Karas grįš bumerangu: Rusija gilina savo demografinę duobę

Mobilizacijos aritmetika

"Per artimiausius du tris mėnesius galime sulaukti 50 tūkst. jaunų vyrų mirčių. Ar visuomenė sutinka mokėti tokį mokestį?" – retoriškai klausia Kalifornijos universiteto ekonomikos profesorius Olegas Icchoki, kartu su kolega Madrido verslo mokyklos finansų profesoriumi Maksimu Mironovu mobilizaciją įvertinęs ne kaip kariškiai ar politologai, bet kaip ekonomistai.

Dėl objektyvių duomenų apie Rusijos armijos dydį, Ukrainoje patiriamus nuostolius, mobilizacijos planus stokos jie rėmėsi, jų požiūriu, patikimiausiais duomenimis.

O.Icchoki ir M.Mironovas skaičiuoja, kad karo pradžioje Rusija į Ukrainą buvo pasiuntusi 200 tūkst. karių. Birželį britų žvalgyba skelbė, kad Rusijos kariuomenė neteko 20 tūkst. žmonių, tad ekonomistai daro prielaidą, jog rugsėjo pabaigoje šis skaičius bus pasiekęs 35–40 tūkst. Skaičiuojant, kad žuvusiųjų ir sužeistųjų santykis yra 1:3, rugsėjo pabaigoje rusų nuostoliai siekia apie 150 tūkst. vyrų.

Nuo pavasario Rusijos valdžios institucijos aktyviai verbavo piliečius tapti kontraktininkais, kad jie pakeistų žuvusius ir sužeistuosius. Kiek jų atsirado, kiek buvo mobilizuota iš vadinamųjų LNR ir DNR, patikimų duomenų nėra. "Darant prielaidą, kad į kariuomenę buvo atvežta bent tiek pat vyrų, kiek jų iš jos pasitraukė, išeitų, kad per šį laikotarpį į kariuomenę atvyko dar 150 tūkst. vyrų. Netgi išlikusius gyvus ir sveikus pirminės grupės karius artimiausiu metu reikės pakeisti, nes jie negali kovoti be poilsio", – skaičiuoja ekspertai.

Kiek kareivių reikėtų mobilizuoti, kad jie pakeistų tuos fronte pabuvusius 350 tūkst. vyrų?

Ekonomistų skaičiavimu, iš viso šalis praras daugiau kaip 10 proc. 20–29 metų amžiaus grupės vyrų.

"Nemanau, kad šis karas baigsis per du mėnesius, – "Laisvės radijui" sakė M.Mironovas. – Jei jis truks dar šešis mėnesius, reikės du ar tris kartus daugiau žmonių. Ypač – atsižvelgiant į tai, kad Ukraina sėkmingai perėjo į puolimą. Pastaruosius tris ar keturis mėnesius vyko toks pozicinis karas be didelių aukų."

Karo pradžioje į Ukrainą buvo siunčiami daugiausia profesionalūs kariai, pasirašę sutartis. Skirtingai nei jie, mobilizuojami ne tik neprofesionalūs, bet ir visiškai nemotyvuoti žmonės. Vadinasi, jų efektyvumas bus kelis kartus mažesnis nei profesionalios kariuomenės. Norint kompensuoti nuostolius, anot O.Icchoki ir M.Mironovo, reikėtų du tris kartus daugiau žmonių, nei buvo vasarį, t. y. nuo 700 tūkst. iki 1 mln.

Rezervo rezervas

Komentuodamas Vladimiro Putino paskelbtą žinią apie prasidedančią mobilizaciją, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu skelbė, esą ji palies 300 tūkst. Rusijos vyrų. Tačiau, paaiškėjus, kad septintasis V.Putino dekreto dėl mobilizacijos punktas yra įslaptintas, pasklido kalbos, esą jame įvardytas mobilizuotinų asmenų skaičius. Ekonomistai nesileidžia į spėliones. "Valdžios institucijos pareikalaus tiek, kiek reikės. Jie gali bet kuriuo metu pakeisti dekrete nurodytą skaičių ta ar kita kryptimi. Turėtume pradėti ne nuo formalaus dekreto skaičiaus, bet nuo poreikio", – bendrame tekste sako O.Icchoki ir M.Mironovas.

Suprasti principus, pagal kuriuos Rusijoje atrenkami mobilizuojamieji, neįmanoma. Šaukimus gauna ne tik kariuomenėje tarnavę asmenys, kaip skelbė V.Putinas, bet ir šautuvo rankose nelaikę studentai, daugiavaikiai tėvai, šeštą dešimtį pradėję skaičiuoti vyrai ir net žmonės, turintys įgimtą negalią.

Ekspertai linkę manyti, kad valdžia netruks pakoreguoti mobilizuojamųjų kategorijas ir pirmenybė bus teikiama 20–30 metų vyrams: jie yra ne tik geresnės fizinės būklės, bet ir dažnai neturi šeimos, kuriai vyriausybė prisižada suteikti finansinę paramą.

Dėl demografinės duobės, susiformavusios nuo XX a. paskutinio dešimtmečio iki XXI a. pirmojo dešimtmečio, šiandien Rusijoje yra tik 7,3 mln. 20–29 metų amžiaus vyrų. Jei mobilizuojant pirmenybė teikiama jau tarnavusiems, žinant, kad pastaraisiais metais į kariuomenę kasmet būdavo pašaukiama apie 250 tūkst., įvertinus, kad dalis jų liko tarnauti pagal sutartį, kad dėl įvairių priežasčių tapo netinkami tarnybai, potencialių mobilizuojamųjų liktų po 200 tūkst. per metus. T. y. apie 2 mln. 20–29 metų amžiaus vyrų. Tikslinį amžių padidintus iki 35 metų, skaičius pasiektų 3 mln.

Žinoma, visi neis į karą. "Remiantis prognozėmis, kad mobilizuoti bus nuo 700 tūkst. iki 1 mln. vyrų, tikimybė, jog tikslinį kriterijų atitinkantys asmenys per šešių mėnesių laikotarpį bus pašaukti į kariuomenę, viršija 25 proc.", – mano profesoriai.

Jie spėja, kad, norėdama išvengti protestų, valdžia išgrynins mobilizuojamųjų kriterijus. Galbūt nebebus šaukiami, pvz., IT specialistai. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad šaukiamųjų kvotos regionuose pasiskirsčiusios netolygiai: skurdžiuose ir atokiuose – mobilizuojama daugiau, turtinguose miestuose – mažiau. Tad esama didelės tikimybės, kad į mobilizaciją bus įtraukti ir tikslinės kategorijos neturintys žmonės. "Tačiau jei bus poreikis, išimtys kai kurioms kategorijoms bus apribotos, tad tikimybė būti mobilizuotam padidės iki 30 proc.", – prognozuoja ekspertai.

Neteks jaunų ir darbingų

Kokią demografinę žalą Rusijai padarys mobilizacija?

Dauguma ekspertų prognozuoja, kad naujai mobilizuotų karių aukos bus didesnės nei reguliariojoje kariuomenėje, visų pirma, todėl, kad jie prasčiau fiziškai pasirengę, neaprūpinami tinkamais ginklais ir apranga, neturi motyvacijos. Net jei ir bus apmokomi prieš pasiunčiant į frontą, tam bus skirta nepakankamai laiko: Rusijoje trūksta ir puskarininkių, ir poligonų.

Abu ekspertai mano, kad nuostolių santykis bus panašus į vadinamosios DLR karių nuostolius: britų žvalgybos duomenimis, birželį (t. y. po 3,5 karo mėnesių) jų liko 55 proc. Tad galima daryti prielaidą, kad per ateinančius pusę metų Rusijos mobilizuotųjų nuostoliai gali siekti 60–70 proc. Net optimistiniais M.Maksimovo ir O.Icchoki skaičiavimais, 15–20 proc. mobilizuojamųjų žus (kiti ekspertai mini 30–50 proc.), o 45–50 proc. – bus sužeisti.

Tad per metus bendros netektys 20–35 metų amžiaus grupėje sieks apie 500 tūkst. vyrų: t. y. apie 150 tūkst. žuvusiųjų ir 350 tūkst. sužeistųjų. Turint omenyje vakarietiškos ginkluotės, kurios vis daugiau naudoja Ukrainos kariuomenė, padaromus sužalojimus ir tai, kad Rusijos sveikatos apsaugos sistema yra visiškai neparengta karui, didelė dalis sužeistųjų gali neišgyventi ar likti neįgalūs.

O.Icchoki ir M.Maksimovas skaičiuoja, kad karas Ukrainoje nusineš daugiau Rusijos žmonių gyvybių nei kovidas. Negana to, jei dauguma iš 1 mln. per pandemiją nuo viruso mirusių žmonių buvo vyresni nei 60 metų, t. y. jau užauginę savo vaikus ir baigę profesinę karjerą, Ukrainoje bus žuvę ar sužeisti produktyviausio amžiaus vyrai, kurių visas darbinis ir socialinis gyvenimas dar prieš akis.

Šiuo metu Rusijoje yra 13 mln. 20–34 metų amžiaus vyrų. Be tiesioginių karo aukų, Rusija neteks ar jau neteko kelių šimtų tūkstančių šio amžiaus vyrų. Esama duomenų, kad per septynis mėnesius nuo vasario 24-osios Rusiją paliko 450 tūkst. žmonių, o paskelbus mobilizaciją, vos per kelias dienas, – dar apie 250 tūkst. žmonių, daugiausia jaunų vyrų.

Ekonomistų skaičiavimu, iš viso Rusija praras daugiau kaip 10 proc. 20–29 metų amžiaus grupės vyrų. Tai bus milžiniškas demografinis smūgis.

"Žmonių, kurie mirė ir tapo neįgalūs, žinoma, nėra galimybės sugrąžinti, o tie, kurie išvyko, jie negrįš, didžioji jų dalis. Jau daug metų gyvenu užsienyje, turiu šeimą, penkis vaikus, todėl persikėlimas į kitą šalį man yra didžiulės išlaidos. Išvykę žmonės sukurs šeimas, integruosis. Net jei Rusijoje reikalai pagerės, bus suderėta dėl žalos atlyginimo, išvesta kariuomenė, per kelis mėnesius visos sankcijos gali būti praktiškai panaikintos. Tačiau žmogiškojo kapitalo į šalį negalima grąžinti per tris mėnesius – tai truks ne metus, bet dešimtmečius", – "Laisvės radijui" sakė Argentinoje gyvenantis M.Maksimovas.

"V.Putinas dažnai sako: "Ar norite, kad būtų kaip 1990-aisiais?" Atrodo, kad šis karas padarys didesnę demografinę žalą nei 1990-ieji ir kovidas", – sako profesorius, užsimindamas ir apie mobilizacijos socialinius padarinius Rusijai.

Grįžusieji iš karo susiduria su įvairiomis psichikos problemomis – potrauminiu sindromu, kuris pastaraisiais dešimtmečiais Rusijoje buvo pastebėtas po skaudžiausių karų: tai vadinamieji Afganistano ir Čečėnijos sindromai. Nuostolių Ukrainoje mastas jau viršijo abiejų šių karų kartu sudėjus mastą. Pasibaigus karui, Rusijoje visada išauga nusikalstamumas. Be to, daug vaikų, ypač neturtinguose regionuose, liks be tėvų, todėl po 5–10 metų, kai šie vaikai bus paaugliai, kils nauja nusikalstamumo banga, įsitikinęs M.Maksimovas.