sakė V. Zelenskis bendroje spaudos konferencijoje su Europos Vadovų Tarybos vadovu Charlesu Micheliu.

Anksčiau Kremliaus atstovas žiniasklaidai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Ukrainai buvo perduotas dokumento projektas, „kuriame pateiktos aiškios ir išsamios formuluotės“. Išsamesnės informacijos apie turinį jis nepateikė.

Tačiau V. Zelenskis apie tai pasakė: „Man atrodo, kad jis žaidžia futbolą pats su savimi“.

Man atrodo, kad jis žaidžia futbolą pats su savimi.

Maskvos ir Kyjivo derybos prasidėjo vasario 28 dieną, praėjus keturioms dienoms po invazijos į Ukrainą pradžios. Tarp Rusijos reikalavimų – Donecko ir Luhansko regionų atsiskyrimas, taip pat Krymo pusiasalio pripažinimas Rusijos dalimi. Kyjivas kategoriškai atsisako atiduoti savo teritorijas.

Derybų pažanga anksčiau šį mėnesį buvo sugriauta, kai, Rusijos kariuomenei pasitraukus iš Kyjivo priemiesčių, šių gatvėse buvo rasta šimtai civilių gyventojų kūnų.

D. Peskovas pakartojo, kad Rusijos pusė nepatenkinta ligšioliniu derybų tempu, sakydamas, kad „norėtųsi daugiau“.

Taip pat trečiadienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Maskva nebepasitiki Ukrainos derybininkais. Jos teigimu, jie nuolat keičia savo poziciją ir nesilaiko išsiderėtų susitarimų.

Raudonasis Kryžius atmeta Ukrainos kaltinimus dirbant „išvien“ su Rusija

Trečiadienį Kyjivas apkaltino Tarptautinį Raudonojo Kryžiaus komitetą (TRKK), kad šis Ukrainoje dirba „išvien“ su Rusija, o organizacija šį kaltinimą paneigė.

Ombudsmenė Liudmyla Denisova pasmerkė praėjusį mėnesį TRKK paskelbtą pranešimą, esą planuojama atidaryti filialą Rusijos pietinėje Rostovo srityje siekiant padėti ukrainiečių pabėgėliams, kurie, Kyjivo teigimu, buvo prievarta deportuoti į Rusiją.

„Tarptautinis Raudonasis Kryžius nevykdo savo įgaliojimų, esu tuo įsitikinusi“, – trečiadienį per Ukrainos televiziją po susitikimo su TRKK Ukrainos padalinio vadovu sakė L. Denisova.

Cituodama Jungtinių Tautų duomenis, L. Denisova sakė, kad per karą į Rusiją buvo išvežta apie 550 tūkst. ukrainiečių, įskaitant 121 tūkst. vaikų, tačiau Kyjivas neturi informacijos, kas tie žmonės ir kur jie laikomi.

„Kur jie yra? Filtravimo stovyklose? Laikinuose centruose?“ – klausė L. Denisova.

Pareigūnė sakė, kad ji kreipėsi į savo kolegę Rusijoje Tatjaną Moskalkovą ir TRKK norėdama gauti informacijos apie šiuos pabėgėlius, kad Ukraina galėtų palengvinti jų grįžimą namo, tačiau gavo „nulį atsakymų tiek iš jos, tiek iš Raudonojo Kryžiaus“.

TRKK niekada nepadeda organizuoti ar vykdyti priverstinės evakuacijos.

Televizijos laidos vedėjo paklausta, ar L. Denisova mano, kad TRKK dirba „išvien“ su Rusija, L. Denisova atsakė: „Taip, manau, kad taip ir yra“.

TRKK griežtai atmetė Kyjivo kaltinimus.

„TRKK niekada nepadeda organizuoti ar vykdyti priverstinės evakuacijos. Mes neremtume jokios operacijos, kuri prieštarautų žmonių valiai ir tarptautinei teisei“, – sakoma organizacijos pareiškime AFP.

Pareiškime priduriama: „Dialogo su konflikto šalimis užmezgimas ir palaikymas yra labai svarbus, kad būtų galima pasiekti visus nukentėjusius žmones ir gauti būtinas saugumo garantijas, kad mūsų komandos galėtų teikti gyvybiškai svarbią pagalbą“.

Raudonasis Kryžius teigė, kad nagrinėja galimybę atidaryti biurą pietų Rusijoje.

„Mūsų vienintelis tikslas – palengvinti nuo ginkluoto konflikto nukentėjusių žmonių kančias. O kančios šiuo metu yra tiesiog milžiniškos“, – sakoma TRKK pareiškime.

Šalia Kyjivo rasti devynių civilių lavonai, kai kurie – su kankinimo žymėmis

Šalia Ukrainos sostinės Kyjivo esančiame Borodiankos mieste rasti devynių civilių kūnai, ant kai kurių iš jų matyti kankinimo žymių, pranešė policijos aukšto rango pareigūnas.

„Šiuos žmones nužudė okupantai, ant kai kurių iš jų matyti kankinimo žymių. Noriu pabrėžti, kad šie žmonės buvo civiliai. Rusijos kariuomenė sąmoningai šaudė į civilius, kurie nesipriešino“, – naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį sakė Kyjivo srities policijos vadovas Andrijus Niebytovas. 

Rusų pajėgoms atsitraukus iš miestų ir kaimų aplink Kyjivą, juose buvo rasta daugybė brutaliai nužudytų gyventojų. Rusų kariuomenės vykdomų žiaurumų simboliu tapo Buča, kur civilių lavonai, kai kurie – surištomis rankomis, buvo palikti tiesiog gatvėse. Šie vaizdai išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir Ukrainos pareigūnų kaltinimus Rusijai genocidu.

A. Niebytovas sakė, kad policija Borodiankos apylinkėse aptiko dvi kapavietes. Vienoje iš jų buvo trys lavonai, įskaitant 15-metės mergaitės, kitoje – šešių žmonių kūnai. 

Visi šie žmonės buvo vietos gyventojai, pridūrė A. Niebytovas.

Kyjivas sako, kad vietovėse aplink sostinę, kurias ankstyvuoju invazijos etapu kontroliavo rusų pajėgos, aptikta šimtai nužudytų civilių lavonų.  

Kyjivo morguose – 1 020 žuvusių civilių kūnų

Rusijos kariams Ukrainoje atsitraukus iš sostinės apylinkėse esančių miestų Kyjivo regiono morguose saugoma daugiau nei 1 tūkst. civilių gyventojų kūnų, ketvirtadienį pranešė viena ukrainiečių aukšto rango pareigūnė.

„Viso Kijevo regiono teritorijose buvo aptikta 1 020 civilių kūnų – tik civilių," – naujienų agentūrai AFP Borodiankoje sakė Ukrainos premjero pavaduotoja europinės ir euroatlantinės integracijos klausimais Olha Stefanišyna.

„Tai yra tik civiliai, surinkti iš pastatų ir gatvėse“, – sakė ji ir patikslino, kad jie žuvo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžioje vasario pabaigoje.

Anksčiau policija pranešė, kad maždaug už 54 km nuo Kyjivo esančiame Borodiankos mieste rasti devynių civilių kūnai, ant kai kurių iš jų matyti kankinimo žymių. Visi jie buvo palaidoti dvejose bendrose kapavietėse.

Kyjivo srities administracijos vadovas Oleksandras Pavliukas nurodė, kad visi jie buvo „nužudyti arba mirtinai nukankinti“.

„Teismo medicinos ekspertai dabar tiria kūnus, bet mes matėme jų už nugaras surištas rankas, surištas kojas, jiems buvo šaudyta į galūnes ir į pakaušį“, – pridūrė jis.

Rusų pajėgoms atsitraukus iš miestų ir kaimų aplink Kyjivą, juose buvo rasta daugybė brutaliai nužudytų gyventojų. Rusų kariuomenės vykdomų žiaurumų simboliu tapo Buča, kur civilių lavonai, kai kurie – surištomis rankomis, buvo palikti tiesiog gatvėse. Šie vaizdai išprovokavo įtūžį visame pasaulyje ir Ukrainos pareigūnų kaltinimus Rusijai genocidu.

Balandžio pradžioje Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova  žurnalistams sakė, kad po Rusijos kariuomenės pasitraukimo visame Kyjivo regione buvo rasta 410 civilių gyventojų kūnų.

Kipras atims pasus iš rusų, kuriems taikomos ES sankcijos

Kipras panaikins pilietybes dar keturiems rusams, kuriems Europos Sąjunga taiko sankcijas dėl Maskvos karo prieš Ukrainą, trečiadienį pranešė Nikosija.

Vyriausybės sprendimu iki aštuonių padaugėjo bendras rusų, turinčių atsisakyti pasų, suteiktų pagal ES priklausančioje saloje veikusią kontroversišką investavimo schemą, skaičius.

„Tai keturi nauji asmenys, nurodyti atnaujintame Europos Komisijos įvestų sankcijų sąraše“, – sakoma vyriausybės atstovės spaudai Niovi Parisinu (Niovi Parisinou) pareiškime.

„Šiandien priėmus šį sprendimą iš 1 091 žmogaus, kuriam taikomos ES sankcijos, iš viso yra aštuoni asmenys, kuriems nuspręsta panaikinti Kipro pilietybę“, – priduriama pareiškime.

Pasak N. Parisinu, sprendimas taip pat palies sankcijų sąrašuose atsidūrusių asmenų išlaikytinius, gavusius pasus.

Paveiktų žmonių vardai, taip pat išlaikytinių skaičius nebuvo atskleisti.

Šis žingsnis atliktas Kiprui anksčiau šį mėnesį nusprendus denatūralizuoti dar keturis rusus ir 17 jų išlaikytinių.

Į ES „juodąjį“ sąrašą įtraukti aukšto rango Kremliaus pareigūnai, oligarchai ir kiti įtakingi Rusijos piliečiai, veikiantys energetikos, žiniasklaidos bei ginklų pramonės srityse.

Kipras 2007–2020 metais suteikė pilietybę šimtams turtingų rusų ir jų šeimų narių.

Jie yra tarp beveik 7 tūkst. asmenų, gavusių pilietybę už mažiausiai 2 mln. eurų vertės investicijas šalyje.

2020 metų lapkritį Viduržemio jūros sala atsisakė šios pasų išdavimo schemos, kilus įtarimams dėl korupcijos.

Transliuotojas „Al Jazeera“ paskelbė dokumentinį filmą, kuriame rodoma, kaip žurnalistai apsimeta Kinijos verslininko, siekusio gauti Kipro pasą, nors ir turėjo teistumą, tarpininkais.

Atlikus viešą tyrimą nustatyta, kad 53 proc. visų 6 779 pasų buvo išduoti neteisėtai, nes nebuvo pakankamai kruopščiai tikrinama gavėjų veikla ir biografija.

Pagal 13 metų veikusią pasų programą buvo gauta daugiau kaip 8 mlrd. eurų pajamų.

JAV ir sąjungininkai perspėja apie gresiančias Rusijos kibernetines atakas

Penkios šalys sąjungininkės, įskaitant Jungtines Valstijas, trečiadienį perspėjo, kad nuolat atnaujinami žvalgybos duomenys rodo, jog Rusija ketina surengti galingų kibernetinių atakų prieš varžoves, remiančias Ukrainą.

Žvalgybos srityje glaudžiai bendradarbiaujančios vadinamosios „Penkių akių“ grupės, sudarytos iš JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Australijos ir Naujosios Zelandijos, narės nurodė, kad Maskva taip pat gali skatinti esamas kibernetinių nusikaltėlių grupes rengti atakas prieš vyriausybes, institucijas ir verslo įmones.

„Atnaujinami žvalgybos duomenys rodo, kad Rusijos vyriausybė tyrinėja galimybes potencialioms kibernetinėms atakoms, sakoma „Penkių akių“ oficialiame perspėjime apie kibernetinę grėsmę.

„Dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą organizacijos regione ir už jo ribų gali būti paveiktos intensyvėjančios žalingos kibernetinės veiklos, – nurodoma pranešime. – Ši veikla gali būti atsakas į Rusijai primestą beprecedentę ekonominę kainą, taip pat į materialinę paramą [Ukrainai], teikiamą Jungtinių ir JAV sąjungininkių bei partnerių.“

Be to, „kai kurios kibernetinių nusikaltėlių grupuotės neseniai viešai pažadėjo paramą Rusijos vyriausybei“.

Ši veikla gali būti atsakas į Rusijai primestą beprecedentę ekonominę kainą, taip pat į materialinę paramą Ukrainai.

„Kai kurios grupės taip pat grasino vykdyti kibernetines operacijas prieš šalis ir organizacijas, teikiančias materialinę pagalbą Ukrainai“, – sakoma pranešime.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną Vašingtonas ne kartą perspėjo, kad Maskvos kampanija gali apimti reikšmingo masto kibernetines atakas prieš Kyjivą ir jo rėmėjus Vakaruose.

Tačiau kol kas tokių reikšmingų atakų nebuvo.

Pastarosiomis savaitėmis Maskva atitraukė pajėgas iš Ukrainos šiaurinės dalies, nesugebėjusi užimti Kyjivo. Nuo tada dažniau buvo skelbiama prognozių dėl galimų kibernetinių atakų prieš NATO šalis, aprūpinančias Ukrainą ginkluote ir griežtinančias sankcijas Rusijai.

Trečiadienį paskelbtame perspėjime, kad Rusijos vyriausybės remiami kibernetiniai veikėjai turi galimybių trikdyti kompiuterinių tinklų darbą, pavogti didelius kiekius duomenų ir išlikti nesusekti, įdiegti žalingas programas ir paralyžiuoti tinklus paskirstytomis paslaugos trikdymo atakomis (DDoS).

Pranešime minimos keliolika grėsmę keliančių kompiuterinių įsilaužėlių grupių, pavaldžių Rusijos žvalgybai ir kariuomenei arba veikiančių savarankiškai.

„Penkių akių“ grupė perspėjo, kad bandydama imtis priemonių prieš kai kurias šalis Maskva gali ypač taikytis į jų svarbią infrastruktūrą.

Rusijos daliniai juda Kramatorsko kryptimi

Rusijos daliniai Ukrainoje, anot britų žvalgybos, šiuo metu iš bazių Donbase juda Kramatorsko kryptimi. Šis miestas Ukrainos rytuose nuolat apšaudomas raketomis, sakoma britų Gynybos ministerijos pranešime. Rusija oro antskrydžiais esą mėgina sunaikinti Ukrainos gynybos sistemas.

Maskva, pasak britų žvalgybos, yra spaudžiama laiko. Rusija tikriausiai nori pasiekti reikšmingų laimėjimų prieš gegužės 9-ąją minimą Pergalės prieš nacistinę Vokietiją dieną. „Tai gali turėti įtakos tam, kaip greitai ir energingai jie mėgins vykdyti operacijas artėjant šiai datai“, – rašoma tviteryje.

Kovą perpus sumenko Vokietijos eksportas į Rusiją

2022 metų kovą Vokietijos eksportas į Rusiją sumenko daugiau nei perpus.

Remiantis Federalinio statistikos biuro ketvirtadienį paskelbtais preliminariais duomenimis, kovą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, eksportas sumažėjo 57,5 proc., iki 1,1 mlrd. eurų. Tai iš dalies lėmė Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą paskelbtos sankcijos.

Tad Rusija nusmuko į 12 vietą svarbiausių Vokietijos eksporto krypčių sąraše. Vasarį Rusija dar užėmė 5 vietą.

Vokietija daugiausiai prekių eksportuoja į Europos Sąjungą (ES).

Ukraina reikalauja humanitarinio koridoriaus iš „Azovstal“ gamyklos

Ukrainos vyriausybė reikalauja, kad Rusija atvertų humanitarinį koridorių iš apsiaustos „Azovstal“ gamyklos Mariupolio uostamiestyje. „Ten yra apie 1 000 civilių ir 500 sužeistų karių. Jie visi šiandien turi būti išgabenti iš „Azovstal“, – ketvirtadienį „Telegram“ kanale rašė vicepremjerė Iryna Vereščuk.

Jis paragino „pasaulį“ dabar visas pastangas sutelkti į gamyklą. „Tai dabar svarbiausias humanitarinių pastangų punktas ir svarbiausias momentas“, – pabrėžė I. Vereščuk.

Prieš tai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas davė nurodymą gynybos ministrui Sergejui Šoigu nešturmuoti gamyklos teritorijos. „Blokuokite pramoninę zoną taip, kad neišskristų nė musė“, – sakė jis. Ukrainiečių kovotojai esą turi sudėti ginklus, tada jiems bus garantuota gyvybė.

Vokietija iki šiol registravo per 366 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos

Praėjus aštuonioms savaitėms po Rusijos invazijos, į Vokietiją vis dar kasdien atvyksta per 2 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos. Vidaus reikalų ministerija ketvirtadienį tviteryje pranešė, kad nuo karo pradžios vasario 24 dieną Vokietijoje registruoti 366 304 pabėgėliai iš Ukrainos. Tai daugiausiai moterys, vaikai ir senyvi žmonės.

Vis dėl to tikrasis skaičius ukrainiečių, kurie į Vokietiją atvyko prieglobsčio, nežinomas, nes prie ES vidaus sienų kontrolė paprastai nevykdoma, o ukrainiečiai 90 dienų gali atvykti be vizų. Nėra patikimų duomenų ir apie galimą karo pabėgėlių išvykimą iš Vokietijos į kitas ES šalis ar jų grįžimą iš Vokietijos atgal į Ukrainą.

Rusijos naftos milžinės „Lukoil“ vadovas traukiasi iš pareigų

Į Vakarų sankcijų sąrašus dėl Maskvos invazijos į Ukrainą įtrauktas Rusijos naftos milžinės „Lukoil“ vadovas Vagitas Alekperovas traukiasi iš pareigų.

„Lukoil“ paskelbė trumpą pranešimą, kuriame informavo apie V. Alekperovo pasitraukimą, tačiau nenurodė tokio sprendimo priežasties.

Lenkija jau suskaičiavo beveik 2,9 mln. pabėgėlių iš Ukrainos

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į Lenkiją jau pasitraukė beveik 2,9 mln. žmonių, ketvirtadienį pranešė Lenkijos sienos apsaugos tarnyba.

Pasieniečių duomenimis, trečiadienį Lenkijos sieną kirto apie 22 300 pabėgėlių arba 11 proc. mažiau nei ankstesnę dieną. Tačiau tą pačią dieną tiek pat žmonių grįžo į Ukrainą. Bendras nuo karo pradžios iš Lenkijos į Ukrainą išvykusių žmonių skaičius šiuo metu siekia 779 tūkst.

Anot pasieniečių, didžioji dauguma šių žmonių yra Ukrainos piliečiai, grįžtantys į teritorijas, kurių kontrolę atsiėmė Ukrainos kariuomenė.

Estija uždraudė Rusijos karo prieš Ukrainą simboliką

Estija prisijungė prie kitų Baltijos šalių – Latvijos ir Lietuvos – ir uždraudė simbolius „Z“ ir „V“, kuriuos naudoja Rusijos karo prieš Ukrainą rėmėjai.

Estijos parlamentas tokį teisės aktą priėmė ketvirtadienį, pranešė jo spaudos tarnybos atstovas.

Asmenims, demonstruojantiems šiuos simbolius, gresia baudos nuo 300 iki 1 200 eurų arba areštas. Įmonės gali būti nubaustos iki 32 tūkst. eurų bauda.

Įstatymo projektas buvo priimtas 69 parlamentarams balsavus už ir 3 prieš. Prieš balsavo kraštutinių dešiniųjų Konservatyviosios liaudies partijos (EKRE) nariai. Kiti posėdyje dalyvavę šios partijos nariai balsuodami susilaikė.

Vokietijos, Portugalijos ir Ispanijos vadovai ragina prancūzus paremti E. Macroną

Vokietijos, Portugalijos ir Ispanijos lyderiai ketvirtadienį paragino prancūzus per savaitgalį vyksiančius rinkimus paremti centristą prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną), besivaržysiantį su ultradešiniųjų lydere Marine Le Pen (Marin Le Pen).

Toks raginimas tapo itin neįprastu įsikišimu į ES valstybės narės vidaus politiką.

Sekmadienį vyksiantis antrasis rinkimų turas mums yra „ne tokie rinkimai kaip kiti“, parašė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), Portugalijos ministras pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta) ir Ispanijos premjeras Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) dienraštyje „Le Monde“ paskelbtame straipsnyje.

Pasak jų, Prancūzijos laukia „pasirinkimas tarp demokratinio kandidato... ir kraštutinių dešiniųjų kandidatės, atvirai besijungiančios prie tų, kurie kėsinasi į mūsų laisvę ir demokratiją“.

Trys lyderiai išreiškė viltį, jog prancūzai pasirinks Prancūziją, kuri būtų „demokratijos švyturys“.

„Būtent tokia Prancūzija bus įrašyta balsalapyje balandžio 24 dieną“, – pažymėjo jie.

Anot straipsnio autorių, Europos populistai ir ultradešinieji atsigręžė į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną kaip į „ideologinį bei politinį modelį, antrindami jo nacionalistiniams teiginiams“.

M. Le Pen 2017 metais Kremliuje susitiko su V. Putinu ir pritarė 2014-aisiais Rusijos įvykdytai Krymo aneksijai, o jos partija paėmė paskolą iš Rusijos ir Čekijos banko.

Vėliau M. Le Pen pakeitė toną ir pasmerkė invaziją – šią poziciją ji pakartojo ir per trečiadienio vakarą vykusius televizijos debatus su E. Macronu.

Tačiau Vokietijos, Ispanijos ir Portugalijos lyderiai pabrėžė: „Mes neturėtume to pamiršti, net jei šie politikai dabar bando atsiriboti nuo agresorės Rusijos.“

Latvijos parlamentas leido atimti pilietybę iš kai kurių karo nusikaltimų rėmėjų

Latvijos parlamentas ketvirtadienį priėmė įstatymo pataisas, leidžiančias atimti pilietybę iš karo nusikaltimus remiančių žmonių, bet tik tuo atveju, jeigu jie neliktų be jokio kito paso.

Tokia bausmė numatyta dvigubą pilietybę turintiems asmenims, teikiantiems reikšmingą finansinę, materialinę, propagandinę, technologinę ar kitokią paramą šaliai ar asmenims, įvykdžiusiems genocidą, nusikaltimus taikai ar žmoniškumui, karo nusikaltimus, keliančius grėsmę teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei.

Pilietybė taip pat gali būti atimta, jei asmuo pats prisidėjo prie minėtų nusikaltimų.

Pataisytas įstatymas draudžia atimti pasą iš karo nusikaltimų rėmėjų, turinčių tik Latvijos pilietybę.

Informaciją apie minėtus nusikaltimus rinks nacionalinio saugumo agentūros.

Sprendimas atimti pilietybę liks galioti net jį apskundus ar užginčijus.

Šis klausimas Latvijos visuomenei tapo aktualus vasario pabaigoje į Ukrainą įsiveržus Rusijai.

Priėmus pataisas, latvių valdžia turės pagrindą priimti sprendimą dėl pilietybės atėmimo iš rusų milijardieriaus Piotro Aveno.

Ukraina ragina skubiai evakuoti žmones iš Mariupolio gamyklos

Ukraina ketvirtadienį paragino nedelsiant atidaryti humanitarinį koridorių, kad iš Rusijos pajėgų apsiaustos Mariupolio gamyklos „Azovstal“ būtų evakuoti civiliai gyventojai ir sužeisti kariai.

„Šimtai civilių gyventojų, vaikų, sužeistų ukrainiečių gynėjų yra įstrigę gamyklos slėptuvėse. Jie beveik neturi maisto, vandens, būtiniausių vaistų. Būtina skubiai atverti humanitarinį koridorių iš gamyklos „Azovstal“ ir garantuoti, kad žmonės bus saugūs“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministerijos pareiškime, išplatintame socialinėje žiniasklaidoje.

JT: Ukrainos teritorijoje yra 7,7 mln. šalies viduje perkeltų žmonių

Ukrainos teritorijoje jau yra 7,7 mln. žmonių, dėl Rusijos karo turėjusių palikti savo namus, bet neišvykusių į užsienį, ketvirtadienį paskelbė JT.

Ženevoje įsikūrusi Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) pranešė, kad per pirmąsias 17 balandžio dienų šalyje buvo perkelta dar daugiau kaip 600 000 žmonių.
Šie TMO duomenys pateikti kitą dieną po to, kai JT pabėgėlių agentūra pranešė, kad nuo karo pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos pabėgo daugiau kaip 5 mln. žmonių.

TMO teigė, kad daugiau nei pusė šalies viduje perkeltųjų asmenų pranešė, jog jiems trūksta kai kurių maisto produktų. Organizacijos teigimu, opiausios jų problemos yra grynieji pinigai ir galimybė gauti finansinę paramą, po to – vaistai.

Iki invazijos Ukrainos vyriausybės kontroliuojamuose regionuose buvo 37 mln. gyventojų. Į šį skaičių nepatenka Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistų šalies rytuose kontroliuojamų teritorijų gyventojai.

JAV skirs Ukrainai papildomą 500 mln. JAV dolerių finansinę pagalbą

JAV skirs Ukrainai papildomą 500 mln. JAV dolerių finansinę pagalbą, kad padėtų mokėti atlyginimus, pensijas ir išlaikyti kitas vyriausybės programas, pranešė vienas Iždo pareigūnas.

Oficialus pranešimas turėtų būti paskelbtas ketvirtadienį JAV iždo sekretorei Janet Yellen (Džanet Jelen) susitikus su Ukrainos ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu, todėl pareigūnas paprašė nenurodyti jo tapatybės.

Naujasis paketas papildys 500 mln. JAV dolerių ekonominę pagalbą, apie kurią JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) paskelbė kovo mėnesį.

Šiuo metu vyksta Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Pasaulio banko narių pavasariniai posėdžiai, kuriuose dominuoja diskusijos apie tai, kaip suvaldyti Rusijos karo Ukrainoje pasekmes.

Trečiadienį JAV Iždo departamentas įvedė naujas sankcijas Rusijai.

Į sankcijų paketą įtrauktos nuobaudos, skirtos daugiau nei 40 asmenų ir subjektų, kaltinamų pagalba apeiti sankcijas.

Į juodąjį sąrašą taip pat įtrauktos kelios Rusijos bendrovės, užsiimančios virtualiųjų valiutų kasyba.

Be to, J. Janet Yellen ir Ukrainos finansų ministras Serhijus Marčenka trečiadienį išėjo iš Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimo, kai pradėjo kalbėti Rusijos atstovas.

Dar keli finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai taip pat išėjo iš salės, pranešė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, nes renginys buvo neviešas.

Kai kurie susitikime virtualiai dalyvavę ministrai ir centrinių bankų vadovai išjungė kameras, kai kalbėjo Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas.

J. Yellen planuoja ketvirtadienio popietę surengti spaudos konferenciją Iždo departamente.

TVF ir Pasaulio banko pavasariniai posėdžiai, kuriuose pasaulio lyderiai ir finansų atstovai susirenka spręsti aktualiausias pasaulio problemas, vyksta kasmet.

Ukraina ir Rusija vėl apsikeitė belaisviais

Ketvirtadienį tarp Ukrainos ir Rusijos įvyko dar vienas apsikeitimas karo belaisviais. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk.

„Įvyko dar vienas apsikeitimas belaisviais. Šiandien mes grąžiname į namus 19 žmonių, tarp kurių 10 kariškių (įskaitant du karininkus) ir 9 civiliai“, – pareiškė ji.

Vicepremjerė pažymėjo, kad šįsyk tarp išlaisvintųjų yra sužeistųjų, ir „tai labai svarbu“. „Juk dabar jiems bus užtikrintas visavertis gydymas ir reabilitacijos kursas“, – sakė I. Vereščuk.

Antradienį tarp Ukrainos ir Rusijos įvyko penktas apsikeitimas karo belaisviais. Buvo išlaisvinta 60 Ukrainos karių ir 16 civilių.

Šiuo metu rusų nelaisvėje yra apie tūkstantį civilių ukrainiečių, kurių pusę sudaro moterys, ir 700 kariškių. Ukraina reikalauja, kad Rusija paleistų civilius ir perduotų juos Ukrainai be jokių sąlygų.

Ukrainoje karinė padėtis pratęsta iki gegužės 25 d.

Ukrainoje karinė padėtis, įvesta prasidėjus Rusijos plataus masto agresijai prieš šią šalį, pratęsta iki šių metų gegužės 25 d. Tai ketvirtadienį pranešė UNIAN.

Už atitinkamą sprendimą balsavo Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatai. Pratęsti karinę padėtį šalyje pasiūlė prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Galiojant karinei padėčiai šalyje leidžiama taikyti ypatingąjį įvažiavimo ir išvažiavimo režimą, ribojama piliečių, užsieniečių ir asmenų be pilietybės judėjimo laisvė, taip pat transporto eismas, įvedama komendanto valanda.

Be to, karinės padėties laikotarpiu draudžiama politinių partijų ar visuomeninių susivienijimų, dirbančių prieš Ukrainos nepriklausomybę, veikla.

Premjeras: Ispanija siunčia Ukrainai 200 tonų karinės medžiagos

Ispanija į Ukrainą išsiuntė 200 tonų karinės technikos, įskaitant sunkiasvores transporto priemones ir amuniciją, ketvirtadienį per vizitą Kyjive sakė ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.

„Tai didžiausia iki šiol išsiųsta siunta, daugiau nei dvigubai didesnė nei iki šiol išsiuntėme“, – sakė jis per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu ir Danijos ministre pirmininke.

Ukrainos pareigūnas: R. Kadyrovas žadėjo V. Putinui likviduoti V. Zelenskį

Planuojant įsiveržimą į Ukrainą, Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas žadėjo Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui likviduoti Ukrainos prezidentą V. Zelenskį.

Tai ketvirtadienį interviu radijo stočiai „Radio NV“ pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas, praneša UNIAN.

Šiame susitikime buvo suderintas mūsų prezidento likvidavimo planas, ir R. Kadyrovas įsipareigojo, kad jo grupuotė tai padarys.

„Dėl mūsų aukščiausios vadovybės likvidavimo. Planą R. Kadyrovas gavo vasario 3 d., kai lankėsi pas V. Putiną. Šiame susitikime buvo suderintas mūsų prezidento likvidavimo planas, ir R. Kadyrovas įsipareigojo, kad jo grupuotė tai padarys“, – sakė O. Danilovas.

Anot NSGT sekretoriaus, „Ukrainos žvalgyba sekė šiuos procesus“.

„Buvo trys grupės, kurios vasario 26 d. įžengė į mūsų šalies teritoriją. Ne vasario 24 d., nes jos laukė dvi dienas, kol joms bus atvertas žalias koridorius į centrinį sostinės rajoną. Mes stebėjome visas tris grupes. Vieną iš jų sunaikino mūsų kariai. Dvi kitos po to išsinešdino iš mūsų šalies. Šiandien viena yra Donecko srities teritorijoje, kita – Mariupolio teritorijoje, bet jos ne pirmose gretose, o trečiame ketvirtame ešelone, kur visiškai saugu“, – sakė O. Danilovas.

Anksčiau Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas žurnalistams papasakojo, kad V. Zelenskis jau išgyveno daugiau kaip 10 pasikėsinimų į jo gyvybę.

AFP: Zaporižią pasiekė trys autobusai su iš Mariupolio evakuotais žmonėmis

Trys mokykliniai autobusai, pilni evakuotųjų iš nusiaubto Ukrainos Mariupolio miesto, ketvirtadienį atvyko į Zaporižią, pervažiavę Rusijos pajėgų kontroliuojamą teritoriją, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Moterys ir vaikai buvo matyti autobusuose, kai jie atvyko atidarius humanitarinį koridorių iš Mariupolio, daug kartų atidėtą dėl įnirtingų kovų Pietų Ukrainoje.

Priimti autobusus atvykusi Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščiuk sakė, kad evakuotųjų skaičius yra daug mažesnis nei tikėtasi, nes humanitarinis koridorius neveikė tinkamai. "Niekas nepasiteisino. Atvykti galėjo tik 79 žmonės. Žaliųjų koridorių nebuvo", – sakė ji.

„Rusai apiplėšė daug žmonių“, – sakė I. Vereščiuk.

Strateginis Mariupolio uostas buvo pagrindinis Rusijos taikinys puolant Ukrainą, o dėl niokojančių bombardavimų ištisos miesto dalys virto  griuvėsiais. Ukrainos pajėgos kartu su civiliais vis dar lieka paskutinėje tvirtovėje - didžiulėje „Azovstal“ geležies ir plieno gamykloje.

I. Vereščiuk sakė, kad beveik 1000 žmonių gamykloje laukia humanitarinio koridoriaus ir 500 sužeistų karių. „Jei prasidės apšaudymas, (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas turi žinoti, kad jis bombarduoja moteris ir vaikus“, – sakė ji. „Esame pasirengę organizuoti daugiau vilkstinių, bet rusai turi tai leisti“.

V. Putinas ketvirtadienį įsakė savo gynybos ministrui atšaukti planuojamą „Azovstal“ šturmą ir užblokuoti gamyklą. Ukrainos užsienio reikalų ministerija paragino nedelsiant atidaryti humanitarinį kelią iš gamyklos, kad civiliai ir sužeisti kariai galėtų išvykti.

Vokietija ir JAV suteiks reikšmingą karinę pagalbą Ukrainai

Vokietija pasiekė susitarimą su partneriais Rytų Europoje dėl naujos sunkiosios ginkluotės partijos tiekimo Ukrainai „artimiausiomis dienomis“, ketvirtadienį pranešė gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristinė Lambrecht). Apie naują karinės pagalbos paketą Ukrainai už 800 mln. dolerių paskelbė ir JAV prezidentas Joe Bidenas.

Vokietija sutarė su partneriais Rytų Europoje dėl sunkiosios ginkluotės perdavimo Ukrainai

„Kalbama apie tankus, šarvuočius ar kitus pajėgumus, kuriuos gali suteikti atskiros šalys“, – transliuotojui NTV sakė Ch. Lambrecht.

Paskui Vokietija papildys šias atsargas, nedetalizuodama nurodė ministrė.

Pasak jos, ginkluotė turi būti pristatyta greitai, nes „kariniai ekspertai sutaria, kad artimiausios dvi savaitės bus lemiamos Ukrainos kovai su Rusija“.

Dalis tankų bus T-72 modelio iš Slovėnijos, naujienų agentūrai AFP pranešė šaltinis vyriausybėje, patvirtindamas Vokietijos žiniasklaidos pranešimus.

Bus perduota ir šarvuočių „Fuchs“ bei pėstininkų kovos mašinų „Marder“, sakė šaltinis.

Anot Ch. Lambrecht, Berlynas apmokys Ukrainos karius naudotis vokiečių gamybos savaeigėmis haubicomis „Panzerhaubitze 2000“; jų, kaip pranešama, atsiųs Nyderlandai.

Pati Vokietija negali perduoti „Panzerhaubitze 2000“ artilerijos sistemų, nes šalies kariuomenė „neturi atsargų“, pareiškė Ch. Lambrecht ir pridūrė: „Tačiau jei galėsime surengti mokymus, taip ir padarysime.“

Vokietija sulaukė kritikos dėl atsisakymo tiesiogiai siųsti Ukrainai sunkiąją ginkluotę, nors jos vis daugiau pristato tokios sąjungininkės kaip Jungtinės Valstijos, Jungtinė Karalystė, Čekija ir Nyderlandai.

Berlynas teigia, kad dešimtmečius nepakankamai finansavimo sulaukdavusi kariuomenė paprasčiausiai nėra pajėgi siųsti ginkluotę, kurios nori Ukraina.

Kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) neseniai užsiminė, kad Rytų Europos partneriai galėtų perduoti Ukrainai senesnių, rusų gamybos „ginklų sistemų“.

Paklausta, ar Vokietija tikrai negali tiekti sunkiosios ginkluotės iš Bundesvero atsargų, Ch. Lambrecht atsakė, kad tai neįmanoma, „norint ir toliau užtikrinti šalies ir sąjungininkų gynybą“.

„Ateityje turime būti daug geriau aprūpinti. Nebegalime leisti, kad Bundesveras būtų toks apribotas, kad atsidurtume tokioje padėtyje, kokioje esame šiuo metu“, – pareiškė gynybos ministrė.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ketvirtadienį paskelbė apie naują 800 mln. dolerių (736 mln. eurų) vertės karinės pagalbos paketą Ukrainai.

Pasak J. Bideno, ši parama padės Kyjivo pajėgoms kovoti su rusų kariuomene Donbaso regione.

„Šį paketą sudaro sunkioji artilerijos ginkluotė, dešimtys haubicų ir 144 tūkst. šovinių, skirtų šioms haubicoms. Į jį taip pat įtraukta daugiau taktinių bepiločių orlaivių“, – nurodė JAV prezidentas.

Jis taip pat patikino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas niekada neperims Ukrainos kontrolės.

„Mūsų vidaus vienybė su mūsų sąjungininkais ir partneriais, taip pat mūsų vienybė su Ukrainos žmonėmis siunčia aiškią žinią V. Putinui: jam niekada nepavyks užvaldyti ir okupuoti visos Ukrainos. To nebus“, – pabrėžė J. Bidenas.

J. Bidenas pažadėjo, kad V. Putinui niekada nepavyks okupuoti Ukrainos

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pažadėjo, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas niekada neperims Ukrainos kontrolės, Jungtinėms Valstijoms paskelbus apie naują karinę pagalbą Kyjivui.

"Mūsų vienybė namuose ir su mūsų sąjungininkais bei partneriais, ir mūsų vienybė su Ukrainos žmonėmis siunčia Putinui neabejotiną žinią – jam niekada nepavyks užvaldyti ir okupuoti visą Ukrainą. Taip neatsitiks", – sakė J. Bidenas.

JAV prezidentas:  abejotina, kad Rusija kontroliuoja Mariupolį

JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį pareiškė, kad nėra aišku, ar Rusija perėmė Mariupolio kontrolę, prezidentui Vladimirui Putinui paskelbus apie su žeme sulyginto Ukrainos miesto "išlaisvinimą".

„Abejotina, ar jis tikrai kontroliuoja Mariupolį, - sakė J. Bidenas. - Jis turėtų leisti humanitarinius koridorius, kad žmonės (...) galėtų išvykti".

„Kol kas dar nėra įrodymų, kad Mariupolis būtų galutinai kritęs“.

Ispanija perduos Ukrainai 200 tonų karinės įrangos

Ispanija išsiuntė Ukrainai 200 tonų karinės įrangos, įskaitant sunkiąsias kovos mašinas ir šaudmenis, ketvirtadienį per vizitą Kyjive pranešė ispanų ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas).

„Tai lig šiol didžiausia siunta, daugiau nei dvigubai viršijanti tai, ką siuntėme iki šiol“, – pareiškė jis per bendrą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen (Mete Frederiksen).

Ispanų karinis laivas su šia įranga ketvirtadienį išplaukė iš Ispanijos uosto į Lenkiją, iš kur krovinys bus gabenamas į Ukrainą, nurodė P. Sanchezas.

„Laive yra 30 sunkvežimių, kelios specialios sunkiosios transporto priemonės ir 10 mažų transporto priemonių, pakrautų karine medžiaga, kuri bus perduota Ukrainai“, – pridūrė jis.

P. Sanchezas ir jo kolegė danė anksčiau ketvirtadienį atvyko į Kyjivą derybų su V. Zelenskiu. Virtinė Europos lyderių pastarosiomis savaitėmis jau pabuvojo Ukrainoje, siekdami pademonstruoti paramą su Maskvos invazija kovojančiai šaliai.

„Likau priblokštas, Borodiankos gatvėse pamatęs [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karo siaubą ir žiaurumus“, – anksčiau ketvirtadienį tviteryje parašė P. Sanchezas, drauge su M. Frederiksen apsilankęs karo nuniokotame mieste netoli Kyjivo.

Madridas išsiuntė Ukrainai apie tuziną lėktuvų, gabenančių „šimtus tonų“ ginklų ir humanitarinių atsargų, pirmadienį pranešė ispanų gynybos ministrė Margarita Robles.

Demonstruodamas paramą Kyjivui, P. Sachezas pirmadienį paskelbė, kad jo šalis „po kelių dienų“ vėl atidarys savo ambasadą Ukrainos sostinėje.

Ši diplomatinė atstovybė sustabdė savo veiklą praėjus dienai nuo vasario 24-ąją prasidėjusios Rusijos invazijos.

Ispanija taip pat priėmė 134 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių; iš jų 64 tūkst. gavo laikiną apsaugą, įskaitant apgyvendinimą ir leidimą dirbti.

Ukrainiečiams paskandinus Rusijos kreiserį, suimtas Juodosios jūros laivyno vadas

Rusijos Juodosios jūros laivyno vadas admirolas Igoris Osipovas buvo atleistas iš pareigų ir suimtas, kai Ukrainos sparnuotosios raketos „Neptun“ sunaikino kreiserį „Moskva“.

Tai ketvirtadienį pranešė portalas „Defense Express“, remdamasis savo šaltiniais.

Pasak jo, Rusijos Juodosios jūros laivyno vadovybėje prasidėjo „valymai“, ieškoma, kas kaltas, kad kreiseris buvo sunaikintas. Pradėtas tyrimas laivyno vado pirmojo pavaduotojo viceadmirolo Sergejaus Pinčiuko atžvilgiu.

Juodosios jūros laivynui laikinai vadovaus viceadmirolas Arkadijus Romanovas.

Portalas primena per vieną iškilmingą renginį pasakytus I. Osipovo žodžius, kurie tapo pranašiškais: „Juodosios jūros laivynas be flagmano (kreiserio „Moskva“) negali egzistuoti. Aš nebūčiau laivyno vadas, jeigu neturėčiau flagmano“.

„Nėra flagmano, tai nebus ir vado“, - ironizuoja „Defense Express“.

Portalas primena, kad prieš Rusijos įsiveržimą į Ukrainą Kremliaus propagandininkai teigė, jog I. Osipovas pats patikrino kreiserio galimybes atremti smūgius iš oro.

Balandžio 13 d. Juodosios jūros akvatorijoje į Rusijos kreiserį „Moskva“ pataikė Ukrainos sparnuotosios raketos „Neptun“. Ukrainos karinės vadovybės žiniomis, laivas užsidegė, o paskui apvirto ir nuskendo.

Rusija teigia, kad laive sprogo šaudmenys, o nuskendo jis tempiamas į uostą.

Prie Mariupolio aptikta masinė kapavietė

Palydovas užfiksavo didžiulią masinę kapavietę Mangušo kaime, kuris yra netoli Mariupolio.

Spėjama, kad šioje kapavietėje palaidoti taikūs Mariupolio gyventojai, kuriuos nužudė okupantai, praneša NEXTA Live.

Mariupolio meras: rusai laidoja ukrainiečius civilius masinėse kapavietėse

Apsiausto Ukrainos uostamiesčio Mariupolio meras Vadymas Boičenka sako, kad rusų kariai laidoja ukrainiečius civilius masinėse kapavietėse, taip dangstydami karo nusikaltimus.

Pasak V. Boičenkos, rusai prie Mariupolio palaidojo šimtus civilių.

Meras sakė, kad „iš miesto gatvių ėmė dingti lavonai“, ir apkaltino rusus „slepiant savo nusikaltimų pėdsakus ir tam panaudojant masines kapavietes kaip vieną iš instrumentų“.

Jis teigė, kad rusai iškasė didžiulius griovius netoli Manhušo, už 20 km į vakarus nuo Mariupolio.

„Jie sunkvežimiais veža žuvusių Mariupolio gyventojų kūnus ir meta juos į tuos griovius“, – nurodė V. Boičenka per internetinę spaudos konferenciją.

„Jie slepia savo karo nusikaltimus“, – pridūrė jis.

Rusija paskelbė draudimą keliauti 61-am kanadiečiui

Rusija ketvirtadienį paskelbė draudimą keliauti 61-am Kanados piliečiui, įskaitant daugybę pareigūnų ir žurnalistų, reaguodama į sankcijas, įvestas dėl Maskvos karinės operacijos Ukrainoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija nurodė, kad asmenų, kuriems „neribotam laikui“ draudžiama atvykti į Rusiją, sąraše yra tie, kurie „tiesiogiai dalyvauja kuriant, pagrindžiant ir įgyvendinant Kanados valdančiojo režimo rusofobišką kursą“.

Kanadiečių sąrašo viršuje - Cameronas Ahmadas, einantis ministro pirmininko Justino Trudeau ryšių direktoriaus pareigas, ir Kanados specialiųjų operacijų pajėgų vadas Steve'as Boivinas.

Šalys, priimančios pabėgėlius iš Ukrainos, nori papildomų ES lėšų

Praha ketvirtadienį pareiškė, kad devynios Vidurio ir Rytų Europos valstybės šį mėnesį prašys Europos Sąjungos (ES) finansinės pagalbos Ukrainos pabėgėlių priėmimo išlaidoms kompensuoti.

Nuo Rusijos įsiveržimo vasario pabaigoje daugiau nei penki milijonai žmonių pabėgo iš karo draskomos Ukrainos, dauguma jų kirto sieną į Lenkiją. Aplinkinės šalys taip pat priėmė savo dalį pabėgėlių, įskaitant Čekiją, kuri nuo konflikto pradžios ukrainiečiams išdavė 300 tūkst. laikinų vizų. „Dabartinė krizė yra išskirtinė ir negalime numatyti jos galutinio poveikio mūsų ekonomikai“, – sakoma Čekijos ministro pirmininko pavaduotojo Ivano Bartoso pranešime. „Todėl turime prašyti papildomų lėšų ES narėms, priimančioms didelį skaičių Ukrainos pabėgėlių“.

Aptariamos šalys, visos ES narės, yra Bulgarija, Čekija, Vengrija, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Baltijos šalių trijulė Estija, Latvija ir Lietuva. Pareiškime nenurodyta, kokios konkrečios sumos jos prašys iki mėnesio pabaigos. I. Bartosas pridūrė, kad šalys taip pat ragina „skubiai patvirtinti naujojo 2021–2027 m. biudžetinio laikotarpio programas, kad projektai, padedantys pabėgėliams Vidurio ir Rytų Europoje, būtų kuo greičiau pradėti kompensuoti“.

Kyjivas: namo grįžo 19 Rusijos nelaisvėn paimtų ukrainiečių

Ukraina pranešė susigrąžinusi 19 Rusijos į nelaisvę paimtų kariškių ir civilių gyventojų, įvykus vėliausiam apsikeitimui belaisviais nuo karo pradžios prieš beveik du mėnesius.

„Šiandien namo grąžiname 19 žmonių, įskaitant 10 karių, įskaitant du karininkus, taip pat devynis civilius gyventojus“, – sakoma vicepremjerės Irynos Vereščuk pareiškime, paskelbtame socialinėje žiniasklaidoje.

Ji detaliau nekomentavo apsikeitimo, todėl lieka neaišku, kur ir kada jis įvyko, taip pat, ar Ukraina grąžino belaisvių Maskvai.

„Šį kartą tarp paleistų asmenų yra sužeistųjų, o tai labai svarbu – juk dabar jie galės gauti visavertį gydymą ir reabilitaciją“, – nurodė I. Vereščuk.

Šis apsikeitimas su Rusija yra vėliausias, apie kurį pranešė Ukraina nuo Kremliaus įsiveržimo pradžios vasario 24 dieną.

Maskva nepatvirtino, kad buvo apsikeista belaisviais – taigi, neaišku, kiek galėjo būti perduota rusų karių.

Anot I. Vereščuk, apsikeitimas tapo įmanomas asmeniškai prisidėjus prezidentui Volodymyrui Zelenskiui.

Tai įvyko abiem pusėms parodžius vaizdo įrašus su belaisviais.

Anksčiau šią savaitę Ukrainos paskelbtame įraše sulaikytas prorusiškas magnatas ir prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas Viktoras Medvedčukas sako norįs būti iškeistas į civilius gyventojus bei karius iš apsiausto Mariupolio uostamiesčio.

Tuo metu Rusija parodė filmuotą medžiagą, kurioje matyti, kaip vienas Jungtinės Karalystės pilietis ir kitas vyras – irgi pristatomas kaip šios šalies pilietis – reikalauja, kad premjeras Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) derėtųsi dėl jų paleidimo. Abu asmenys, kaip teigiama, buvo paimti į nelaisvę, kai kovojo Ukrainos pusėje.

Estijos parlamentas genocidu pripažino Rusijos agresiją prieš Ukrainą

Estijos parlamentas ketvirtadienį vienbalsiai priėmė pareiškimą, kuriuo į Ukrainą įsiveržusios Rusijos veiksmus pripažino karo nusikaltimais ir genocidu.

Prieš balsavimą Rygikoge kalbą pasakiusi Ukrainos delegacijos vadovė Olena Šuliak pareiškė, kad šis žingsnis yra svarbus ne tik dešimčių tūkstančių žuvusiųjų atminimui, bet ir patyrusiems kankinimą, prievartą bei niokojimą.

„Toks nusikaltimų klasifikavimas nulems nepakeičiamą pasmerkimą – pradedant kaltininkais ir baigiant asmeniškai [Rusijos prezidentu] Vladimiru Putinu“, – sakė ji.

O. Šuliak paragino padaryti viską, kas įmanoma, kad genocidas būtų nutrauktas.

„Mūsų bendra atsakomybė yra užtikrinti, kad tai daugiau niekada nepasikartotų – niekada, niekur, jokioje šalyje. Tikiu, kad kartu galime pasiekti šį tikslą“, – kalbėjo ji.

Estijos parlamentas pareiškimą „Dėl Rusijos Federacijos įvykdytų karo nusikaltimų ir genocido Ukrainoje“ priėmė 86 balsais „už“.

Šiame dokumente Rusijos pajėgos kaltinamos sistemingu ir masiniu ukrainiečių žudymu ideologiniais motyvais.

„Laikinai okupuotose teritorijose, ypač Bučos, Borodiankos, Hostomelio, Irpinės, Mariupolio miestuose ir daugelyje kitų Ukrainos gyvenviečių, Rusijos Federacija vykdė genocido veiksmus – be kita ko, masinius žiaurumus prieš civilius gyventojus. Užfiksuota žudymo, priverstinio dingimo, trėmimo, įkalinimo, kankinimo, žaginimo ir lavonų išniekinimo atvejų“, – rašoma pareiškime.

Rygikogas paragino kitas valstybes šiuos Rusijos veiksmus pripažinti genocidu, ištirti įtariamus nusikaltimus ir šiuo tikslu įsteigti tarptautinį teismą.

Be to, estų parlamentarai pakvietė tarptautinę bendruomenę sugriežtinti sankcijas Maskvai visiškai nutraukiant rusiškų energijos išteklių importą, o Ukrainai – teikti daugiau humanitarinės ir karinės pagalbos.

V. Zelenskis kreipėsi į Portugalijos parlamentą

Ketvirtadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į Portugalijos parlamentą ir tautą, prašydamas perduoti Ukrainai tankų, šarvuotųjų transporterių ir priešlaivinių raketų, kad šalis galėtų gintis nuo Rusijos agresijos, praneša portalas „eurointegration.com.ua“.

„Kai kreipiamės į laisvojo pasaulio tautas, mes kalbame apie paprastus ir suprantamus dalykus. Mes raginame tiekti ginklus, kad galėtume apsiginti nuo žiauraus Rusijos įsiveržimo, kuris mūsų žmonėms atnešė tiek pat blogio, kiek prie 80 metų atnešė nacistų įsiveržimas“, - sakė valstybės vadovas.

„Jūs turite tankų „Leopard“, šarvuotųjų transporterių, priešlaivinių raketų „Harpoon“ – tuo jūs galite prisidėti prie Europos laisvės ir civilizacijos gynimo. Todėl kreipiuosi į jūsų valstybę, prašydamas suteikti mums šią pagalbą“, - pareiškė V. Zelenskis.

Jis taip pat pažymėjo, kaip svarbu stiprinti sankcijas Maskvai, ir paragino Europos bendroves priimti principinį sprendimą pasitraukti iš Rusijos rinkos.

Pasak V. Zelenskio, būtina uždaryti visus Portugalijos uostus Rusijos laivams, ypač tiems, kuriuos rusai maskuoja svetimomis vėliavomis.

Prezidentas taip pat paprašė paremti visateisę Ukrainos narystę Europos Sąjungoje ir padėkojo portugalams už jau suteiktą pagalbą.