Karas Ukrainoje: kraupi ataka – bombarduotas Mariupolio teatras, kuriame slėpėsi šimtai žmonių

„Jie paleido didžiulį kiekį šaudmenų iš didelio atstumo“, – parašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.

Pasak A. Heraščenkos, Rusija norėjo išbandyti Ukrainos pakrančių gynybos sistemą.

Jis teigė, kad nebuvo bandoma išlaipinti karių. Jis nepasakė, ar per apšaudymą kas nors nukentėjo.

Pranešama, kad paryčiais sirenos skambėjo keliuose Ukrainos miestuose. Sirenos aidėjo Kijeve, Lvove, Ivano Frankivsko mieste, Odesoje, Dniepre, praneša vietos žiniasklaida.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

Rusija intensyvina karo veiksmus Kyjivo priemiesčiuose

Kyjivą ankstų trečiadienį sukrėtė keli sprogimai, pranešė mieste esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai, o gelbėjimo tarnybos informavo apie du nukentėjusius daugiabučius ir du sužeistuosius.

Ukrainos sostinėje vėlai antradienį įsigaliojo iki ketvirtadienio ryto truksianti komendanto valanda dėl to, ką jos meras pavadino „sudėtingu ir pavojingu momentu“.

Mažiausiai trys garsūs sprogimai nugriaudėjo išaušus vakarinėje Kyjivo dalyje, o į dangų kilo tiršti dūmų kamuoliai.

Scanpix nuotr.

Centrinėje Kyjivo dalyje, Ševčenkos rajone per apšaudymą nukentėjo 12 aukštų gyvenamasis namas. Kaimyninis pastatas taip pat buvo apgadintas. Gelbėjimo tarnyba pranešė apie du nukentėjusiuosius, bet daugiau detalių nepateikė.

Rusijos pajėgos intensyvina kovas Kyjivo priemiesčiuose, pirmiausia aplink Bučą šiaurės vakaruose ir kelią, vedantį į vakarus, Žytomyro link, trečiadienį sakė Kyjivo regiono vadovas Oleksijus Kuleba.

Pasak jo, rusų pajėgos bando atkirsti sostinę nuo transporto arterijų ir sunaikinti logistinius pajėgumus, planuodamos didelio masto ataką Kyjivui užimti.

12 miestelių aplink Kyjivą neturi vandens, o šeši – šilumos.

Rusija okupavo 80 km į šiaurę nuo Kyjivo esantį Ivankivą ir kontroliuoja aplinkinį regioną prie sienos su Baltarusija, sakė O. Kuleba.

Visame Kyjivo regione „vaikų darželiai, muziejai, cerkvės, gyvenamieji kvartalai ir inžinerijos infrastruktūra patiria nesibaigiantį apšaudymą“, sakė jis.

Mūšiai ir toliau vyksta tokiuose miestuose kaip Mariupolis, Charkivas ir Mykolajivas.

Varšuva ragina sukurti NATO „taikos misiją“ 

Lenkija antradienį paragino sukurti „ginkluotųjų pajėgų saugomą“ NATO taikos misiją Ukrainai padėti.

„Tai negali būti neginkluota misija, – sakė vicepremjeras Jaroslawas Kaczynskis (Jaroslavas Kačynskis). – Ji turi siekti teikti humanitarinę ir taikią pagalbą.“

Kyjive viešinčio lenkų pareigūno žodžius citavo naujienų agentūra PAP.

J. Kaczynskis drauge su Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos premjerais susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu bei ministru pirmininku Denysu Šmyhaliu.

Tai pirmas užsienio lyderių vizitas Kyjive nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną.

„Manau, kad mums reikia taikos palaikymo misijos iš NATO ar net galbūt didesnės tarptautinės struktūros, bet [reikia] misijos, kuri galėtų apsiginti ir veiktų Ukrainos teritorijoje, kuri būtų šioje šalyje su Ukrainos prezidento ir vyriausybės sutikimu, ir tai nebūtų negalinti apsiginti misija“, – sakė J. Kaczynskis.

Ji „sieks taikos, teiks humanitarinę pagalbą, bet kartu bus saugoma atitinkamų pajėgų, ginkluotųjų pajėgų“, pridūrė J. Kaczynskis, kuris taip pat vadovauja Lenkijos valdančiajai konservatyviai partijai ir yra laikomas pagrindiniu vyriausybės politikos strategu.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) savo ruožtu dar kartą paragino Europos Sąjungą „labai greitai suteikti Ukrainai šalies kandidatės statusą“ ir pridūrė: „Bandysime organizuoti gynybinius ginklus.“

Trys ministrai pirmininkai ir J. Kaczynskis nuvyko į Kyjivą, kad „patvirtintų vieningą visos Europos Sąjungos paramą Ukrainos suverenitetui ir nepriklausomybei ir pristatytų platų paramos Ukrainos valstybei ir visuomenei paketą“, sakoma Lenkijos vyriausybės interneto svetainėje paskelbtame pareiškime.

Netrukus po jų atvykimo Ukrainos ministras pirmininkas D. Šmyhalis gyrė „tikrų Ukrainos draugų drąsą“.

Europos lyderiai atvyko į Kyjivą tokiu metu, kai Rusijos pajėgos bando apgulti Ukrainos sostinę, kurioje įvesta komendanto valanda, o nuo jų smūgių nukentėjo kai kurie rajonai.

Nors trys vyriausybių vadovai yra Europos Vadovų Tarybos nariai, taigi – ir jos atstovai, jie neturi oficialių EVT įgaliojimų, teigė vienas šaltinis Briuselyje.

Lenkų vyriausybės pranešime sakoma, kad vizitas buvo organizuotas „susitarus“ su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu) ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).

V. Zelenskis patvirtino, kad trečiadienį sakys kalbą JAV Kongresui

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis patvirtino, kad trečiadienį jis sakys kalbą JAV Kongresui vaizdo ryšiu.

Jis tai pareiškė vaizdo kreipimesi, kuris pasirodė socialiniame tinkle „Facebook“.

„Trečiadienį planuojama mano kalba Jungtinių Valstijų Kongrese. Svarbus įvykis“, – pabrėžė Ukrainos valstybės vadovas.

Trečiadienį planuojama mano kalba Jungtinių Valstijų Kongrese. Svarbus įvykis.

„O šiandien aš noriu padėkoti prezidentui Joe Bidenui ir visiems Ukrainos draugams Jungtinėse Valstijose už naują paramos mūsų valstybei, mūsų žmonėms paketą, kurį sudaro 13,6 mlrd. dolerių. Įstatymas, numatantis šį finansavimą, pasirašytas. Mes laikome jį pirmuoju žingsniu į visišką Ukrainos atstatymą“, – pareiškė V. Zelenskis.

Scanpix nuotr.

J. Bidenas paskelbs apie 800 mln. dolerių naują paramą Ukrainai

Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį paskelbs apie 800 mln. dolerių (729,3 mln. eurų) naują paramą Ukrainai saugumo srityje, pranešė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas; pranešimą ketinama paskelbti netrukus po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipsis į JAV Kongresą.

Po šio pranešimo, planuojamo 11 val. 45 min. vietos (17 val. 45 min. Lietuvos) laiku, „vien per pastarąją savaitę paskelbta bendra (pagalbos) suma sieks 1 mlrd. dolerių“, antradienį vėlai vakare sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas.

V. Zelenskis savo virtualiame kreipimesi į Kongresą trečiadienį vėl prašys suteikti daugiau pagalbos, kai kuriems JAV įstatymų leidėjams spaudžiant Baltuosius rūmus laikytis griežtesnės pozicijos dėl Rusijos invazijos.

Šeštadienį J. Bidenas patvirtino sprendimą skirti dar 200 mln. dolerių (182,4 mln. eurų) vertės karinę pagalbą Ukrainai. Tai papildė vasario 26 dieną Vašingtono patvirtintą 350 mln. dolerių (319,1 mln. eurų) sumą, taip pat skirtą karinei įrangai – tuo metu tai buvo didžiausias toks paketas JAV istorijoje.

Baltųjų rūmų pareigūnas nepateikė išsamios informacijos apie tai, kas bus įtraukta į naują 800 mln. dolerių paramą saugumui.

Tačiau per pastaruosius metus JAV suteikė Ukrainai daugiau kaip 600 raketų „Stinger“ ir maždaug 2 600 prieštankinių sistemų „Javelin“, taip pat radarų sistemų, sraigtasparnių, granatsvaidžių, šaunamųjų ginklų, šaudmenų ir kitos įrangos, sakė pareigūnas.

„JAV tebėra didžiausia paramos Ukrainai saugumo srityje teikėja“, – sakė pareigūnas.

V. Zelenskis prašo Vakarų padėti apginti šalį nuo kruvino Rusijos puolimo; jis ne kartą ragino Vašingtoną, Europos Sąjungą ir NATO suteikti karinės technikos, įskaitant lėktuvus, ir paskelbti virš Ukrainos neskraidymo zoną.

J. Bidenas atmetė galimybę skelbti neskraidymo zoną, perspėdamas, kad tai sukeltų katastrofišką karą su branduolinį ginklą turinčia Rusija.

Tačiau Kongrese vis dažniau pasigirsta balsų, pasisakančių už ryžtingesnę JAV poziciją.

V. Zelenskis jau antrą kartą šį mėnesį kreipsis į Kongreso narius, tačiau greičiausiai trečiadienį jo klausysis daug didesnė auditorija nei kovo 5 dieną, kai Ukrainos prezidentas paragino jo karinėms oro pajėgoms pristatyti rusų gamybos lėktuvų.

JAV Senatas vienbalsiai pasmerkė V. Putiną kaip karo nusikaltėlį

JAV Senatas vienbalsiai priėmė rezoliuciją, smerkiančią Vladimiro Putino vadovaujamų Rusijos ginkluotų pajėgų nusikaltimus Ukrainoje.

Kaip pranešė „Reuters“, dokumente, kurį pateikė senatorius respublikonas Lindsey`is Grahamas, Rusijos prezidentas V. Putinas vadinamas karo nusikaltėliu.

Rezoliucijoje Tarptautinis Baudžiamasis Teismas Hagoje raginamas ištirti V. Putino ir jo režimo karo nusikaltimus Ukrainoje.

„Mes visi šioje salėje susivienijome, kad pasakytume, jog V. Putinas negali išvengti atsakomybės už žvėriškumus, įvykdytus prieš ukrainiečių tautą“, – pareiškė demokratų daugumos lyderis Senate Chuckas Schumeris.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Ukrainos ambasadorius: buvusio Vokietijos kanclerio G. Schröderio tarpininkavimo pastangos baigtos

Ukrainos ambasadorius Vokietijoje pripažino, kad buvusio kanclerio Gerhardo Schröderio tarpininkavimo Kyjivui ir Maskvai pastangos žlugo. „Šis reikalas mums visiškai baigtas“, – dpa sakė pasiuntinys Andrijus Melnykas.

„Ukrainai tolesnės derybos su Schröderiu neturi prasmės. Žinoma, liūdna stebėti, kad viskas taip pakrypo“, – sakė jis.

Praėjusį trečiadienį G. Schröderis iš Stambulo keliavo į Maskvą, kur, anot dpa šaltinių, kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. G. Schröderis nuo seno palaiko draugystę su V. Putinu, prieš tris savaites įsakiusiu Rusijai įsiveržti į kaimyninę Ukrainą. G. Schröderio ryšiai su Kremliumi ir aukštos pareigos Rusijos įmonėse, įskaitant „Nord Stream“ dujotiekius, komplikavo buvusio kanclerio santykius su jo Socialdemokratų partija Vokietijoje, taip pat paskatino kai kuriuos jo biuro darbuotojus pasitraukti.

Ukrainai tolesnės derybos su Schröderiu neturi prasmės. Žinoma, liūdna stebėti, kad viskas taip pakrypo.

A. Melnykas pakartojo, kad tarpininkavimo pastangų ėmėsi pats G. Schröderis, Ukraina to neprašė. „Vis dėlto buvo tikimasi kokių nors rezultatų, kitaip Ukrainoje niekas nebūtų norėjęs jo klausytis“, – sakė jis.

Sekmadienio popietę Ukrainos atstovas buvo asmeniškai G. Schröderio informuotas apie derybas Maskvoje, sakė A. Melnykas. „Tačiau rezultatai buvo visiškai nenaudingi. Nieko naujo nebuvo pranešta, ko mes dar nežinotume iš mūsų pačių pokalbių su Rusijos šalimi“, – sakė jis. „Gaila, kad ši galimybė iššvaistyta“, – sakė A. Melnykas, pavadinęs padėtį „tragedija“. Panašius komentarus jis anksčiau išsakė laikraščiui „Bild“.

„Bloomberg“: dėl karo Ukrainoje sankcijų gniaužtuose atsidūrusi Rusija liks be lėktuvų

Oro susisiekimas Rusijoje artimiausioje ateityje gali beveik sustoti, nes jos aviakompanijos dėl šaliai įvestų sankcijų bus nepajėgios atlikti turimų užsienietiškų lėktuvų techninio aptarnavimo ir remonto, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“, pateikdama JAV investicinės bankininkystės ir finansinių paslaugų bendrovės „Jefferies Group“ prognozes.

Tarptautinės sankcijos Rusijai uždraudė tiek Europos „Airbus“, tiek ir JAV „Boeing“ lėktuvų gamintojoms tiekti Rusijos aviakompanijoms orlaivių atsargines dalis bei teikti jų techninės priežiūros paslaugas.

„Rusai galės skraidyti artimiausius šešis mėnesius ar metus, tačiau lėktuvai pradės gesti ir jų nusidėvėjusias dalis teks keisti. Antraip prasidės rimtos skrydžių saugumo problemos“, – sakė „Jefferies Group“ analitikė Sheila Kahyaoglu (Šeila Kachjaoglu).

Jos žodžiais, komercinių orlaivių, kurių rimta priežiūra įprastai atliekama kas šešerius metus, naudojimą dėl būtinų komponentų trūkumo teks nutraukti.

Analitikė pridūrė, jog Rusijos oro vežėjos turi 789 komercinius lėktuvus, jie sudaro tik 2,7 proc. pasaulinio civilinių orlaivių parko.

Ukraina teigia, kad Rusija prarado iki 40 proc. invazinių dalinių

Rusija prarado iki 40 proc. į Ukrainą pasiųstų dalinių nuo tada, kai Maskva vasarį įsiveržė į savo kaimynę, anksti trečiadienį pranešė Ukrainos kariuomenės generalinis štabas. Karinės pajėgos buvo arba visiškai sunaikintos, arba prarado kovinius pajėgumus, rašoma kasdienėje suvestinėje, tačiau konkrečių skaičių joje nepateikta. Informacijos neįmanoma nepriklausomai patikrinti.

Mariupolį supančioje vietovėje situacija ir toliau pati rimčiausia. Rusijos kariuomenė bando blokuoti miestą iš vakarinio ir rytinio uostamiesčio pakraščių, tačiau, kaip rašoma suvestinėje, patiria „reikšmingų nuostolių“.

Scanpix nuotr.

Ukrainos valdžia pranešė, kad maždaug 20 tūkst. žmonių iš Mariupolio, esančio prie Azovo jūros, antradienį sugebėjo išvykti į saugią vietą. Beveik 30 tūkst. civilių visoje šalyje antradienį galėjo palikti pavojingas teritorijas, tačiau vilkstinę su pagalbos atsargomis Mariupoliui vis dar blokuoja Rusijos kareiviai, sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Odesos regione Rusijos laivai apšaudė Ukrainos pakrantes, tačiau nebuvo mėginama išsilaipinti, sakė Vidaus reikalų ministerijos patarėjas Antonas Heraščenka.

Ukrainos ir Rusijos atstovai trečiadienį ketina atnaujinti derybas. Pasak V. Zelenskio, reikalavimai tampa realistiškesni, tačiau jis perspėjo, kad dar prireiks laiko, kol derybos pradės tenkinti Ukrainą.

Scanpix nuotr.

V. Zelenskis: susitarta dėl Iziumo humanitarinio koridoriaus

V. Zelenskis išreiškė viltį, kad Iziumo gyventojai sulauks „ilgai laukto išsigelbėjimo“, rašo pravda.com.ua. 

„Tikiuosi, kad trečiadienį pagaliau įvyks ilgai lauktas Iziumo miesto Charkivo srityje gyventojų išsigelbėjimas. Buvo susitarta dėl humanitarinio koridoriaus“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Rusija neteko mažiausiai keturių generolų

Per tris karo savaites Ukrainoje žuvo mažiausiai dešimt aukšto rango Rusijos kariškių, skelbia zn.ua.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos paskelbė dešimties nukautų generolų, pulkininkų ir papulkininkių sąrašą: generolas majoras Magomedas Tušajevas; generolas majoras Vitalijus Gerasimovas; generolas majoras Andrejus Kolesnikovas; generolas majoras Andrejus Suchoveckis; pulkininkas Andrejus Zacharovas; pulkininkas Sergejus Porochnia; pulkininkas Igoris Nikolajevas; papulkininkis Jurijus Agarkovas; papulkininkis Dmitrijus Sofronovas; papulkininkis Michailas Jermolinas.

Ukraina: iš Mariupolio lengvaisiais automobiliais jau išvyko apie 20 tūkst. žmonių

Iš apsiausto Mariupolio uostamiesčio lengvaisiais automobiliais jau išvyko apie 20 000 žmonių, Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėją Vadymą Denysenko cituoja portalas „France 24“.

Mariupolį jau kurį laiką apšaudo Rusijos kariai ir čia nėra šildymo, elektros ir tekančio vandens. Reikia skubiai evakuoti mažiausiai 200 000 miesto gyventojų, rodo anksčiau šią savaitę paskelbti oficialūs ukrainiečių skaičiavimai.

Ukrainos pareigūnai kaltina Rusiją, kad ši blokuoja iš miesto norinčias išvykti evakuacines vilkstines ir į miestą neįleidžia Raudonojo Kryžiaus humanitarinio krovinio. Šią savaitę Mariupolį lengvaisiais automobiliais sėkmingai palikę žmonės keliauja pro daugybę rusų kontroliuojamų teritorijų, kad pasiektų artimiausią saugų miestą – Zaporižę.

Scanpix nuotr.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios Charkive jau žuvo mažiausiai 500 žmonių

Nuo Rusijos sukelto karo pradžios Charkive jau žuvo mažiausiai 500 žmonių, Ukrainos valstybinę pagalbos tarnybą cituoja portalas „Sky News“.

Charkivas yra antras pagal dydį Ukrainos miestas. Čia gyvena 1,4 mln. žmonių. Jį nuolat apšaudo Rusijos kariai ir jau sunaikinta daugybė pastatų.

Ukrainoje apšaudyta netoli Mariupolio esančios Zaporižios geležinkelio stotis

Rusijos pajėgos trečiadienį apšaudė Ukrainos pietuose esantį Zaporižios miestą, kur glaudžiasi tūkstančiai gyventojų, pabėgusių iš apgulto Mariupolio uostamiesčio, pranešė regiono pareigūnai.

„Zaporižioje pirmą kartą bombarduoti civiliniai objektai“, – per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ paskelbė regiono gubernatorius Oleksandras Staruchas.

„Raketos nukrito geležinkelio stoties „Zaporižia-2“ rajone“, – sakė jis ir nurodė, kad aukų nėra.

Zaporižia yra pirma saugi vieta iš Mariupolio bėgantiems žmonėms. Daug jų vėliau keliauja į šalies vakarus, į Lenkiją ar kitas kaimynines valstybes.

Smarkiai subombarduotas Mariupolis išgyvena humanitarinę katastrofą, nurodo pagalbos agentūros. Mieste maždaug 400 tūkst. gyventojų neturi vandens ir šilumos, pradeda trūkti maisto.

Maždaug 20 tūkst. žmonių antradienį pavyko pasitraukti iš miesto humanitariniu koridoriumi, dėl jo susitarus su Rusijos pajėgomis.

55 km nuo Rusijos sienos esančio Mariupolio užėmimas būtų strateginis proveržis Vladimirui Putinui.

Miestas yra tarp Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamų Donbaso regiono teritorijų ir 2014 metais Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio, iš kur Rusija dabar puola svarbius pietinius Ukrainos miestus.

V. Klyčko: Rusija niekada neįgyvendins savo planų užimti Kyjivą

Kyjivo mero Vitalijaus Klyčko teigimu, Rusija niekada neįgyvendins savo planų užimti Ukrainos sostinę. Tai pranešė portalas „Ukrinform“, remdamasis naujienų tinklu „Current Time“.

„Šiandien galiu pasakyti aiškiai: rusams nepavyksta įgyvendinti savo planų užimti Kyjivą. Ir niekada nepavyks. Net jei jie ir įgis kai kurių pastatų kontrolę, jie neužvaldys mūsų žmonių. Kyjivas nėra vien pastatai, visa esmė – žmonės“, – teigė jis.

Pasak mero, okupantai mieste bando pasėti paniką, tačiau to padariniai yra priešingi. „Žmonės yra pikti, kupini neapykantos ir nori kerštauti“,  – kalbėjo V. Klyčko.

Anksčiau jau skelbta, kad kovo 16-osios rytą Rusijos kariai Kyjive apšaudė dvylikos aukštų gyvenamąjį pastatą. Preliminariais duomenimis, atakos metu sužeisti du žmonės. Taip pat apgadintas šalia stovėjęs devynaukštis pastatas.

Scanpix nuotr.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios Rusija jau neteko 13,8 tūkst. kareivių

Rusijos kariuomenė Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki kovo 16 d. neteko apie 13,8 tūkst. žmonių. Tai trečiadienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį Rusijos kariuomenė neteko 430 tankų, 1 375 šarvuotųjų kovos mašinų, 190 artilerijos sistemų, 70 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 43 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 84 lėktuvų, 108 sraigtasparnių, 819 automobilių, 3 laivų, 11 dronų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Estijos gynybos ministras teigia, kad V. Putinas nepasiekė savo tikslų Ukrainoje

V. Putinas nepasiekė savo tikslų Ukrainoje, sako Estijos gynybos ministras Kalle Laanetas.

„Manau, kad jis nepasiekė savo tikslų Ukrainoje – jis turi didesnę problemą, turi eiti toliau“, – specialaus NATO gynybos ministrų susitikimo kuluaruose sakė K. Laanetas. Jis pridūrė, kad šis Rusijos eskalavimas „gali persikelti į Baltijos šalis arba į kitą pusę“. Ministras turėjo galvoje su Rusija besiribojančias kitas šalis.

K. Laanetas paragino NATO dėti daugiau pastangų siekiant apsaugoti Ukrainą nuo Rusijos karinio puolimo.

„Ukraina šiandien yra priešakinė linija, ginanti mūsų demokratines vertybes“, – sakė K. Laanetas.

Ukraina: karo metu jau žuvo 103 vaikai

Rusijos sukelto karo metu Ukrainoje jau žuvo 103 vaikai, praneša agentūra „Reuters“, remdamasi ukrainiečių generaline prokurore Iryna Venediktova.

Pasak I. Venedyktovos, per Rusijos karių bombardavimus ir apšaudymus taip pat apgadinta jau daugiau kaip 400 švietimo įstaigų, iš jų 59 – visiškai sunaikintos.

„Reuters“ negalėjo nepriklausomai patikrinti šių duomenų.

Vicepremjerė: Rusija nepraneša Ukrainai, kur laiko karo belaisvius

Ukrainoje rengiama nauja normatyvinė teisinė bazė, leisianti sukurti atitinkančią realijas darbo su karo belaisviais rusais, kurių skaičius vis didėja, sistemą.

Kaip pranešė trečiadienį naujienų agentūra „Ukrinform“, tai pareiškė Ukrainos vicepremjerė, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ministrė Iryna Vereščuk, vadovaujanti vyriausybės įsteigtam koordinaciniam elgesio su karo belaisviais štabui.

Rusija tyli ir neteikia informacijos, kur yra į nelaisvę paimti mūsų kariškiai.

„Nesame taip pasiruošę, kaip norėtųsi, bet mes viską greitai sutvarkysime. Rusija tyli ir neteikia informacijos, kur yra į nelaisvę paimti mūsų kariškiai. O mes leidome Raudonajam Kryžiui susitikti su karo belaisviais rusais. Iš jų imami interviu, su jais elgiamasi normaliai, kaip reikalauja Ženevos konvencijos. Rusija, be abejo, pažeidžia šias normas“, – pažymėjo I. Vereščuk.

Kaip informavo vicepremjerė, karo belaisviai rusai laikomi normaliomis sąlygomis specialiose kamerose. Didžiausią nuostabą jai kelia tai, kad tarp šių „karių profesionalų“ yra daug 2002-2003 metais gimusių jaunuolių.

„Noriu kreiptis į Rusijos motinas. Jūs manote, kad jūsų vaikai dalyvauja pratybose, kurios netrukus baigsis. Iš tikrųjų jie yra mūsų nelaisvėje. Ir tai ne karininkai – tai jauni būtinosios tarnybos kareiviai. Ir tai – taip pat nusikaltimas. Negalima siųsti vaikų į tikrą pražūtį“, – sakė I. Vereščuk.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Scanpix nuotr.

JT: Rusijos sukeltam karui užsitęsus, į skurdą galimai būtų įstumta 90 proc. ukrainiečių

Rusijos sukeltam karui užsitęsus, į skurdą galimai būtų įstumta apie 90 proc. Ukrainos gyventojų, teigia Jungtinių Tautų plėtros programa (UNDP).

Jei karas užsitęstų, galimai būtų prarasti pastarųjų 18 metų socioekonominiai pasiekimai, įspėjo agentūra. „Kiekviena netaikos diena paspartins Ukrainos laisvąjį kritimą į skurdą“, – pridūrė UNDP ir nurodė, kad karas gali palikti „gilius socialinius ir ekonominius randus“, kuriuos pajus kelios ateities kartos.

Pasak UNDP administratoriaus Achimo Steinerio, jau pamažu ryškėja ūmūs užsitęsusio karo padariniai. Tačiau jis pabrėžė, kad dar yra laiko sustabdyti šią „niūrią trajektoriją“.

Prancūzija ragina apsaugoti žurnalistus vykstat karui Ukrainoje

Prancūzija trečiadienį paragino apsaugoti žurnalistus, kurie nušviečia Rusijos karą Ukrainoje, kai netoli Kyjivo žuvo „Fox News“ operatorius ir ukrainiečių prodiuseris.

„Primenu ginkluotųjų pajėgų pareigą apsaugoti žurnalistus pagal tarptautinę humanitarinę teisę“, – sakoma užsienio reikalų ministro Jeano Yves'o Le Driano pareiškime. „Aš griežčiausiai smerkiu bet kokius į juos nukreiptus veiksmus“, – sakė jis ir pridūrė, kad „šie įvykiai iliustruoja didžiulį pavojų per veiksmus Ukrainoje šiandien“.

„Fox News“ antradienį pranešė, kad žuvo prancūzų ir airių operatorius Pierre'as Zakrzewskis ir prodiuserė Oleksandra Kuvšynova, korespondentas Benjaminas Hallas buvo sužeistas, kai jų automobilis pirmadienį buvo apšaudytas Horenkoje, netoli Ukrainos sostinės. J. Y. Le Drianas išskyrė P. Zakrzewskį kaip žmogų, „dirbusį daugelyje karo zonų, aistringą kovotoją už teisę informuoti“. „Reiškiu nuoširdžiausią užuojautą jo ir Oleksandros Kuvšynovos šeimoms“, – pridūrė jis.

Ministras taip pat prisiminė kitų žurnalistų, žuvusių per tris konflikto savaites, pavardes, įskaitant JAV dokumentinių filmų kūrėją Brentą Renaud ir Ukrainos žurnalistą Jevgeną Sakuną.

Ukrainos parlamento žmogaus teisių vadovė Liudmyla Denisova antradienį pranešė, kad per kautynes ​​prie pietinio Mykolajivo uostamiesčio žuvo kitas Ukrainos žurnalistas Viktoras Dudaras.

V. Zelenskio patarėjas: padėtis keičiasi radikaliai

V. Zelenskio patarėjas sako, kad Ukrainos kontrpuolimas Rusijos invazijai „radikaliai keičia karo šalių padėtį“.

Ukrainos oro pajėgos skelbia naikinančios Rusijos karo lėktuvus, numušančios priešų raketas, o armija jau sudavė ne vieną „smarkų smūgį“ Rusijos kariams. Šių teiginių teisingumą patvirtinti sudėtinga, rašo BBC. 

Tviteryje Mychailo Podoliakas nurodo, kad labiausiai į akis šiame kare krentantys dalykai šiuo metu, nekalbant apie kontratakas, yra Rusijos žurnalistai, dėl karo metantys darbą propagandiniuose kanaluose, ir sąjungininkų šalyse kovoti galinčių vyrų ieškanti V. Putino Rusija. 

M. Podoliakas – vienas iš su Rusija vykstančių derybų dalyvių. Jo teigimu, egzistuoja daug „esminių prieštaravimų“, tačiau derybose neabejotinai yra ir vietos „kompromisams“.

Pasak M. Podoliako, Ukrainos kariai kontratakavo Rusijos okupantus daugelyje operatyvinių zonų.

„Kas vyksta šiuo metu. Pirma – Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimas daugelyje operatyvinių sričių. Tai kardinaliai pakeičia šalių nusiteikimą. Antra – Rusijos žurnalistai bėga iš televizijos kanalų“, – sakė M.Podoliakas.

Taip pat, anot jo, Rusijos vadovybė bando rasti sąjungininkų, kurių kariai pasiruošę žūti Ukrainos laukuose.

Twitter nuotr.

Ukrainos ambasadorius Lietuvoje: nėra duomenų, kad Kinija teiktų karinę paramą Rusijai

Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta teigia, kad nėra duomenų, jog Kinija teiktų karinę paramą Ukrainą užpuolusiai Rusijai.

„Šiuo metu mes neturime informacijos, kad kariniu požiūriu Kinija remia Rusiją. Mes tikimės, kad tai nesikeis“, – trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje Lietuvos žurnalistams sakė P. Beshta.

Pastaruoju metu Maskva ir Pekinas suartėjo, o Vašingtonas tai vertina kaip vis labiau priešišką autoritarinių branduolinių valstybių aljansą. Pekinas atvirai nepasmerkė Maskvos veiksmų Ukrainoje, bet JAV žiniasklaida pranešė, kad Rusija prašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos, jos kariuomenei mėginant įsitvirtinti Ukrainoje, o Vakarų sankcijoms grasinant sužlugdyti jos ekonomiką.

Šiuo metu mes neturime informacijos, kad kariniu požiūriu Kinija remia Rusiją.

Pirmadienį Romoje vykusiame susitikime su JAV patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake'u Sullivanu vyresnysis Kinijos diplomatas Yang Jiechi pakartojo Kinijos poziciją, kad Pekinas yra „įsipareigojęs skatinti taikos derybas“, antradienį pranešė oficiali naujienų agentūra „Xinhua“. Kinija per susitikimą paragino visas šalis laikytis „maksimalaus santūrumo“ ir „apsaugoti civilius“ per Ukrainos krizę. Tarptautinė bendruomenė turėtų remti tokias derybas, kad kuo greičiau pasiektų esminių rezultatų, sakė Yang Jiechi.

Vašingtonas tikisi, kad Pekinas gali panaudoti savo įtaką Vladimirui Putinui.

Nors Pekinas nepritaria Vakarų sankcijoms, Baltieji rūmai spaudžia antrąją pagal dydį pasaulio ekonomiką susilaikyti ir negelbėti Rusijos nuo galimo įsipareigojimų nevykdymo ir nesiųsti jai ginklų.

Nuo karo pradžios Ukrainoje susituokė daugiau kaip 10 tūkst. porų

Nuo karo pradžios prieš beveik tris savaites visoje Ukrainoje susituokė 10 683 poros, pranešė Kyjivo teisingumo ministerija. „Karas šalyje tęsiasi, bet gyvenimas nesustoja“.

Ministerija pridūrė, kad nuo vasario 24 d., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šalyje gimė 10 767 vaikai.

„Mūsų darbuotojai ir toliau dirba jums net karo sąlygomis!“, – rašoma vėlų antradienio vakarą paskelbtame ministerijos pranešime ukrainiečiams.

S. Lavrovas: „yra vilčių“ pasiekti kompromisą su Ukraina

Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo teigimu, „yra vilčių“ pasiekti kompromisą su Ukraina.

S. Lavrovas žiniasklaidos grupei RBK sakė manąs, kad jau yra pozicijų, dėl kurių abi pusės „artėja prie susitarimo“. Pasak jo, nors derybos yra sudėtingos, „yra vilčių pasiekti kompromisą“.

S. Lavrovas pridūrė, esą šiuo metu „rimtai disktuojama“ apie Ukrainos politinį ir karinį neutralumą mainais į saugumo garantijas šaliai iš Maskvos.

Abi pusės trečiadienį turėtų tęsti derybas nuotoliniu būdu.

Scanpix nuotr.

Ukrainos ambasadorius Lietuvoje: mūsų prioritetas ir toliau išlieka integracija į NATO

Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta akcentuoja, kad Ukrainos prioritetas ir toliau išlieka šalies integracija į NATO. Jo teigimu, Ukrainos narystė NATO padėtų apsaugoti tiek Europą, tiek Kijevą nuo išorinės agresijos.

„Mūsų prioritetas ir toliau išlieka integracija į NATO. Net ir prieš prasidedant karui mes turėjome šį realistinį vertinimą, ir tas vertinimas yra nepakitęs. NATO yra vienintelė realiai veikianti struktūra, kuri ilguoju laikotarpiu gali apginti tiek Europą, tiek Ukrainą nuo išorinės agresijos“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo P. Beshta.

Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Baltarusija teigia tiekianti elektrą Černobylio atominei elektrinei

Baltarusija tiekia elektrą Ukrainoje esančiai Černobylio atominei elektrinei, trečiadienį pranešė šios šalies pareigūnai.

„Visiškai atkurtas elektros tiekimas Černobylio atominei elektrinei, – sakoma „Telegram“ tinkle paskelbtame Baltarusijos energetikos ministerijos pranešime. – Elektra šiuo metu tiekiama iš Baltarusijos elektros tinklų.“

Pranešime priduriama, kad radiacijos lygis aplink elektrinę išlieka normalus.

Pasak Ukrainos valdžios institucijų, elektros tiekimas šiam objektui dėl Rusijos karių ugnies nutrūko pirmadienį. Tą pačią dieną Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) pranešė gavusi informacijos, kad buvo atkurtas išorinis elektros tiekimas ir vyksta darbai vėl prijungti elektrinę prie elektros tinklo.

Britų premjeras sako, kad Ukraina artimiausiu metu jokiu būdu negali įstoti į NATO

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pareiškė, kad „artimiausiu metu Ukraina jokiu būdu negali įstoti į NATO“. Tuo metu Ukrainos lyderis pareiškė, kad taikos derybos su Rusija įgauna „realistišką posūkį“.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas, šiuo metu besilankantis Persijos įlankoje, kur deda pastangas sumažinti Vakarų priklausomybę nuo Rusijos energijos, sakė suprantąs V. Zelenskio Londone išsakytos „pozicijos realybę“. Kijevo karo vadas antradienį per vaizdo skambutį B. Johnsonui ir Baltijos bei Šiaurės Europos šalių atstovams išreiškė nusivylimą, kad Ukrainai neleidžiama įstoti į NATO, tačiau sakė: „Tokia yra tiesa ir turime ją priimti“. 

Trečiadienį kalbėdamas su transliuotojais viešbutyje „Emirates Palace“ Abu Dabyje, B. Johnsonas sakė: „Vakar vėl kalbėjausi su Volodymyru (Zelenskiu) ir, žinoma, suprantu, ką jis sako apie NATO ir padėties realybę (...) Aiškiai pasakėme (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui – Ukraina jokiu būdu neketina artimiausiu metu tapti NATO nare“.

Svarbiausia, kad V. Putino agresija, jo absoliučiai barbariškos atakos prieš Ukrainą liautųsi.

Tačiau B. Johnsonas sakė, kad sprendimus dėl šalies ateities turi priimti „Ukrainos žmonės“ ir jų „išrinktas lyderis“, bei pažadėjo, kad Britanija ir toliau rems V. Zelenskį. „Svarbiausia, kad V. Putino agresija, jo absoliučiai barbariškos atakos prieš Ukrainą liautųsi, ir jos neatrodo pasiekusios savo tikslų ir nepasieks“, – pridūrė premjeras.

V. Zelenskis leido suprasti, kad Ukrainos ir Rusijos delegacijų taikos derybos pradeda teikti viltį, jog bus pasiektos paliaubos. Savo vaizdo kreipimesi į tautą anksti trečiadienį prezidentas sakė, kad Rusijos reikalavimai darosi „realistiškesni“.

Kremlius sako, kad Švedija ir Austrija galėtų būti Ukrainos neutralumo pavyzdžiai

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad galimybė Ukrainai tapti neutralia valstybe, kurios statusas būtų panašus kaip Švedijos ar Austrijos, yra aptariama derybose su Kyjivu ir būtų „kompromisas“.

„Tai yra variantas, apie kurį dabar diskutuojama ir kurį galima laikyti kompromisu“, – sakė Kremliaus atstovas D. Peskovas.

Rusija: Ukrainos „neutralitetas“ yra pagrindinis derybų su Kyjivu klausimas

Rusija trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos neutralitetas yra svarbiausias klausimas tarp Maskvos ir Kyjivo vykstančiose derybose, kuriose ieškoma diplomatinio sprendinio jau beveik tris savaites vykstančiam karui užbaigti.

Maskvos vyriausiasis derybininkas atskirai pareiškė, kad jo delegacija siekia, kad Ukraina įgytų statusą, panašų į Švedijos ar Austrijos – dviejų neutralių Europos valstybių.

Ukraina ir Rusija surengė kelis derybų raundus, organizuotus bandant rasti sąlyčio taškus ir užbaigti karą, kurį vasario 24 dieną pradėjo V. Putinas.

Vėliausias derybų raundas baigėsi antradienį vėlai vakare. Po jo Kyjivas pareiškė, kad derybose yra iškilę „principinių prieštaravimų“.

„[Ukrainos] neutralus statusas šiuo metu rimtai aptariamas, suprantama, kartu su saugumo garantijomis“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas televizijai RBK.

„Būtent apie tai šiuo metu diskutuojama derybose. Esama visiškai konkrečių formuluočių, dėl kurių, mano požiūriu, artėjama prie sutarimo“, – pridūrė jis.

Anksčiau abi pusės pakurstė viltis dėl galimo proveržio derybose, pareiškusios, kad susitarimai beveik parengti ir gali būti greitai pasirašyti.

Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis trečiadienį žurnalistams sakė, kad derybos „lėtos ir sunkios“, tačiau pridūrė, jog Kremlius nori taikos „kiek įmanoma greičiau“.

Jis pakartojo, kad esminis derybų klausimas yra „neutrali“ Ukraina, paminėdamas Austrijos ir Švedijos statusą kaip galimą sektiną pavyzdį.

V. Medinskis pridūrė, kad aptariami ir kiti klausimai, įskaitant 2014 metais Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio ir prokremliškų separatistų kontroliuojamų teritorijų statusą.

Ukraina atmeta Austrijos ir Švedijos neutralumo modelį

Ukraina trečiadienį atmetė Rusijos stumiamus pasiūlymus sutikti tapti neutralia valstybe, kurios statusas būtų panašus į Švedijos ar Austrijos.

Anot Kyjivo, Ukrainos ir Rusijos derybose dėl karo nutraukimo pagrindinis dėmesys turėtų būti skirtas „saugumo garantijoms“.

„Ukraina šiuo metu kariauja su Rusija. Dėl tos priežasties modelis gali būti tik „ukrainietiškas“ ir tik su teisiškai patikrintomis saugumo garantijomis“, – sakė ukrainiečių vyriausiasis derybininkas Mychailo Podoliakas.

Jo komentarus paskelbė prezidento V. Zelenskio biuras.

M. Podoliakas paragino sudaryti teisiškai įpareigojantį saugumo susitarimą, kurį pasirašytų tarptautiniai partneriai, kurie „neliktų nuošalyje atakos prieš Ukrainą atveju, kaip tai daro šiandien“.

Kremlius anksčiau trečiadienį sakė, kad neutralios Ukrainos, pagal Švedijos ar Austrijos modelį, statusas buvo aptartas derybose su Kyjivu, siekiant užbaigti tris savaites trunkančius susirėmimus Ukrainoje.

„Tai yra dabar svarstomas variantas, kurį galima laikyti kompromisu“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Jo komentarai nuskambėjo po to, kai užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad neutralumo klausimas užima svarbiausią vietą derybose. Ukrainos atmestą pasiūlymą anksčiau pristatė Rusijos pagrindinis derybininkas.

Oficialiai Švedija taikos metu nepriklauso jokiam kariniam aljansui ir yra neutrali karo atveju, bet neutralumo politikos ji atsisakė baigiantis Šaltajam karui 1992 metais.

Nors Švedija oficialiai yra neprisijungusi, tačiau jau beveik 30 metų yra NATO partnerė.

Šaltojo karo pabaigoje Švedija sumažino savo karines išlaidas, tačiau ėmė daugiau investuoti į gynybą po to, kai Rusija 2014 metais aneksavo Krymo pusiasalį.

Ukraina ir Rusija surengė kelis derybų raundus, organizuotus bandant rasti sąlyčio taškų ir užbaigti karą, kurį vasario 24 dieną pradėjo Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas.

Vėliausias derybų raundas baigėsi antradienį vėlai vakare. Po jo Kyjivas pareiškė, kad derybose yra iškilę „principinių prieštaravimų“.

Rusijos užsienio reikalų ministras anksčiau trečiadienį sakė, kad Maskva ir Kyjivas yra „arti sutarimo“ dėl neutralumo susitarimo.

Anksčiau abi pusės pakurstė viltis dėl galimo proveržio derybose, pareiškusios, kad susitarimai beveik parengti ir gali būti greitai pasirašyti.

Rusijos delegacijos vadovas Vladimiras Medinskis trečiadienį žurnalistams sakė, kad derybos „lėtos ir sunkios“, tačiau pridūrė, jog Kremlius nori taikos „kiek įmanoma greičiau“.

V. Medinskis pridūrė, kad aptariami ir kiti klausimai, įskaitant 2014 metais Maskvos aneksuoto Krymo pusiasalio ir prokremliškų separatistų kontroliuojamų teritorijų statusą.

Ukrainoje pagrobtas dar vieno miesto meras

Rusijos kariai pagrobė Skadovsko miesto Chersono regione merą, Ukrainos užsienio reikalų ministrą D. Kulebą cituoja portalas „Sky News“.

Pranešama, kad pagrobtas meras Oleksandras Jakovlevas ir jo pavaduotojas Jurijus Paliuchas.

Rusija teigia, kad šiuo metu kontroliuoja visą Chersono regioną.

Tai jau nebe pirmas kartas, kai Rusijos kariai pagrobia kurio nors Ukrainos miesto vadovą. Anot pranešimų, taip pat pagrobtas Dniprorudnės meras Jevhenijus Matvejevas ir Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas.

Ukraina pranešė apie 4-o Rusijos generolo žūtį nuo invazijos pradžios

Jau ketvirtas Rusijos generolas žuvo Ukrainoje nuo Maskvos invazijos į kaimyninę šalį pradžios, antradienį pranešė Kyjivas.

Generolas majoras Olegas Mitiajevas žuvo antradienį per puolimą prieš apsiaustą Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį, pranešė Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Heraščenka. Jis savo „Telegram“ kanalu paskelbė nuotrauką, kurioje esą matyti šis žuvęs karininkas.

V. Zelenskis praeitą naktė paskelbtame vaizdo pranešime taip pat paminėjo, jog žuvo dar vienas Rusijos generolas, bet jo neįvardijo.

46 metų O. Mitiajevas vadovavo 150-ajai motorizuotųjų šaulių divizijai ir anksčiau dalyvavo Rusijos karinėje misijoje Sirijoje, nurodė A. Heraščenka.

Rusija šio kariškio žūties nepatvirtino.

Rusija blokavo virtinę užsienio tinklalapių, įskaitant estų „Postimees“

Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“, paprašius Generalinei prokuratūrai, trečiadienį blokavo Rusijos teritorijoje virtinę naujienų portalų, tarp jų estų laikraščio „Postimees“ tinklalapį.

Trečiadienį Rusijoje blokuojamos naujienų svetainės „Ust-Kuti 24“, „Postimees“ ir tiriamosios žurnalistikos grupės „Bellingcat“ interneto svetainė, pranešė Rusijos nepriklausomas laikraštis „Novaja gazeta“.

Kaip nurodė interneto teises Rusijoje ginanti nevyriausybinė organizacija „Roskomsvoboda“, sprendimas blokuoti „Postimees“ buvo priimtas vasario 24 dieną, kai Rusija pradėjo visapusišką karą Ukrainoje, bet „Roskomnazdor“ realių veiksmų nesiėmė iki trečiadienio.

Šiuo metu Rusijos draudžiamų interneto leidinių sąraše yra 32 portalai. Pavyzdžiui, blokuojamos „Dožd“, „Echo Moskvy“ ir „Meduza“, „Mediazona“, BBC ir „Deutsche Welle“ interneto svetainės.

Estijos visuomeninio transliuotojo ERR portalas rusų kalba rus.err.ee Rusijoje buvo blokuotas pirmąją karo Ukrainoje dieną.

Trečiadienį „Roskomnadzor“ blokavo mažiausiai tuziną Rusijoje ir užsienyje įkurtų žiniasklaidos svetainių, tęsdama griežtas priemones internete, smarkiai suintensyvintas prezidentui Vladimirui Putinui pasiuntus kariuomenę į Ukrainą, pranešė naujienų agentūra AFP.

Be „Bellingcat“, AFP paminėjo vieną Izraelio naujienų svetainę rusų kalba ir kelias regionines interneto svetaines, tarp jų Permdaily.ru. Šios svetainės yra „Roskomnadzor“ draudžiamų leidinių sąraše.

Rusų pianistas ragina palikti Kyjivą be elektros

Žymus rusų pianistas Borisas Berezovskis šokiravo klasikinės muzikos pasaulį, paraginęs padidinti spaudimą Ukrainą nutraukiant elektros tiekimą sostinei Kyjivui. 

„Turiu naivų klausimą... Suprantu, kad mums jų gaila, kad viską darome rūpestingai, tačiau gal jau liaukimės jais rūpintis, apsiauskime juos ir atjunkime elektrą?“ – kalbėjo B. Berezovskis valstybinės televizijos „Pervyj kanal“ pokalbių laidoje kovo 10 dieną. 

1990 metais tarptautinį Piotro Čaikovskio konkursą laimėjęs B. Berezovskis pastaraisiais dešimtmečiais koncertavo įvairių pasaulio šalių koncertų salėse.  

„Tai, ką kalba Vakarų žiniasklaida, yra grynas melas“, – sakė 53 metų pianistas.

„Turime laimėti šį karą ir tuomet sukurti kažką gero ir gražaus namuose šioje šalyje... Galiausiai tiesa pasieks žmones. Esu dėl to tikras. Praeis metai ir tiesa nugalės“, – pridūrė jis.

Paklaustas apie Vakaruose dėl karo augančias energijos kainas, B. Berezovskis atsakė: „Man nerūpi, kas darosi Vakaruose, jie ras savo sprendimus... Tikrai nevyksiu ten ateinančius trejus metus, taigi... tai ne mano problema.“

Nemažai rusų artistų, ypač tie, kurie laikomi prezidento Vladimiro Putino šalininkais, tokie kaip dirigentas Valerijus Gergijevas ir sopranas Ana Netrebko, po Rusijos invazijos į Ukrainą buvo paskelbti nepageidaujamais Vakarų šalių koncertų salėse. 

Pianistas ir dirigentas Larsas Vogtas (Larsas Fogtas), Paryžiaus kamerinio orkestro vadovas, buvo tarp muzikos pasaulio atstovų, sureagavusių į B. Berezovskio komentarus. 

„Negaliu patikėti, kad tai pasakė mano buvęs draugas Borisas B. Tačiau išgirdau tai iš jo paties lūpų. Mūsų draugystė oficialiai nutraukta“, – parašė jis socialiniame tinkle „Twitter“. 

Venesuelos pianistė Gabriela Montera tviteryje išreiškė „didžiulį nusivylimą“ ir pridūrė, kad „muzikinė didybė ir empatija ne visada yra neatsiejamai susijusios“.  

Rusija pašalinta iš Europos Tarybos

Europos Taryba trečiadienį žengė beprecedentį žingsnį ir dėl invazijos į Ukrainą pašalino Rusiją iš šios pagrindinės Senojo žemyno žmogaus teisių organizacijos.   

47 valstybes vienijančios organizacijos Ministrų komitetas išplatintame pareiškime nurodė, kad „Rusijos Federacija nuo šiandien po 26 metų narystės nustoja būti Europos Tarybos nare“.  

Šis sprendimas priimtas tarptautinei bendrijai griežtai smerkiant Rusijos karą Ukrainoje. Šios savaitės pradžioje Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja inicijavo Rusijos pašalinimo procesą ir vienbalsiai pasisakė už jos narystės nutraukimą. 

Tylos minutė

V. Zelenskis nurodė kasdien tylos minute pagerbti per Rusijos sukeltą karą žuvusius karius ir civilius.

„Kiekvieną rytą, 9 val., prisiminsime savo gyvybes atidavusius ukrainiečius“, – trečiadienį socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo įraše teigė V. Zelenskis.

V. Zelenskis taip pat paragino, kad Rusija tarptautiniu mastu būtų izoliuota kaip teroristinė valstybė. „Rusija virto atvira teroriste ir dėl to jai nė kiek negėda“, – teigė prezidentas.

Jis atkreipė dėmesį į Ukrainos miestų merų ir įstatymų leidėjų pagrobimus bei Mariupolio ligoninės atvejį, kur Rusijos kariai, anot pranešimų, įkaitais paėmė apie 400 darbuotojų.

Ukrainos žiniasklaida: Rusijos kariai Černihive nušovė dešimt duonos laukusių civilių

Šiaurės Ukrainos Černihivo mieste, anot ukrainiečių žiniasklaidos, Rusijos pajėgos nušovė mažiausiai dešimt civilių.

Visuomeninis transliuotojas „Suspilne“ pranešė, kad žmonės buvo nužudyti, kai laukė duonos. Kartu paskelbta nuotrauka, kurioje esą matyti žmonių kūnai. Nepriklausomai šių duomenų patikrinti neįmanoma.

Černihivo miestas netoli Rusijos sienos nuo karo pradžios ne kartą tapo rusų atakų taikiniu. Humanitarinė padėtis čia katastrofiška, daug pastatų sugriauta.

Vien tik Černihivo regione prokuratūra nuo karo pradžios registravo mažiausiai 200 atvejų, kurie gali būti laikomi karo nusikaltimais.

Per autoavariją Vakarų Ukrainoje žuvo septyni karo pabėgėliai

Per autoavariją Vakarų Ukrainoje žuvo septyni karo pabėgėliai. Nelaimė įvyko, kai mikroautobusas trečiadienio rytą susidūrė su autobusu. Žuvo 61-erių mikroautobuso vairuotojas ir šeši keleiviai, pranešė Chmelnyckio miesto policija.

Dar devyni mikroautobusu važiavę žmonės buvo sužeisti. Kito autobuso vairuotojas ir keleiviai nenukentėjo.

Karo pabėgėliai vyko iš Centrinės Ukrainos Dnipro miesto į Ternopilį. Dėl Rusijos karo šimtai tūkstančių ukrainiečių yra priversti palikti savo namus.

JT: Ukrainoje žuvo 726 civiliai

JT vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro (OHCHR) duomenimis, nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 dieną žuvo 726 civiliai. Tarp jų yra 42 vaikai ir jaunuoliai, trečiadienį Ženevoje pranešė biuras. Biuras taip pat teigė turintis patikrintos informacijos apie 1 174 sužeistuosius.

JT žmogaus teisių vyriausioji komisarė Michellė Bachelet visad pabrėžia, kad tikrieji skaičiai neabejotinai yra didesni. Darbuotojams esą neretai reikia kelių dienų, kad patikrintų aukų skaičių. Biuras pateikia tik tuos duomenis apie žuvusiuosius ir sužeistuosius, kuriuos pats nepriklausomai patikrino.

Charkivą per parą apšaudytas daugiau nei 50 kartų

Charkivą per parą Rusijos kariai apšaudė daugiau nei 50 kartų. Apie tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olegas Sinegubovas, praneša „Ukrinform“.

„Per parą Rusijos kariai sudavė daugiau nei 50 smūgių į Charkivo rajonus. Naktį vieną iš miesto aikščių apšaudė raketomis. Apskritai nuo aktyvių karo veiksmų pradžios priešas naudojo kasetines bombas, vakuumines bombas, sparnuotąsias raketas ir „Iskander“.

Rusija pašalinta iš Europos Tarybos

Europos Taryba trečiadienį žengė beprecedentį žingsnį ir dėl invazijos į Ukrainą pašalino Rusiją iš šios pagrindinės Senojo žemyno žmogaus teisių organizacijos.   

47 valstybes vienijančios organizacijos Ministrų Komitetas išplatintame pareiškime nurodė, kad „Rusijos Federacija nuo šiandien po 26 metų narystės nustoja būti Europos Tarybos nare“.  

Šis sprendimas priimtas tarptautinei bendrijai griežtai smerkiant Rusijos karą Ukrainoje. Šios savaitės pradžioje Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) inicijavo Rusijos pašalinimo procesą ir vienbalsiai pasisakė už jos narystės nutraukimą.  

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį teigė, kad jo šalis bet kokiu atveju iš organizacijos būtų pasitraukusi. Duodamas interviu Rusijos transliuotojui RBK jis kaltino NATO ir Europos Sąjungos šalis „piktnaudžiavus Taryboje savo dauguma ir galiausiai ją pavertus antirusiškos politikos įrankiu“.

Ukraina taip pat yra Europos Tarybos narė.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba nedelsdamas pasveikino sprendimą pašalinti Rusiją ir savo „Twitter“ žinutėje pabrėžė, jog „Rusijai nėra vietos Europos institucijose, kol ji kariauja agresyvų, barbarišką karą prieš Ukrainą ir vykdo daugybę karo nusikaltimų“.

Kol kas neaišku, kokio palaikymo sulaukė siūlymas pašalinti Maskvą, kadangi Ministrų Komitetas pasiekė „konsensusą“ už uždarų durų ir nebuvo paskelbta, kaip pasiskirstė balsai.

Ukrainos prezidentas V. Zelenskis kreipėsi į JAV Kongresą

JAV Kongreso nariai trečiadienį plodami atsistoję pasveikino V. Zelenskį, kai šis pasakė jaudinamą kalbą ir paragino Amerikos įstatymų leidėjus paskelbti neskraidymo zoną virš jo šalies, kovojančios su brutalia Rusijos invazija.

Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) pasveikino Ukrainos lyderį žodžiais „Slava Ukraine“ (ukr. Šlovė Ukrainai), įstatymų leidėjams susirinkus į jungtinę sesiją, per kurią V. Zelenskis kreipėsi į juos vaizdo ryšiu iš Rusijos pajėgų apsiaustos sostinės Kyjivo.

Ukrainos lyderis karo jo šalyje baisumus lygino su Amerikos patirtomis atakoms Perl Harbore ir 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro išpuoliais Niujorke ir Vašingtone.

„Tai teroras, kokio Europa nėra mačiusi, nėra mačiusi 80 metų“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Scanpix nuotr.

„Atminkite Perl Harborą, siaubingą 1941 metų gruodžio 7-osios rytą, kai jūsų padangė buvo aptemusi nuo jus atakuojančių lėktuvų“, – pridūrė jis, turėdamas galvoje Japonijos aviacijos antskrydį, įtraukusį Jungtines Valstijas į Antrąjį pasaulinį karą.

„Atminkite Rugsėjo 11-ąją – siaubingą 2001 metų dieną, kai blogis mėgino paversti jūsų miestus, nepriklausomas teritorijas mūšių laukais, – sakė V. Zelenskis. – Mūsų šalis patiria tą patį kiekvieną dieną.“

V. Zelenskis taip pat prašė, JAV įstatymų leidėjų išplėsti sankcijas Rusijai ir atsisakyti importo iš šios šalies. „Taika svarbiau nei pajamos“, – pabrėžė jis.

Jis paragino Amerikos įstatymų leidėjus dėti pastangas, kad Rusijos pajėgos nebegalėtų iš oro atakuoti Ukrainos miestų.

„Turiu svajonę – šiandien galiu ištarti šiuos žodžius, kurie yra žinomi kiekvienam iš jūsų“, – pridūrė V. Zelenskis, turėdamas galvoje JAV kovos už piliečių teises lyderio Martino Lutherio Kingo Jr (Martino Liuterio Kingo jaunesniojo) garsiąją kalbą.

„Aš turiu poreikį. Man reikia apsaugoti mūsų padangę. Man reikia jūsų sprendimo, jūsų pagalbos“, – tęsė jis.

„Ar daug yra prašyti nustatyti neskraidymo zoną virš Ukrainos, kad būtų išgelbėti žmonės? Ar to prašyti per daug?“ – klausė jis ir pridūrė: „Rusija  nebegalėtų terorizuoti mūsų laisvų miestų.“

Ar daug yra prašyti nustatyti neskraidymo zoną virš Ukrainos, kad būtų išgelbėti žmonės? Ar to prašyti per daug?

V. Zelenskis taip pat parodė Kapitolijuje susirinkusiems Atstovų Rūmų ir Senato nariams jaudinamą vaizdo įrašą, kuriame matyti Rusijos atakų niokojami Ukrainos miestai, žuvę ir sužeisti gyventojai bei daugybė pabėgėlių.

Skambant liūdnai melodijai trumpo vaizdo įrašo pabaigoje pasirodė užrašas „Uždarykite dangų“.

Kreipdamasis į JAV prezidentą Joe Bideną (Džo Baideną) V. Zelenskis sakė, kad būti laisvojo pasaulio lyderiu reiškia būtų „taikos lyderiu“.

Jis pabrėžė, kad kova su Rusijos invazija yra žūtbūtinė ne vien jo šaliai, bet ir „Europos ir viso pasaulio vertybėms“.

„Kreipiuosi į prezidentą Bideną. Jūs esate tautos, savo didžios tautos lyderis. Linkiu jums būti pasaulio lyderiu. Būti pasaulio lyderiu reiškia būti taikos lyderiu“, – angliškai pasakė V. Zelenskis.

Jam baigus kalbą, V. Zelenskis vėl buvo pasveikintas atsistojusių įstatymų leidėjų plojimais.

V. Putinas: Rusijos „operacija“ Ukrainoje vyksta sėkmingai

V. Putinas trečiadienį pareiškė, kad jo karinė kampanija prieš Ukrainą vyksta sėkmingai ir kad jis neleis kaimyninei šaliai tapti „tramplynu“, kurį būtų galima naudoti keliant grėsmę Rusijai.

„Operacija vyksta sėkmingai ir griežtai laikantis planų“, – televizijos transliuotame vyriausybės posėdyje sakė V. Putinas.

Jis pridūrė, kad Rusija neturėjo kitos išeities, tik pasiųsti kariuomenę į Ukrainą.

„Neleisime Ukrainai tapti tramplynu agresyviems veiksmams prieš Rusiją“, – teigė Kremliaus vadovas.

S. Lavrovas yra skeptiškas dėl Rusijos ir Ukrainos prezidentų susitikimo

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas skeptiškai vertina V. Putino ir V. Zelenskio susitikimo perspektyvas. Toks pokalbis neturi būti savitikslis dalykas, sakė S. Lavrovas trečiadienį Maskvoje po susitikimo su kolega iš Turkijos Mevlütu Cavosoglu. Jis esą galimas tik tuomet, jei reikės pasirašyti konkrečius susitarimus tarp Rusijos ir Ukrainos. V. Zelenskis ne kartą siūlė V. Putinui susitikti.

M. Cavosoglu pabrėžė Turkijos pasirengimą suorganizuoti tokį viršūnių susitikimą. Jis dar kartą pareikalavo ilgalaikių paliaubų. „Kraujo liejimas ir ašaros“ turi būti sustabdytos. „Karai neturi nugalėtojų, o taika neturi pralaimėtojų“, – pažymėjo Turkijos ministras. Turkija esą toliau siekia dialogo. M. Cavosoglu sakė, kad Ankara palaiko gerus santykius ir su Kyjivu, ir su Maskva. Ketvirtadienį jis Ukrainoje ketina susitikti su kolega D. Kuleba.

TBT prokuroras lankosi Ukrainoje, turėjo vaizdo pokalbį su V. Zelenskiu

Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) vyriausiasis prokuroras Karimas Khanas lankėsi Ukrainoje, kur surengė vaizdo pokalbį su V. Zelenskiu, trečiadienį „Twitter“ tinkle pranešė teismas.

„Sutarėme, kad reikia dėti visas pastangas siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi tarptautinės humanitarinės teisės, ir apsaugoti civilius gyventojus“, – sakė K. Khanas.

Penktadienį K. Khanas paragino konflikto šalis nenaudoti sunkiųjų, didelės sprogstamosios galios ginklų apgyvendintose teritorijose, Rusijos kariuomenei toliau bombarduojant namus ir civilinę infrastruktūrą.

Kovo 3 dieną TBT vyriausiasis prokuroras pradėjo tyrimą dėl padėties Ukrainoje, gavęs daugiau kaip 40 TBT valstybių narių prašymus.

Hagoje įsikūręs TBT duris atvėrė 2002 metais, kad būtų galima teisti asmenis už genocidą, karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui ir kai kuriais atvejais už agresijos nusikaltimus.

Ukraina nėra pasirašiusi Romos statuto, TBT steigimo sutarties, tačiau 2014 metais ji oficialiai pripažino teismo jurisdikciją dėl jos teritorijoje padarytų nusikaltimų.

Maskva 2016 metais atsiėmė savo parašą po Romos statutu, o tai reiškia, kad TBT galės patraukti rusus baudžiamojon atsakomybėn tik tuo atveju, jei jie bus suimti valstybės, kuri pripažįsta teismo jurisdikciją, teritorijoje.

Maskva reikalauja stabdyti JAV ginklų tiekimą Ukrainai

Rusija primygtinai paragino Jungtines Valstijas nutraukti savo ginklų tiekimą Ukrainai. Vašingtonas turi liautis remti „neonacius“ ir „teroristus“ Kyjive, per pokalbį su JAV prezidento Joe Bideno patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake‘u Sullivanu sakė Rusijos saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas, kurį cituoja agentūra TASS. Esą turi liautis ir parama užsienio kovotojams atvykti į Ukrainą. Tokie žingsniai tik eskaluoja padėtį, pažymėjo N. Patruševas.

Rusija tvirtina, kad Ukrainoje vyriausybę kontroliuoja „neonaciai“ ir savo operacijos tikslu įvardija kaimyninės šalies „denacifikaciją“. Ukrainos prezidentas V. Zelenkis turi žydiškų šaknų.

JAV įspėja Maskvą dėl cheminio ginklo panaudojimo Ukrainoje

JAV vyriausybė įspėjo Rusiją dėl cheminio ar biologinio ginklo panaudojimo Ukrainoje. Tai turėtų Maskvai „padarinių“, įspėjo JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake‘as Sullivanas trečiadienį per pokalbį su Rusijos saugumo tarybos vadovu Nikolajumi Patruševu.

Anot Baltųjų rūmų, J. Sullivanas pabrėžė, kad JAV toliau rems Ukrainą, kad yra pasirengusios imtis tolesnių baudžiamųjų priemonių prieš Rusiją, taip pat stiprinti Rytų Europos NATO šalių gynybą.

Jei Rusija „rimtai“ suinteresuota diplomatiniu sprendimu, turi liautis „bombarduoti Ukrainos miestus ir kaimus“, sakė J. Sullivanas.

Maskva savo ruožtu pranešė, kad Rusija primygtinai paragino Jungtines Valstijas nutraukti savo ginklų tiekimą Ukrainai. Vašingtonas esą turi liautis remti „neonacius“ ir „teroristus“ Kyjive. Esą turi liautis ir parama užsienio kovotojams atvykti į Ukrainą. Tokie žingsniai tik eskaluoja padėtį, per pokalbį su J. Sullivanu pažymėjo N. Patruševas, kurį cituoja agentūra TASS.

NATO planuoja reikšmingai sustiprinti pajėgas savo rytiniame sparne

NATO gynybos ministrai trečiadienį pavedė savo ginkluotųjų pajėgų vadams parengti planus, kaip būtų galima dar labiau sustiprinti Aljanso rytinio sparno gynybą, tvyrant didžiulei įtampai dėl Rusijos invazijos Ukrainoje, nurodė karinio bloko vadovas Jens Stoltenbergas.

„Sausumoje mūsų nauja strategija turėtų apimti reikšmingai didesnes pajėgas Aljanso rytiniame sparne – aukštos parengties, turinčias daugiau iš anksto dislokuotos įrangos ir atsargų“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

Vis dėlto jis pakartojo, kad Aljansas neplanuoja siųsti savo pajėgų į Ukrainą, Lenkijai paraginus surengti taikos palaikymo misiją.

„Raginame Rusiją, prezidentą (Vladimirą) Putiną atitraukti pajėgas, bet neturime planų dislokuoti NATO pajėgų pačioje Ukrainoje“, – per spaudos konferenciją po bloko gynybos ministrų susitikimo sakė J. Stoltenbergas.

JT teismas nurodė Rusijai sustabdyti invaziją į Ukrainą

JT aukščiausios instancijos teismas trečiadienį liepė Rusijai sustabdyti invaziją į Ukrainą ir pareiškė esąs „itin susirūpinęs“ dėl Maskvos naudojamos jėgos.

„Rusijos Federacija turi nedelsdama sustabdyti karines operacijas, kurias ji pradėjo vasario 24 dieną Ukrainos teritorijoje“, kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje byloje, per Hagoje įsikūrusio Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) posėdį kalbėjo teisėja Joan Donoghue (Džoan Donohju).

Rengiami dokumentai galimam V. Putino ir V. Zelenskio susitikimui

Ukrainos ir Rusijos derybos dėl karo pabaigos, atrodo, įgauna konkretumo. Ruošiami dokumentai galimam tiesioginiam prezidentų V. Zelenskio ir V. Putino susitikimui, trečiadienį rusų valstybinė agentūra „RIA Novosti“ citavo Ukrainos prezidento patarėjo Mychailo Podoliako interviu JAV stočiai PBS.

„Vienintelis kelias užbaigti karą yra tiesioginiai abiejų prezidentų pokalbiai. To mes siekiame šiose derybose“, – sakė M. Podoliakas. Šiuo metu esą rengiami dokumentai, dėl kurių šalių vadovai tada galėtų susitarti ir juos pasirašyti. „Tai gali įvykti jau greitai“, – teigė patarėjas.

V. Zelenskis kelis kartus siūlė susitikimą su V. Putinu, tačiau Maskva į tai visad reagavo labai santūriai.

Laikraščio „Financial Times“ informacija, abi pusės rengia 15 punktų planą. Pirmojoje vietoje yra Rusijos reikalaujamas Ukrainos neutralumas ir demilitarizacija bei Kyjivo reikalavimas išvesti rusų dalinius. Teritoriniai ginčai esą turėtų būti sprendžiami vėliau.

Ukrainos prezidentas kreipsis į Izraelio parlamentą

V. Zelenkis sekmadienį vaizdo ryšiu kreipsis į Izraelio parlamentą, žydų valstybei bandant laviruoti tarp Kyjivo ir Maskvos.

„Man ir Knesetui bus garbė išklausyti prezidento Zelenskio kreipimąsi... šiuo sunkiu Ukrainos žmonėms metu“, – sakė Izraelio parlamento pirmininkas Mickey Levy (Mikis Levis).

V. Zelenskis kalbės neeilinėje Kneseto sesijoje sekmadienį 18 val. vietos (ir Lietuvos) laiku.
Izraelis kol kas laikosi atsargios pozicijos dėl vasario 24 dieną Maskvos pradėto karo Ukrainoje. Jis nenori nuvilti savo artimo sąjungininko Vašingtono ir siekia išlaikyti bendradarbiavimą saugumo srityje su Rusija, pasiuntusia daug karių į Izraelio šiaurinę kaimynę Siriją.

Be to, Izraelis glaudžiai derina veiksmus su Rusija, kai rengia antskrydžius prieš iraniečių taikinius Sirijoje.

Izraelio ministras primininkas Naftali Bennetas (Naftalis Benetas) bando tarpininkauti Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir V. Zelenskio deryboms.

Pirmadienį N. Bennettas telefonu kalbėjosi su abiem lyderiais. Anksčiau šį mėnesį jis skrido į Maskvą susitikti su V. Putinu.

Trečiadienį V. Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į JAV Kongresą. Anksčiau jis taip pat pasakė kalbas Europos Parlamentui ir Jungtinės Karalystės bei Kanados įstatymų leidėjams.

Rengiami dokumentai galimam V. Putino ir V. Zelenskio susitikimui

Ukrainos ir Rusijos derybos dėl karo pabaigos, atrodo, įgauna konkretumo. Ruošiami dokumentai galimam tiesioginiam prezidentų Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino susitikimui, trečiadienį rusų valstybinė agentūra „RIA Novosti“ citavo Ukrainos prezidento patarėjo Mychailo Podoliako interviu JAV stočiai PBS.

„Vienintelis kelias užbaigti karą yra tiesioginiai abiejų prezidentų pokalbiai. To mes siekiame šiose derybose“, - sakė M. Podoliakas. Šiuo metu esą rengiami dokumentai, dėl kurių šalių vadovai tada galėtų susitarti ir juos pasirašyti. „Tai gali įvykti jau greitai“, - teigė patarėjas.

V. Zelenskis kelis kartus siūlė susitikimą su V. Putinu, tačiau Maskva į tai visad reagavo labai santūriai.

Laikraščio „Financial Times“ informacija, abi pusės rengia 15 punktų planą. Pirmojoje vietoje yra Rusijos reikalaujamas Ukrainos neutralumas ir demilitarizacija bei Kyjivo reikalavimas išvesti rusų dalinius. Teritoriniai ginčai esą turėtų būti sprendžiami vėliau.

Rusija atakavo iš Mariupolio vykstančią koloną, yra žuvusių civilių gyventojų

Ukraina trečiadienį pranešė, kad Rusija raketomis atakavo konvojų, besitraukiantį iš apgulto Mariupolio uostamiesčio, ir per ataką žuvo civilių gyventojų bei vaikų.

„Šiandien apie 15.30 val. (13.30 val. Grinvičo laiku) iš Mariupolio į Zaporižią evakuojamų civilių gyventojų koloną apšaudė nužmogėję Rusijos okupantai“, – sakė Ukrainos kariškiai, pridurdami, kad „aukų skaičius tikslinamas“.

Rusijos patriarchas ir popiežius ragina siekti „teisingos taikos“ Ukrainoje

Rusijos ortodoksų patriarchas Kirilas ir popiežius Pranciškus trečiadienį aptarė karą Ukrainoje ir paragino tęsti derybas, kad būtų pasiekta „teisinga taika“.

„Šalys pabrėžė lemiamą derybų tęsimo svarbą ir išreiškė viltį, kad bus kuo greičiau pasiekta teisinga taika“, – sakoma patriarcho kanceliarijos pareiškime.

Ten pat nurodoma, kad abiejų Bažnyčių vadovai aptarė atsaką į Ukrainoje besiklostančią humanitarinę krizę.

75 metų Rusijos Ortodoksų Bažnyčios lyderis yra vienas svarbiausių prezidento Vladimiro Putino valdymo aparato ramsčių. Kirilas remia Kremliaus autoritarinius polinkius, smerkdamas opozicijos protestus ir laimindamas Maskvos konfliktus užsienyje.

Praėjusį mėnesį prasidėjus Rusijos įsiveržimas, patriarchas savo šalies priešininkus Ukrainoje pavadino „blogio jėgomis“.

„Neduok Dieve, kad dabartinė politinė situacija broliškoje Ukrainoje būtų nukreipta į tai, kad viršų paimtų blogio jėgos, kurios visada kovojo prieš Rusijos ir Rusijos Bažnyčios vienybę“, – sakė jis kreipdamasis į tikinčiuosius.

Patriarchas pareiškė, kad meldžiasi už taiką visoje „rusų žemėje“, kuri, pasak jo, apima Rusiją, Ukrainą ir Baltarusiją.

Tuo tarpu popiežius Pranciškus ne kartą ragino užbaigti konfliktą.

Praėjusį sekmadienį jis paskelbė nuoširdų prašymą nutraukti „žudynes“ ir „nepriimtiną ginkluotą puolimą“ Ukrainoje.

Kalbėdamas po sekmadienio „Viešpaties angelo“ maldos Vatikane jis pasmerkė „barbarišką“ vaikų ir civilių žudymą ir pridūrė: „Dievo vardu... sustabdykite šias žudynes“.

Anksčiau šį mėnesį pontifikas apgailestavo dėl Ukrainoje tekančių „kraujo ir ašarų upių“ ir aštrėjančios humanitarinės krizės.

Rusijos pajėgos subombardavo Mariupolio teatrą, kuriame slėpėsi šimtai žmonių

Rusijos pajėgos trečiadienį subombardavo dramos teatro pastatą apsiaustame Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, pranešė vietos administracija.

Pranešime sakoma, kad pastate nuo Rusijos pajėgų smūgių slėpėsi šimtai gyventojų, įskaitant vaikus, bet apie žuvusius arba sužeistus žmones informacijos kol kas neturima.

„Šiandien Rusijos pajėgos sąmoningai ir ciniškai sunaikino dramos teatrą pačioje Mariupolio širdyje, – naujienų agentūra „Unian“ citavo Mariupolio miesto tarybos pranešimą. – Lėktuvas numetė bombą ant pastato, kuriame slėpėsi šimtai taikių mariupoliečių. Šio siaubingo ir nežmoniško veiksmo masto įvertinti kol kas neįmanoma, nes mieste toliau apšaudomi gyvenamieji kvartalai.“

Sprogus bombai sugriuvo teatro pastato centrinė dalis, o nuolaužos užvertė pastate esančios slėptuvės įėjimą.

„Remiantis liudininkais, Rusijos okupantai numetė galingą bombą ant Mariupolio dramos teatro“, – nurodė „Azovo“ batalionas.

Dramos teatras, Mariupolio kultūros centras, buvo paverstas namų netekusių ukrainiečių prieglobsčiu. Okupantai tai žinojo, nes ši slėptuvė buvo oficiali. Teatre slėpėsi beveik 1 tūkst. Mariupolio gyventojų.

„Neaišku, kiek žmonių žuvo po nuolaužomis. Vyksta nuožmūs mūšiai. Neįmanoma pasiekti teatro griuvėsių, nežinome, ar yra išgyvenusiųjų. Blogiausia, kad negalime išvaduoti žmonių, kurie palaidoti gyvi. Teatre slėpėsi nemažai Mariupolio gyventojų, įskaitant mažus vaikus! Po griuvėsiais atsidūrė ir slėptuvė, ten taip pat buvo žmonių, vaikų!“ – rašė S. Taruta.

Apie įvykį patvirtino ir Ukrainos užsienio reikalų ministras D. Kuleba.

„Dar vienas siaubingas karo nusikaltimas Mariupolyje, – trečiadienį tviteryje rašė jis. – Smarki rusų ataka prieš dramos teatrą, kur slėpėsi šimtai nekaltų civilių“. Pastatas esą visiškai sugriautas. „Rusai turėjo žinoti, kad tai buvo civilių slėptuvė“. Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

„Vis dar neįmanoma suvokti šio siaubingo ir nežmogiško nusikaltimo masto“, – pareiškė miesto valdžia „Telegram“ tinkle. Sugriautas pagrindinis pastatas ir įėjimas į rūsį.

Rusų užimtame Chersone gresia humanitarinė katastrofa

Ukrainos vyriausybė įspėjo dėl humanitarinės katastrofos Rusijos pajėgų užimtoje Chersono srityje. „Dėl laikinos okupacijos žmonėms gyvenvietėse, pirmiausiai - mažesnėse, trūksta medikamentų, o iš dalies ir maisto, - trečiadienį „Telegram“ tinkle rašė Ukrainos parlamento įgaliotinė žmogaus teisių klausimu Liudmyla Denisova. – Dėl rusų okupantų agresyvaus elgesio ir apšaudymų neįmanoma atgabenti prekių iš kitų Ukrainos regionų“. Be to, kyla problemų dėl elektros, dujų ir vandens tiekimo.

Rusija skelbia visiškai užėmusi Pietų Ukrainos Chersono sritį apie to paties pavadinimo didmiestį. Nuo tada iš regiono vis gaunama pranešimų, kad rusų daliniai pagrobė proukrainietiškų vietos politikų.

Trečiadienį, aktyvistų duomenimis, buvo pagrobtas Skadovsko miesto, esančio netoli aneksuoto Krymo, meras Oleksandras Jakovlevas bei miesto tarybos narys Juris Paliuchas. Prie rotušės susirinkę žmonės reikalavo juos paleisti. O. Jakovlevas po kelių valandų paskelbė vaizdo įrašą. Jis esą yra laisvėje ir jaučiasi gerai, rusai su juo tik pasikalbėjo. Tačiau detalių meras neįvardijo.

V. Zelenskis: apie 1 tūkst. Rusijos karių paimti į nelaisvę

Nuo tada, kai Maskva prieš tris savaites pradėjo invaziją į Ukrainą, šalies pajėgos į nelaisvę paėmė apie 1 tūkst. Rusijos karių, teigia prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“, šį skaičių jis įvardijo kalbėdamas su Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) vyriausiuoju prokuroru Karimu Khanu. Prezidentas sakė, kad visi, atsakingi už karo žiaurumus, turi būti patraukti atsakomybėn.

„Visi žino, kas vyksta“, – sakė V. Zelenskis, pažymėdamas, kad yra liudininkų ir vaizdo įrašų apie žiaurumus, įskaitant ir atakas prieš civilių gyvenamuosius namus.

TTT: Rusija privalo tuoj pat nutraukti invaziją į Ukrainą

Trečiadienį Hagoje įsikūręs Jungtinių Tautų Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) nurodė, kad Rusija turi nedelsiant nutraukti invaziją į Ukrainą.

Aukščiausiasis JT teismas patenkino Ukrainos pateiktą skundą prieš Rusiją. Rusija nedalyvavo skaitant sprendimą Nyderlandų miesto Taikos rūmuose.

Smurtas turi būti nutrauktas nedelsiant, pareiškė teismo pirmininkė Joan Donoghue. „Rusijos Federacijos vykdoma „specialioji karinė operacija“ sukėlė daugybę civilių gyventojų žūčių ir sužalojimų“, – sakoma nutartyje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasveikino šį teismo sprendimą.

„Ukraina pasiekė visišką pergalę savo byloje prieš Rusiją Tarptautiniame Teisingumo Teisme, – rašė V. Zelenskis „Twitter“ tinkle. – TTT nurodė nedelsiant nutraukti invaziją. Ši nutartis yra privaloma pagal tarptautinę teisę. Rusija privalo nedelsdama ją įvykdyti. Nutarties ignoravimas dar labiau izoliuos Rusiją“.

Šis teismo sprendimas yra pirmas tarptautinio teismo sprendimas nuo Rusijos invazijos, prasidėjusios prieš tris savaites. Ukraina kreipėsi į teismą skubos tvarka ir pareikalavo nedelsiant imtis priemonių prieš Rusiją. Dabar teismas skundą patenkino.

Sprendimas yra privalomas, tačiau ekspertai abejoja, ar Maskva įvykdys nurodymą. Rusija jau boikotavo teismo posėdį, vykusį kovo 7 dieną.

Teismas neturi priemonių priversti bylą pralaimėjusią valstybę vykdyti sprendimą. Tačiau jo sprendimas gali būti tarptautinis signalas ir padidinti spaudimą Maskvai.

Šios bylos pagrindas – 1948 metų Genocido konvencija. Ukraina kaltina Rusiją piktnaudžiavimu šia konvencija pateisinant karą. Prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad rytų Ukrainoje gyvenančius rusus reikia apsaugoti nuo genocido, tačiau nepateikė jokių įrodymų.

Tai tik preliminarus sprendimas. Bylos esmė bus vertinama tik po pagrindinio teismo proceso, kuris gali užtrukti ne vienerius metus.

J. Bidenas: ginklams ir paramai Ukrainai bus skirta dar 800 mln. JAV dolerių

JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad ginklams ir karinei paramai Ukrainai bus skirta dar 800 mln. dolerių (730 mln. eurų). Ukraina sulauks tūkstančių prieštankinių ginklų, 800 oro gynybos raketų, 7 000 šaunamųjų ginklų, pavyzdžiui, automatų, daug granatsvaidžių, 20 mln. šaudmenų ir net dronų, trečiadienį Baltuosiuose rūmuose sakė J. Bidenas. „Amerika remia laisvės jėgas“, - pabrėžė prezidentas. JAV esą teiks paramą Ukrainai tiek, kiek reikės.

Su naujomis oro gynybos raketomis ukrainiečiai galės toliau stabdyti Rusijos „lėktuvus ir sraigtasparnius“ bei ginti Ukrainos oro erdvę, kalbėjo J. Bidenas. JAV, anot jos, padės Ukrainai gauti dar didesnio nuotolio oro gynybos sistemų, kurios galės pasiekti taikinius didesniame aukštyje.

JAV vyriausybė nuo Rusijos invazijos prieš maždaug tris savaites pradžios Ukrainai jau bus skyrusi karinės paramos ir ginklų už 1,35 mlrd. JAV dolerių. Nuo praėjusių metų pradžios JAV paramos suma siekia 2 mlrd. dolerių. JAV pajėgos apmokė Ukrainos karius ir perdavė modernios ginkluotės.

PSO kelia nerimą išpuoliai prieš sveikatos priežiūros įstaigas Ukrainoje

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pranešė, kad sveikatos priežiūros įstaigos ir personalas visame pasaulyje puolami beprecedenčiu lygiu, ypač Ukrainoje.

„Dar niekada pasaulyje nesame matę... tokio išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas skaičiaus“, – spaudos konferencijoje sakė PSO ekstremalių situacijų direktorius Michaelas Ryanas.

„Sveikata tampa taikiniu, – apgailestavo jis. – Ji tampa karo strategijos ir taktikos dalimi“.

Išpuolių prieš sveikatos priežiūros įstaigas daugėja visame pasaulyje. Nuo metų pradžios užregistruoti 89 išpuoliai, tačiau niekur kitur jų nėra tiek daug kaip karo niokojamoje Ukrainoje.

PSO duomenimis, per tris savaites nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, Ukrainoje buvo įvykdytos mažiausiai 43 atakos prieš sveikatos priežiūros įstaigas.

Patvirtinti išpuoliai, per kuriuos žuvo 12 žmonių ir 34 buvo sužeisti, apima 34 atakas prieš ligonines ir kitas sveikatos priežiūros įstaigas, 7 – prieš greitosios pagalbos automobilius ir 10 – prieš sveikatos priežiūros darbuotojus, nurodė PSO.

Vienas iš labiausiai sukrečiančių atvejų – praėjusią savaitę pietiniame Mariupolio mieste apšaudyti gimdymo namai ir vaikų ligoninė, kai žuvo trys žmonės, tarp jų ir maža mergaitė.

PSO duomenimis, 300 sveikatos priežiūros įstaigų yra šalia konflikto fronto linijų Ukrainoje arba teritorijose, kurias dabar kontroliuoja Rusija. Dar 600 įstaigų yra arčiau nei per 10 kilometrų nuo fronto linijų.

PSO vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas priminė, kad Ukraina – ne vienintelė krizę išgyvenanti šalis, ir nurodė ypač sunkią padėtį Jemene, Afganistane ir Etiopijoje.

Tedrosas, kuris yra kilęs iš karo nuniokoto Etiopijos Tigrėjaus regiono, sakė, kad padėtis šiame regione yra „katastrofiška“. Jis pasmerkė „pamirštą krizę“, kai maždaug šeši milijonai žmonių „jau beveik 500 dienų yra Etiopijos ir Eritrėjos pajėgų blokuojami ir atkirsti nuo išorinio pasaulio“.

Maskva vėl apkaltino Kijevą rengiant cheminio ginklo ataką prieš civilius gyventojus

Rusijos gynybos ministerija apkaltino Ukrainą, kad ši rengia provokacinę cheminio ginklo ataką prieš civilius gyventojus.

„Turime patikimų žinių, kad [Ukrainos vidaus žvalgybos tarnyba] SBU, remiama Vakarų valstybių, rengia provokaciją panaudojant nuodingąsias medžiagas“, – trečiadienį pareiškė ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas, pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.

„Provokacijos tikslas – apkaltinti Rusiją cheminio ginklo panaudojimu prieš Ukrainos gyventojus“, – tęsė I. Konašenkovas, nepateikdamas įrodymų. Jokių cheminių ginklų iš Rusijos pusės nebus panaudota, nes visi jie yra sunaikinti, teigė jis.

Kita vertus, Vakarų valstybės pastaruoju metu įžvelgė didėjančią biologinio ar cheminio ginklo panaudojimo iš Rusijos pusės riziką. Baiminamasi, kad Maskva gali pasinaudoti pranešimais apie tariamą masinio naikinimo ginklų gamybą Ukrainoje kaip pretekstu ir pati juos panaudoti.

Pastarosiomis savaitėmis Rusija ne kartą tvirtino, kad atskleidė Ukrainoje neva esančias laboratorijas, kuriose, finansuojant JAV, atliekami karinės paskirties biologiniai eksperimentai.

Melitopolio meras, kurį buvo pagrobusios rusų pajėgos, išlaisvintas

Ukrainos pietinio Melitopolio miesto meras buvo paleistas į laisvę, trečiadienį pranešė Ukrainos pareigūnai, praėjus kelioms dienoms po to, kai Kyjivas pareiškė, kad jį pagrobė įsiveržusios Rusijos pajėgos.

Pasak Ukrainos prezidento ir parlamento, merą Ivaną Fedorovą penktadienį pagrobė Melitopolį, miestą, esantį pusiaukelėje tarp Mariupolio ir Chersono, okupavę Rusijos kariai, nes jis „atsisakė bendradarbiauti su priešu“.

Trečiadienį platformoje „Telegram“ paskelbtame vaizdo įraše matyti, kaip prezidentas Volodymyras Zelenskis kalbasi su I. Fedorovu telefonu ir sako, kad yra „laimingas girdėdamas gyvo žmogaus balsą“.

I. Fedorovas atsako, kad jaučiasi „daug geriau“.

„Ačiū, kad manęs neapleidote. Man reikės vienos ar dviejų dienų atsigauti, o paskui būsiu jūsų paslaugoms ir prisidėsiu prie mūsų pergalės“, – sako jis.

Parlamentas teigė, kad meras buvo pagrobtas, kai dalyvavo pasitarime Melitopolio aprūpinimo klausimu miesto krizių centre.

V. Zelenskis šeštadienį paragino Prancūzijos ir Vokietijos vadovus padėti užtikrinti mero išlaisvinimą.

Sekmadienį taip pat buvo pagrobtas kito pietų Ukrainoje esančio Dniprorudnės miesto meras; šį incidentą griežtai pasmerkė Europos Sąjunga.

Černihive per apšaudymą žuvo penki žmonės, įskaitant tris vaikus

Rusijos pajėgoms apšaudžius gyvenamąjį namą Ukrainos šiauriniame Černihivo mieste žuvo penki žmonės, įskaitant tris vaikus, trečiadienį pranešė ukrainiečių Nepaprastųjų situacijų ministerija.

Gelbėtojai iš po daugiaaukščio gyvenamojo namo griuvėsių ištraukė penkis kūnus, platformoje „Telegram“ paskelbė ministerija.

Dėl Mariupolio teatro sprogdinimo Rusija apkaltino ukrainiečius

Kijevas ir Maskva trečiadienį apkaltino vienas kitą dėl atakos prieš Mariupolio teatrą, kuriame prieglobstį buvo radę šimtai apgulto Ukrainos uostamiesčio gyventojų.

Pasak naujienų agentūros „Interfax“, Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad Rusijos kariai trečiadienį Mariupolyje nevykdė jokių oro smūgių į antžeminius taikinius. „Remiantis turimais patikimais duomenimis“, Ukrainos nacionalistų pulkas „Azov“ atakavo teatro pastatą, kuris jau anksčiau buvo užminuotas, teigė ji.

Tačiau Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba dėl atakos apkaltino Rusiją. „Dar vienas siaubingas karo nusikaltimas Mariupolyje. Masinė Rusijos ataka prieš Dramos teatrą, kuriame slėpėsi šimtai nekaltų civilių. Pastatas dabar visiškai sugriautas. Rusai negalėjo nežinoti, kad tai buvo civilių slėptuvė“, – „Twitter“ tinkle rašė D. Kuleba.

Informacijos apie žuvusiuosius ir sužeistuosius kol kas nėra.

Kitame mieste, Černihive, pasak Ukrainos visuomeninio transliuotojo „Suspilne“, buvo nužudyti 10 žmonių, stovėję eilėje prie duonos.

Pranešime buvo parodyta nuotrauka, kurioje, kaip teigiama, buvo matyti lavonai. Rusijos gynybos ministerija ir čia paneigė kaltinimus, tvirtindama, kad Černihivo mieste nėra nė vieno jos kario, ir aiškino, kad arba šį žiaurų nusikaltimą įvykdė Ukrainos pajėgos, arba visa tai yra Ukrainos žvalgybos apgaulė.

J. Bidenas V. Putiną pavadino „karo nusikaltėliu“

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) trečiadienį pavadino Kremliaus šeimininką Vladimirą Putiną „karo nusikaltėliu“ dėl jo kruvinos invazijos į Ukrainą.

„Manau, jis yra karo nusikaltėlis“, – žurnalistams pareiškė J. Bidenas.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki (Džen Psaki) sakė, kad J. Bidenas „kalbėjo iš širdies“ po to, kai per televiziją pamatė vaizdus apie „barbariškus žiauraus diktatoriaus veiksmus įsiveržus į svetimą šalį“.

V. Putinas didelio masto invaziją į kaimyninę šalį pradėjo prieš tris savaites. Ukrainos kariuomenė, Vakarų remiama ginklais, jai priešinasi ir iš esmės sustabdė Rusijos puolimą.

Maskva teigia neatakuojanti civilių teritorijų, nors daugybė įrodymų liudija priešingai.

Jungtinių Tautų duomenimis, nuo karo pradžios iš Ukrainos jau pasitraukė 3 mln. žmonių.

Pasak, J. Psaki, JAV Valstybės departamentas jau yra pradėjęs „teisinį procesą“ dėl Rusijos veiksmų nagrinėjimo.

J. Bidenas pirmą kartą pavartojo frazę „karo nusikaltėlis“, kalbėdamas apie V. Putiną. Vėliau trečiadienį amerikiečių prezidentas tviteryje parašė, kad „Putinas kelia baisų niokojimą ir siaubą Ukrainoje – bombarduoja daugiabučius namus ir gimdymo namus“.

Komentuodamas pranešimus, kad Rusijos kariai Mariupolio ligoninėje paėmė įkaitais gydytojus ir pacientus, J. Bidenas pareiškė: „Tai žiaurumai. Tai kelia pasipiktinimą pasauliui.“

Tuo metu Kremlius trečiadienį pareiškė, kad J. Bideno pavartota frazė „karo nusikaltėlis“ yra „nepriimtina ir neatleistina“.

„Manome, kad tokia retorika yra nepriimtina ir neatleistina iš valstybės, kurios bombos pražudė šimtus tūkstančių žmonių visame pasaulyje, vadovo pusės“, – V. Putino atstovą Dmitrijų Peskovą citavo valstybinės naujienų agentūros TASS ir „RIA Novosti“.