Praėjusį ketvirtadienį šiauriniame Kundūzo mieste, dalyvaudami bendroje operacijoje su afganistaniečiais, du amerikiečių kariai žuvo, keturi buvo sužeisti.

Barackas Obama, vos pradėjęs eiti JAV prezidento pareigas, nedelsdamas ėmėsi karo Afganistane, tačiau neilgai trukus suprato, kad pasiekti užsibrėžtąjį tikslą – politinį sprendimą Talibano ir Afganistano vyriausybės konflikte – nebus paprasta. Būsimam JAV prezidentui jau pačioje kadencijos pradžioje teks iš naujo apsispręsti dėl veiksmų Afganistane, įskaitant tai, ar reikėtų didinti ar mažinti JAV karių skaičių, taip pat tai, ar tęsti vadinamosios minimalistinės B. Obamos karinės strategijos įgyvendinimą.

Veikiausiai tai, kad šis apsisprendimas būsiąs itin keblus reikalas, ir yra pagrindinė priežastis, kodėl D. Trumpas ir H. Clinton vengia kalbėti Afganistano tema. Per visą rinkimų kampaniją šis klausimas praktiškai nepaliestas. Vienintelį kartą apie tai užsiminta pirmuosiuose D. Trumpo ir H. Clinton debatuose, tačiau nei antruosiuose, nei trečiuosiuose kandidatų debatuose apie tai visiškai nekalbėta.

Nepavykusi B. Obamos misija

Būsimam prezidentui nebus lengva Amerikos armiją išnarplioti iš Afganistano raizgalų, kuriuos po aštuonerių vadovavimo metų palieka B. Obama. Nematyti prošvaistės pabaigti karą net ir tuo atveju, jei Amerikos karinis vaidmuo jame būtų sustiprintas.

Nei D. Trumpas, nei H. Clinton nepasiūlė nieko daugiau, kaip tik bendro pobūdžio užuominas apie savo ketinimus Afganistano atžvilgiu. D. Trumpas ragino nutraukti JAV vykdomus „valstybės kūrimo“ veiksmus. H. Clinton pareiškė sutvarkysianti vadinamosios „Islamo valstybės“ padalinio Afganistane reikalą ir pažabosianti džihadistų srautą į Afganistaną ir iš jo. Nė vieno iš kandidatų interneto svetainėse, kuriose paprastai itin išsamiai nušviečiamos jų pasirinktos politikos kryptys, nė žodžiu neužsimenama apie JAV kariuomenės padėtį Afganistane ir tai, ką planuojama su ja daryti toliau.

2009 m., vos tik įžengęs į Baltuosius rūmus, B. Obama ėmėsi išsamios JAV politikos Afganistane ir Pakistane peržiūros, ypatingą dėmesį skirdamas sritims, kuriose, jo nuomone, JAV veiksmai nedavė reikiamų rezultatų. Siekdamas ištaisyti padėtį, jis padidino JAV karių skaičių Afganistane iki 100 tūkst., tačiau net ir tai nepadėjo atvesdinti Talibano atstovų prie derybų stalo. Karas tebesitęsė.

2014 m. gruodį B. Obama sakė, kad iki 2017 m. sausio JAV kariuomenė Afganistane bus sumažinta iki „įprasto ambasados tarnautojų skaičiaus“. 2015 m. spalį jis jau kalbėjo apie visišką kariuomenės išvedimą, paliekant 5 500 karių tam, kad jie paremtų Afganistano pajėgas ir toliau dalyvautų kovos su terorizmu operacijose prieš „Al Qaeda“. Tų pačių metų liepą, Afganistane tebesant 10 tūkst. karių, B. Obamos tikslas buvo vėl kitoks. Šįkart jis buvo užsibrėžęs iki savo kadencijos pabaigos išlaikyti 8 400 karių, kurie toliau teiktų mokymus ir patarinėtų Afganistano kariuomenei ir dalyvautų kovos su terorizmu veiksmuose.

Dvigalvė Afganistano valdžia – trapus projektas

Vašingtonas naująjį Afganistano prezidentą Ashrafą Ghani vertina kaip gerokai palankesnį JAV partnerį nei jo pirmtakas Hamidas Karzai. Tačiau politinis Afganistano problemų matmuo tam tikrais požiūriais kelia ne mažiau nerimo negu kariniai ir saugumo reikalai.

2014-aisiais suformuotai vadinamajai „Vienybės vyriausybei“ vadovauja A. Ghani ir vyriausiasis vykdomasis pareigūnas Abdullah Abdullah, garsėjantys nesibaigiančiomis rietenomis. Dėl šios nesantaikos šaliai gresia dar didesnė netvarka, o afganistaniečiai vis tvirčiau tiki, kad dviejų galvų vyriausybė ilgai negyvuos, nurodo „Associated Press“.

Nacionalinės žvalgybos vadovas Jamesas Clapperis anksčiau šiais metais yra sakęs Kongresui, kad „esama didelės rizikos, jog 2016 m. Afganistane įvyks politinis skilimas“. Kita vertus, Afganistano pareigūnų teigimu, šalies pažanga nuo 2001 m. dažnai yra nepakankamai įvertinama ir akcentuojama. Afganistano ambasadorius Vašingtone Hamdullah Mohibas šių metų rugsėjo mėnesį pateikė keletą pavyzdžių – vis daugiau postų vyriausybėje užima moterys, kovos su korupcija priemonės padėjo 22 proc. padidinti nacionalines pajamas, vis daugiau šeimų kaimo vietovėse turi elektrą.

Pabaigos dar nematyti

Žodžiai, kuriais Amerikos pareigūnai apibūdina Afganistane vykstantį karą, tik dar labiau sustiprina įspūdį, kad šis karas yra beviltiškas. 2009 m. vasarį aukščiausio lygio Amerikos pareigūnas sakė, kad Jungtinės Amerikos Valstijos ir jų partneriai afganistaniečiai kovoje su Talibanu yra „geriausiu atveju aklavietėje“. Po septynerių metų, 2016-ųjų rugsėjį, JAV Generalinio štabo viršininkas generolas Josephas Dunfordas kongreso komitetui sakė, kad karas „praktiškai aklavietėje“.

Vis dėlto, praėjus vos kelioms dienoms po J. Dunfordo pastabų, dabartinis Afganistane dislokuotų JAV pajėgų vadas gen. Johnas Nicholsonas nurodė, kad vyriausybė ir Talibanas „pasiekė tam tikrą pusiausvyrą konflikte“. „Tai geras ženklas“, – sakė J. Nicholsonas, atsižvelgdamas į tai, kad vyriausybė kontroliuoja beveik 70 proc. šalies gyventojų. Tačiau būtų galima teigti ir priešingai – kad nieko gero šis ženklas nerodo, nes, net ir po daugelį metų trukusios kovos su Talibano grupuote, kuri dar 2001 m. gruodį buvo tariamai nugalėta, trečdalis šalies gyventojų nepatenka į vyriausybės kontrolės sritį.

Bendros nuomonės, kiek ilgai JAV karius dar reikėtų laikyti Afganistane, kad afganistaniečių pajėgos nepatirtų pralaimėjimo, nėra.

JAV Harvardo universiteto tarptautinių reikalų profesorius Stephenas Waltas šį prezidento rinkimų kampanijos nedėmesingumą karui Afganistane įvardija kaip amerikiečiams būdingą „karo amneziją“. Svetainėje foreignpolicy.com S. Waltas rašo, kad konfliktą Afganistane „mes labiau linkę pamiršti, negu pabaigti“.