Karas Ukrainoje: Rusijos oligarchams – sankcijos, V. Zelenskis – nuo karo pradžios žuvo 97 vaikai

Žuvo mažiausiai du žmonės, pranešė gelbėjimo tarnybos.

Ukrainos kariuomenė išplatintame pranešime nurodė, kad tai buvo artilerijos smūgiai. Buvo apšaudytas Kijevo vakarinis Sviatošyno rajonas, esantis šalia Irpinės priemiesčio, kur pastarosiomis dienomis vyko vieni įnirtingiausių mūšių.

Buvo matyti iš daugiabučio besiveržiančios liepsnos ir ugniagesiai, kopėčiomis lipantys gelbėti žmonių. Iš pastato į dangų kilo tiršti dūmų kamuoliai.

„Šį rytą, nuo 4 val. 22 min. iki 5 val. 51 min., per priešo apšaudymą amunicija pataikė į du daugiaaukščius gyvenamuosius namus Sviatošyno rajone, vieną privatų namą Osokorkų rajone ir kitą daugiaaukštį pastatą Podilo rajone! Dabar tikrai žinoma apie du žuvusius, 35 išgelbėtus ir vieną ligoninėje“ gydomą asmenį, feisbuke parašė Ukrainos valstybinės pagalbos tarnybos vyriausiosios valdybos Kyjive atstovė Svitlana Vodolaha.

Podilo rajone taip pat buvo atakuotas gyvenamasis namas.

„Mostycka gatvėje esančio dešimties aukštų gyvenamojo namo pirmuose penkiuose aukštuose nuo amunicijos ugnies kilo gaisras“, – sakoma gelbėtojų pranešime.

Scanpix nuotr.

Naujienų agentūros AFP žurnalistai sakė antradienio rytą girdėję Kyjivo centre mažiausiai tris galingus sprogimus.

Podile nuo pajuodusios smūgio vietos pastato viduryje vis dar rūko dūmai, sakė įvykio vietoje buvęs AFP žurnalistas.

Aplink sprogimo vietą mėtėsi stiklų duženos ir nuolaužos, o gyventojai pro langus mėtė apanglėjusias nuolaužas.

Nuo smūgio išdužo langai aplinkiniuose namuose.

Gelbėjimo tarnyba taip pat pranešė, kad pietryčių Kyjive esančiame Osokorkų rajone nukentėjo privatus namas.

Nuotraukose, kuriomis pasidalijo gelbėjimo tarnyba, matyti pajuodusi dviejų aukštų pastato siena ir pro išdužusius langus besiveržiantys dūmai.

Praėjusią naktį Rusijos pajėgos taip pat suintensyvino šiaurės vakarinių Irpinės, Hostomelio ir Bučos priemiesčių apšaudymą, per ukrainiečių televiziją pranešė Kijevo srities gubernatorius Oleksijus Kuleba.

Antradienį Rusijos pajėgos taip pat atnaujino pastangas užimti strategiškai svarbų pietinį Mariupolio uostamiestį ir iš artilerijos pabūklų apšaudė rytinio Charkivo miesto centrą, socialiniame tinkle „Facebook“ informavo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Pastarosiomis dienomis suintensyvėjo kovos aplink Kyjivą, kurį beveik visiškai apsupo vasario 24 dieną į Ukrainą įsiveržusios Rusijos pajėgos.

Nuo Rusijos puolimo pradžios iš miesto pabėgo daugiau nei pusė iš 3 mln. gyventojų.

Pirmadienį po antskrydžių ir apšaudymų įvairiose sostinės dalyse pranešta apie kelis žuvusiuosius ir sužeistuosius.

TATENA: Černobylio atominėje elektrinėje atkurtas elektros tiekimas

Ukrainos Černobylio atominėje elektrinėje (ČAE), kur 1986 metais įvyko didžiausia pasaulyje branduolinė katastrofa, atkurtas elektros tiekimas, vėlų pirmadienį pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).

Tuo metu Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Energoatom“ apkaltino Rusijos kariuomenę sprogdinant šaudmenis Zaporižios atominėje elektrinėje šalies pietuose.

„Ukraina informavo TATENA, kad šiandien (Černobylio) atominėje elektrinėje vėl buvo atkurtas išorinis elektros energijos tiekimas po to, kai linija vėl buvo sugadinta „okupacinių pajėgų“, – tviteryje parašė JT atominės energetikos priežiūros tarnyba.

Darbuotojai atnaujino darbus, kad elektrinė vėl būtų prijungta prie elektros tinklo.

„Darbuotojai atnaujino darbus, kad elektrinė vėl būtų prijungta prie elektros tinklo“, – priduriama pranešime.

Energijos operatorė „Ukrenergo“ anksčiau pranešė, kad Černobylio elektrinę maitinančią elektros liniją „sugadino okupacinės pajėgos“, turėdama galvoje vasario 24 dieną į Ukrainą įsiveržusias Rusijos pajėgas.

Praėjusią savaitę irgi buvo pranešta apie nutrūkusį elektros tiekimą uždarytai jėgainei, kuri yra uždaroje vadinamojoje atskirties zonoje. Ten yra tiek išjungti reaktoriai, tiek radioaktyvių atliekų saugyklos.

Vis dėlto sekmadienį Kyjivo energetikos pareigūnai pranešė, kad Černobylio atominėje elektrinėje pavyko atkurti elektros tiekimą, kuris buvo nutrauktas, kai Rusijos pajėgos užgrobė objektą pirmosiomis invazijos dienomis.

Jėgainėje įrengti atsarginiai dyzeliniai generatoriai, galintys laikinai tiekti energiją saugumo sistemoms, įskaitant panaudoto branduolinio kuro saugyklos aušinimo sistemas, praėjusią savaitę pranešė Ukrainos branduolinės energetikos kontrolės institucija SNRIU.

„Ukrenergo“ pabrėžė, jog Černobylis „negali būti paliktas be patikimo energijos tiekimo“ ir kad netoliese esančio Slavutyčiaus miesto gyventojai „yra priklausomi“ nuo teikiamos elektros.

1986 metų sprogimas nusinešė šimtus gyvybių ir paskleidė radioaktyvų debesį į vakarus visoje Europoje.

Kovo 4 dieną Rusijos pajėgos taip pat apšaudė ir užėmė Zaporižios atominę elektrinę – didžiausią Europoje atominę elektrinę. Apšaudymo metu teritorijoje prasidėjo gaisras, kuris sukėlė nerimą Europoje dėl galimos branduolinės katastrofos.

„Energoatom“ apkaltino Rusijos kariuomenę sprogdinant šaudmenis šalia reaktoriaus.

„Ir jie toliau vykdo sprogdinimus didžiausiame Europos branduoliniame objekte“, – pranešė „Energoatom“ per platformą „Telegram“, ragindama TATENA imtis veiksmų.

„Energoatom“ teigė, kad šiuo metu neaišku, ar radiacijos lygis objekte pasikeitė.

TATENA pareiškė, kad „žino apie pranešimus, jog Rusijos pajėgos šiandien sprogdino šaudmenis Zaporižios atominės elektrinės teritorijoje“, ir siekia gauti informacijos apie padėtį iš Ukrainos.

„Energoatom“ taip pat teigė, kad 11 Rusijos valstybinės branduolinės korporacijos „Rosatom“ atstovų buvo Zaporižios elektrinėje ir dalyvavo sprogimuose, ir kaltino „Rosatom“ pažeidus „visas nustatytas tarptautines branduolinės ir radiacinės saugos taisykles ir reikalavimus“.

UNHCR: privatusis sektorius pagalbai Ukrainai paaukojo 200 mln. dolerių

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pirmadienį pareiškė, kad privatusis sektorius skyrė „rekordines sumas“ jo pastangoms padėti milijonams perkeltųjų asmenų po to, kai Rusija pradėjo invaziją į Ukrainą.

„Vos per kiek daugiau nei dvi savaites įmonės, fondai ir filantropai UNHCR Ukrainai skyrė daugiau nei 200 mln. dolerių“ (182,1 mln. eurų), sakoma pranešime.

Agentūros skaičiavimais, nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo Rusijos invazija, daugiau kaip 2,8 mln. žmonių buvo priversti palikti Ukrainą kaip pabėgėliai, o dar mažiausiai du milijonai žmonių buvo perkelti užpultos šalies viduje.

„UNHCR baiminasi, kad jei karas tęsis, dar milijonai žmonių bus priversti palikti savo namus“, – teigiama pranešime.

Agentūra paprašė skirti 510 mln. dolerių (464,4 mln. eurų) pradinei neatidėliotinai pagalbai tiek perkeltiesiems asmenims šalies viduje, tiek pabėgėliams visame regione, ir įspėjo, kad lėšų poreikis „greičiausiai didės“.

UNHCR didžiąją dalį lėšų gauna iš vyriausybių, tačiau ji pasveikino privatųjį sektorių už tai, kad jis „tiesioginiais įnašais pademonstravo savo dosnumą ir solidarumą“.

Agentūra teigė, kad tokios aukos padėjo jai greitai reaguoti į krizę nuo jos pradžios, pavyzdžiui, organizuoti pagalbos perkeltiesiems asmenims gabenimą lėktuvais ir sunkvežimiais.

„Noriu padėkoti įmonėms, fondams ir filantropams iš viso pasaulio už gerumą ir dosnumą, kurį jie pademonstravo padėdami žmonėms, bėgantiems nuo karo Ukrainoje“, – sakoma UNHCR vadovo Filippo Grandi (Filipo Grandžio) pareiškime.

„Milijonams žmonių labai reikia skubios pagalbos. Krizei gilėjant, raginu privatųjį sektorių toliau teikti paramą“, – priduriama jame.

VRM: nuo karo pradžios Ukrainos gyventojams išdalyta dešimtys tūkstančių automatų

Nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios dešimtys tūkstančių taikių šalies gyventojų gavo ginklus. Tai pareiškė Ukrainos vidaus reikalų ministras Denisas Monastirskis, praneša portalas TSN.

VRM vadovas priminė, kad anksčiau Ukrainoje buvo priimtas įstatymas dėl civilių asmenų dalyvavimo ginant šalį karo metu, kuris suteikia civiliams galimybę gauti šaunamąjį ginklą.

Pasak ministro, kiekvienas Ukrainos pilietis gali kreiptis į policiją, įrodyti, kad jis iš tikrųjų prisideda prie šalies gynybos, dirba arba priklauso teritorinės gynybos būriams ar savanorių formuotėms, ir gauti ginklą, pirmiausią – automatinį.

„Mes jau išdavėme keliasdešimt tūkstančių automatų visoje šalyje“, - sakė D. Monastirskis.

Jis pridūrė, jog dabar planuojama aprūpinti ginklais Rivnės ir Voluinės regionų gyventojus, kadangi Ukrainai gresia pavojus iš Baltarusijos.

Kinijos užsienio reikalų ministras: Kinija „nėra Ukrainos konflikto šalis“

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi mano, kad jo šalis „nėra dalyvė“ Ukrainos kare po Rusijos invazijos. Per pokalbį telefonu su Ispanijos kolega José Manueliu Albaresu jis sakė, kad jo vyriausybė „nenori, jog sankcijos paveiktų Kiniją“, sakoma Kinijos užsienio reikalų ministerijos antradienio pranešime.

Pekinas iš esmės atmeta sankcijas ir „Kinija turi teisę ginti savo teisėtas teises ir interesus“, sakė jis. Ukrainos konfliktą jis pavadino „per daugelį metų besikaupiančių ir stiprėjančių Europos saugumo prieštaravimų produktu“.

Wang Yi nekomentavo JAV pranešimų, kad Rusija, prasidėjus karui Ukrainoje, paprašė Kinijos karinės ir ekonominės pagalbos, juos Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas anksčiau pavadino „piktybine“ JAV dezinformacija.

Kinija turi teisę ginti savo teisėtas teises ir interesus.

Ministerija mažai detalizavo, ką pirmadienį septynias valandas vyriausiasis Kinijos diplomatas Yang Jiechi aptarė su JAV prezidento Joe Bideno patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jake'u Sullivanu. Jiedu vedė „atviras, nuodugnias ir konstruktyvias“ derybas, per kurias kalbėjosi ir apie įtemptus Pekino ir Vašingtono santykius dėl Taivano. Yang Jiechi buvo cituojamas sakęs, kad JAV vyriausybė nesilaiko savo įsipareigojimo susilaikyti nuo Taivano nepriklausomybės palaikymo. Jis taip pat reikalavo, kad Vašingtonas pripažintų, koks jautrus yra Taivano klausimas, ir nežengtų toliau „labai pavojingu keliu“. Kinija laiko demokratinę salą Kinijos Liaudies Respublikos dalimi ir grasina ją atsiimti jėga, jei ji oficialiai paskelbs nepriklausomybę. JAV yra įsipareigojusios palaikyti Taivano gynybos pajėgumus ir aprūpina jį ginklais.

Mariupolyje žuvo daugiau kaip 2 tūkst. civilių

Okupuotame Ukrainos uostamiestyje Mariupolyje iki šiol žuvo daugiau nei 2 tūkst. civilių, anksti antradienį pranešė vietos valdžia.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vasario 24 d. žuvo 2357 žmonės, pranešė Mariupolio miesto taryba. Pietryčių Ukrainos miestas, kuriame gyvena maždaug 400 tūkst. gyventojų, jau kelias dienas apgultas Rusijos kariuomenės ir atskirtas nuo likusios šalies. Ukrainos valdžia pranešė apie stiprias oro atakas prieš miestą prie Azovo jūros. Rusija teigia, kad ten puola tik karinius taikinius.

Scanpix nuotr.

Daugelis laiko Mariupolį Ukrainos pasipriešinimo simboliu. Nuo karo Rytų Ukrainos Donbaso regione pradžios 2014 m. miestas atmušė kelis prorusiškų separatistų bandymus perimti valdžią. Mariupolio mero patarėjas Petro Andriuščenka situaciją mieste pavadino „nežmoniška“. „Nei maisto, nei vandens, nei šviesos, nei šilumos“, – sakė jis. P. Andriuščenka sakė bijąs, kad mirčių bus daug daugiau. Jo teigimu, puolimui intensyvėjant mirčių skaičius gali pasiekti 20 tūkstančių. Aukų skaičiaus negalima patikrinti nepriklausomai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad jau tris dienas į miestą neleidžiama patekti 100 tonų maisto, vandens ir vaistų. Kyjivo vyriausybė padarys viską, ką gali, kad padėtų žmonėms, sakė jis.

Ukrainos kariuomenė teigia atrėmusi Rusijos bandymą perimti Mariupolį

Ukrainos kariuomenė pareiškė atrėmusi Rusijos bandymą perimti Mariupolio uostamiesčio kontrolę, praneša „Skynews“.  

Generalinio štabo pranešime teigiama, kad patyrusios nuostolių Rusijos pajėgos atsitraukė.

V. Zelenskis: Rusija neteko Ukrainoje daugiau kareivių negu per du kruvinus karus Čečėnijoje

V. Zelenskis naktį į antradienį parodytame vaizdo įraše pareiškė, kad per 19 dienų Rusija Ukrainoje neteko daugiau kareivių negu per du kruvinus ir daug metų trukusius karus Čečėnijoje, praneša UNIAN.

Pasak valstybės vadovo, Rusijos kariuomenė Ukrainoje patiria didžiulių nuostolių.

„Jau netrukus numuštų Rusijos sraigtasparnių skaičius pasieks šimtus. Jie jau neteko 80 lėktuvų, šimtų tankų, tūkstančių technikos vienetų. Per 19 dienų Ukrainoje žuvo daugiau Rusijos kareivių negu per du kruvinus ir daugelį metų trukusius karus Čečėnijoje. Dėl ko?“ – sakė V. Zelenskis.

Ukrainos prezidentas taip pat padėkojo tiems Rusijos žmonėms, kurie mėgina kovoti su dezinformacija ir skleisti tiesą apie Kremliaus agresiją.

Kinija nenori būti paveikta Rusijai įvestų sankcijų

Kinijos užsienio reikalų ministras perspėjo, kad jo šalis nenori, jog Rusijai paskelbtos Vakarų ekonominės sankcijos darytų jai poveikį, antradienį pranešė valstybinė žiniasklaida, augant spaudimui, kad Pekinas atsisakytų paramos izoliuotai Maskvai.

„Kinija nėra šios krizės dalyvė ir tuo labiau nenori, kad ji būtų paveikta sankcijų“, – sakė kinų diplomatijos vadovas Wang Yi (Vang I), rodo antradienį paskelbtas pranešimas apie telefoninį pokalbį su kolega iš Ispanijos Jose Manueliu Albaresu (Chosė Manueliu Albaresu).

150 Rusijos karių žuvo per bandymą užimti Mariupolį

Ukrainos gynybos ministerija pareiškė, kad 150 Rusijos karių žuvo per bandymą perimti pietinio uostamiesčio kontrolę, skelbia „Skynews“.

Pareigūnai pranešė atrėmę Rusijos pajėgų ataką. Naujausiame pranešime teigiama, kad per mūšį taip pat buvo sunaikinti du Rusijos tankai, o kai kurie Rusijos ginkluotųjų pajėgų nariai atsisako vykdyti įsakymus.

Mariupolyje išgyvenama didžiausia humanitarinė krizė šalyje, gyventojams sunku gauti maisto ir svarbiausių atsargų, tačiau miestas tebėra Ukrainos kontroliuojamas.

Scanpix nuotr.

V. Zelenskio patarėjas: karas turėtų baigtis gegužės pradžioje

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovičius sakė, kad karas turėtų baigtis iki gegužės, nes Rusijai pritrūks išteklių invazijai tęsti, rašo „The Guardian“.

„Manau, kad ne vėliau kaip gegužę. Gegužės pradžioje turėtume turėti taikos sutartį – gal daug anksčiau. Aš kalbu apie vėliausias galimas datas“, – svarstė jis.

Pasak O. Arestovičiaus,  arba labai greitai – per savaitę ar dvi, bus sudarytas taikos susitarimas su kariuomenės išvedimu, arba bus tariamasi iki balandžio vidurio arba pabaigos.

Tikslus laikas esą priklausys nuo to, kiek išteklių Kremlius norėtų skirti, ir ar rizikuos karui telkti šauktinius, kad papildytų karių rezervą, nes nuo invazijos į Ukrainą pradžios Rusija jų daug prarado, skelbia „Reuters“.

Rusija naudoja iki šiol nežinomas raketas

Pasak JAV pareigūnų, į Ukrainą paleistos Rusijos balistinės raketose yra anksčiau nežinomas įtaisas, leidžiantis išvengti perėmimo, rašo „New York Times“.

Cituodamas neįvardytą JAV pareigūną, laikraštis „Times“ pranešė, kad prietaisai, pritvirtinti prie trumpojo nuotolio balistinių raketų „Iskander-M“, yra maždaug pėdos ilgio ir juose yra įranga, skleidžianti radijo signalus, kad trukdytų radaro aptikimui.

Be to, kiekviename įrenginyje yra šilumos šaltinis, skirtas pritraukti atskrendančias raketas. JAV pareigūnas „Times“ sakė, kad panašios „įsiskverbimo priemonės“ buvo naudojamos ant branduolinių galvučių nuo 1970 m. Daugybę socialiniuose tinkluose pasirodžiusių prietaisų vaizdų ginklų ir amunicijos ekspertams nepavyko identifikuoti.

Charkive – didelis gaisras

Kovo 14 d. įvairiuose Charkivo rajonuose gelbėtojai iš griuvėsių išgelbėjo 3 žmones, po namų nuolaužomis rado 7 žuvusius, be to, kovo 15 d. naktį mieste kilo didelis gaisras.

Remiantis Charkivo srities valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos operatyvinė informacija, naktį apie 23 val. 30 min. priešo skeveldros apgadino prekybos sales ir gyvenamuosius pastatus Charkivo Cholodnogorsko rajone. Kilo gaisras, kuris greitai išplito didelėje teritorijoje.

Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos premjerai vyksta į Kyjivą

Lenkijos, Čekijos ir Slovėnijos ministrai pirmininkai antradienį vyks į Kyjivą susitikti su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, informavo Lenkijos vyriausybė.

Vizitas vyks Maskvos pajėgoms apšaudant rusų karių praktiškai apsuptą Ukrainos sostinę. Antradienį Rusija ir Ukraina turėtų atnaujinti derybas dėl jau beveik tris savaites vykstančio karo užbaigimo.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis), Čekijos premjeras Petras Fiala ir Slovėnijos vyriausybės vadovas Janezas Janša per vizitą taip pat susitiks su ukrainiečių kolega Denysu Šmyhaliu.

Premjerai lankysis Kyjive kaip „Europos Vadovų Tarybos atstovai“, nurodoma pranešime.

Šis vizitas organizuotas suderinus su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles'iu Micheliu (Šarliu Mišeliu) ir Europos Komisijos vadove Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen), priduriama jame.

„Šio vizito tikslas – patvirtinti visos Europos Sąjungos tvirtą paramą Ukrainos suverenitetui ir nepriklausomybei bei pristatyti platų paramos Ukrainos valstybei ir visuomenei paketą“, – nurodė lenkų vyriausybė.

Kyjive skelbiama 36 valandų komendanto valanda

Kyjive po kelių šalį užpuolusių Rusijos pajėgų smūgių antradienio vakarą įsigalioja iki ketvirtadienio ryto truksianti komendanto valanda, pranešė miesto meras Vitalijus Klyčko.

„Šiandien – sunkus ir pavojingas momentas“, – pareiškė Kyjivo meras.

„Todėl prašau visų Kyjivo gyventojų pasiruošti dvi dienas likti namie arba, jei įsijungtų sirenos, – slėptuvėse“, – tęsė V. Klyčko.

Jis pridūrė, kad komendanto valanda „karinės vadovybės sprendimu“ galios nuo antradienio 20 val. iki ketvirtadienio 7 val. (vietos ir Lietuvos laiku).

„Judėti po Kijevą be specialių leidimų draudžiama. Leidžiama išeiti į lauką tik su tikslu patekti į slėptuves“, – nurodė V. Klyčko.

Panašią ilgą komendanto valandą Kyjivas buvo įvedęs vasario 26-ąją, netrukus po to, kai Maskva pradėjo invaziją.

Scanpix nuotr.

Pareigūnai: Rusijos pajėgų apšaudymas padarė didžiulę žalą Dnipro oro uostui

Regioninė valdžia antradienį pranešė, kad naktį Rusijos pajėgų surengtas apšaudymas padarė didžiulę žalą rytinio Ukrainos Dnipro miesto oro uostui.

„Naktį priešas atakavo Dnipro oro uostą. Du smūgiai. Kilimo ir tūpimo takas sunaikintas. Terminalas apgadintas. Didžiulė destrukcija“, – platformoje „Telegram“ pranešė Dnipro srities vadovas Valentynas Rezničenka.

Atvykę naujienų agentūros AFP žurnalistai sakė, kad matyti iš Dnipro oro uosto į dangų kylantis juodų dūmų stulpas.

Pareigūnai neleido žurnalistams prisiartinti prie oro uosto. Jį aptvėrę kariai įspėjo, kad oro uostas bet kuriuo metu gali būti vėl atakuojamas.

Po vidurdienio rajone aidėjo oro pavojaus sirenos.

Milijoną gyventojų turintis pramoninis Dnipro miestas yra Ukrainos rytuose prie Dniepro upės.

Iki šiol miestas didele dalimi išvengė Rusijos karinio puolimo Ukrainoje, bet šeštadienį buvo apšaudomas, jame žuvo mažiausiai vienas žmogus.

Ukraina: karas jau nusinešė 97 vaikų gyvybes

Kovo 15-osios ryto duomenimis, Rusijos kariai Ukrainoje jau pražudė 97 vaikus ir sužeidė dar daugiau kaip 100.

Tokius skaičiavimus pateikia Ukrainos generalinė prokuratūra, kuria remiasi portalas „Ukrinform“. Pasak prokuratūros, vaikai labiausiai paveikti Kyjivo, Charkivo, Donecko, Černihivo, Sumų, Chersono, Mykolajivo ir Žytomyro regionuose. Kasdien žūsta po mažiausiai penkis vaikus.

Prokuratūra taip pat nurodo, kad per bombardavimus ir apšaudymus jau apgadinta daugiau kaip 400 švietimo įstaigų, iš jų 59 – visiškai sunaikintos. Be to, apšaudyta 11 sveikatos priežiūros įstaigų ir trys reabilitacijos centrai, kuriuose, be kita ko, buvo gydomi negalią turintys vaikai.

Šie duomenys nėra galutiniai.

JT: Ukrainoje kas minutę vienas vaikas tampa pabėgėliu

Nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24 dieną iš Ukrainos jau pabėgo 1,4 mln. vaikų, o tai reiškia, kad kas minutę vienas vaikas tampa pabėgėliu, antradienį teigė Jungtinės Tautos (JT).

„Ukrainoje per pastarąsias 20 dienų kasdien pabėgėliais tapo vidutiniškai po 70 tūkst. vaikų... o tai iš esmės reiškia, kad nuo konflikto pradžios kas minutę vienas vaikas tapo pabėgėliu“, – reporteriams Ženevoje sakė JT Vaikų fondo (UNICEF) atstovas spaudai Jamesas Elderis.

Scanpix nuotr.

ES oficialiai patvirtino ketvirtąjį sankcijų Rusijai paketą

Europos Sąjunga (ES) antradienį oficialiai patvirtino ketvirtąjį sankcijų Rusijai paketą dėl jos pradėto karo Ukrainoje, praneša portalas „France 24“. Jis, be kita ko, apima draudimą investuoti į Rusijos energetikos sektorių, prabangos prekių eksportą ir rusiškų plieno gaminių importą.

Pagal naująsias sankcijas, kurios įsigalios, kai vėliau antradienį apie jas bus paskelbta ES oficialiajame leidinyje, taip pat bus įšaldytas dar daugiau Rusijos valdžią remiančių asmenų, įskaitant futbolo klubo „Chelsea“ savininką Romaną Abramovičių, turtas.

Apšaudyta ligoninė Luhansko srityje

Rusijos okupacinės pajėgos apšaudė miesto daugiadisciplininę ligoninę Luhansko srityje.

Apie tai informavo Luhansko karinės administracijos vadovas Sergejus Gaidajus. Apšaudymo metu buvo visiškai sunaikintas gimdymo stacionaras.

„Sugriovimai tiesiog baisūs: akušerijos-ginekologijos skyrius visiškai sugriautas. Dabar Luhansko srityje vienais gimdymo namais liko mažiau“, – sakė srities vadovas.

Po smūgio į televizijos bokštą Rivnės srityje žuvo 19 žmonių

Ukrainos Rivnės srities televizijos bokšto atakos aukų padaugėjo iki 19, skelbia „Sky News“.

Srities gubernatorius Vitalijus Kovalas pirmadienį pranešė, kad atakos metu žuvo devyni žmonės, tačiau po griuvėsiais vis dar yra įstrigusių žmonių.

Mariupolyje įstrigę apie 350 000 žmonių

Mariupolyje vis dar yra įstrigę apie 350 000 žmonių, šio miesto mero patarėją Petro Andriuščenko cituoja CNN. 

„Atsižvelgiant į tai, kad Mariupolyje yra 540 000 gyventojų ir apie 150 000 žmonių buvo evakuoti per pirmąsias tris dienas, kai tai daryti dar buvo saugu, manome, kad Mariupolyje įstrigo apie 350 000 žmonių“, – Ukrainos televizijai sakė mero patarėjas.

JT: Ukrainą jau paliko daugiau kaip 3 mln. pabėgėlių

JT antradienį pranešė, kad nuo vasario 24 dienos, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, šalį paliko daugiau kaip 3 mln. pabėgėlių.

„Dabar peržengta trijų milijonų iš Ukrainos judančių žmonių riba“, – žurnalistams Ženevoje sakė JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) atstovas Paulas Dillonas (Polas Dilonas).

Daugiau kaip 1,4 mln. jų yra vaikai, nurodo JT vaikų fondas UNICEF, o 157 tūkst. – trečiųjų šalių piliečiai, skelbia TMO.

JT pabėgėlių agentūra UNHCR dar neatnaujino savo duomenų ir nurodė, kad pabėgėlių iki antradienio buvo 2,95 milijono.

Daugiau nei pusė jų – 1,7 mln. – pasitraukė į Lenkiją.

Daugiau kaip 450 000 pabėgėlių pasitraukė į Rumuniją, apie 350 000 – į Moldovą, beveik 265 000 – į Vengriją, dar kone 215 000 – į Slovakiją.

Be to, daugiau kaip 140 000 žmonių išvyko į Rusiją, per 1 200 – į Baltarusiją, rodo UNHCR skaičiai.

V. Zelenskis: Rusija taikysis ir į kitas Europos šalis

Antradienį Jungtinėje Karalystėje (JK) vykusio Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) valstybių narių vadovų susitikimo metu tiesiogiai transliuotame kreipimesi V. Zelenskis paragino teikti jo šaliai daugiau paramos ir perspėjo, kad Rusijos taikiniu gali tapti ir kitos Europos šalys.

„Mes vis dar galime sustabdyti Rusijos karo mašiną ir žmonių žudymą“, – portalas „Sky News“ cituoja V. Zelenskį. Pasak jo, „lengviau tai daryti kartu“. „Antraip jie ateis pas jus“, – pridūrė prezidentas.

Pasak V. Zelenskio, jei Europa dabar neužims pozicijos, Rusija taikysis į kitas Europos šalis. „Mes visi esame Rusijos taikiniai... padėdami mums padėkite patys sau“, – kalbėjo jis.

Šio prezidento kreipimosi klausęsis JK premjeras Borisas Johnsonas sutiko, kad tai yra „desperatiška akimirka“. B. Johnsono teigimu, lyderiai „turi stengtis paremti jus labiau“.

Kremlius teigia, kad dar per anksti daryti išvadas dėl derybų su Ukraina

Kremlius antradienį pareiškė, kad dar per anksti daryti išvadas dėl derybų su Ukraina.

„Darbas yra sudėtingas, tačiau teigiamas pats faktas, kad darbas tęsiasi, – reporteriams teigė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. – Nenorime skelbti jokių prognozių. Palaukime apčiuopiamų rezultatų.“

Maskvos ir Kyjivo delegacijos jau surengė keturis derybų ratus, siekdamos rasti diplomatinį krizės sprendimą. Prieš pirmadienį surengtą naujausią derybų ratą abi pusės pareiškė viltis, kad būtų galima pasirašyti kokį nors dokumentą, tačiau tuomet buvo pranešta apie „techninę pauzę“.

D. Peskovas antradienį pareiškė, kad dar per anksti kalbėti apie bet kokių galimų dokumentų formatą, ir nurodė, jog tai yra tarp derybininkų vykstančių diskusijų dalis.

Abi pusės savaitgalį leido suprasti, kad derybose daroma pažanga.

Rusijos televizijoje protestavusiai moteriai gresia įkalinimas iki 15 metų

Moteriai, per Rusijos valstybinės televizijos žinias protestavusiai prieš Maskvos karinius veiksmus Ukrainoje, gresia įkalinimas iki 15 metų, antradienį sakė jos advokatas.

Vyriausybės griežtai kontroliuojamos televizijos „Pervyj kanal“ darbuotoja Marina Ovsianikova pirmadienį įsiveržė į studiją per žiūrimiausią vakaro žinių laidą, laikydama plakatą su užrašu „Karui – ne“.

Itin neįprastas incidentas įvyko per televizijos pagrindinę vakaro žinių laidą „Vremia“, prasidedančią 21 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku ir žiūrimą milijonų žmonių visoje šalyje, ypač vyresnių.

„Manau, kad mano klientei Marinai Ovsianikovai bus pateiktas ne administracinis, o kriminalinis kaltinimas pagal naują įstatymą, numatantį įkalinimo iki 15 metų bausmę“, – naujienų agentūrai AFP sakė advokatas Daniilas Bermanas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė pajėgas į kaimyninę Ukrainą, pareiškęs, kad vykdoma „speciali karinė operacija“, kurios tikslas – šalies „demilitarizacija“ ir „denacifikacija“. Maskva griežtai laikosi pozicijos nevadinti šios kampanijos „karu“ ir priėmė įstatymą, numatantį įkalinimą iki 15 metų ir baudas už „melagienas“ apie Rusijos kariuomenės veiksmus, taip pat įkalinimą iki trejų metų už raginimus taikyti sankcijas Rusijai.

M. Ovsianikova, viena iš „Pervyj kanal“ redaktorių, iškart po incidento buvo sulaikyta.

„Labai tikėtina, kad pareigūnai padarys iš jos pavyzdį, kad tylėtų kiti protestuotojai“, – sakė D. Bermanas.

„Aš dar negalėjau susitikti su savo kliente ar patvirtinti, kur ji laikoma“, – sakė jis ir pasiskundė dėl „neteisėtos, bet paplitusios praktikos“ neleisti sulaikytiesiems susitikti su advokatais.

Pasak D. Bermano, jo klientė turi du jaunesnius nei 14 metų vaikus.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pavadino incidentą „chuliganizmo aktu“, bet M. Ovsianikovos paskyra socialiniame tinkle „Facebook“ sulaukė daugiau kaip 100 tūkst. „patiktukų“.

„Pervyj kanal“ paskelbė, kad vyksta vidaus tyrimas.

Incidentą plačiai aprašė tarptautinė ir Rusijos žiniasklaida. Rusų žiniasklaidos priemonės užtušavo plakato užrašus, kad nepažeistų naujojo įstatymo.

Ranka parašytame plakate po anglišku užrašu „No War“ („Karui – ne“) rusiškai buvo parašyta: „Sustabdykite karą. Netikėkit propaganda. Čia jie jums meluoja.“

Plakato apačioje buvo angliškas užrašas „Russians against war“ („Rusai prieš karą“).

Protestuotoja spėjo ištarti kelias frazes, įskaitant „Sustabdykite karą!“, o tuo metu laidos vedėja Jekaterina Andrejeva, dirbanti žinių laidose nuo 1998 metų, mėgino pertraukti M. Ovsianikovą, kalbėdama garsiau.

Tuomet kanalas greitai perjungė vaizdą į reportažą iš vienos ligoninės.

JK įvedė papildomus muitus importui iš Rusijos – nuo plieno iki degtinės

Jungtinė Karalystė antradienį įvedė papildomus 35 proc. dydžio muito tarifus daugumai Rusijos į Britaniją eksportuojamų prekių – nuo plieno iki degtinės – bei uždraudė prabangos prekių eksportą į Rusiją.

„Norime padaryti kuo didesnę žalą [Rusijos prezidento Vladimiro] Putino karo mašinai ir kartu sumažinti poveikį JK verslui“, – pareiškė Tarptautinės prekybos departamentas.

Į sąrašą rusiškų prekių, kurioms JK taikys papildomą muitą, taip pat įtrauktas plienas, mediena, grūdai, gėrimai, kailiai ir balta žuvis – jų vertė siekia 900 mln. svarų sterlingų (1,1 mlrd. eurų) per metus.

„[Prabangos prekių] eksporto draudimas įsigalios netrukus ir užtikrins, kad oligarchai bei kiti elito veikėjai, praturtėję valdant prezidentui Putinui ir remiantys jo neteisėtą invaziją, netektų galimybės jų įsigyti“, – teigiama pranešime.

Be to pažymima, kad Britanija neleis Rusijai ir jos sąjungininkei Baltarusijai naudotis didžiausio palankumo muitų tarifais pagal Pasaulio prekybos organizacijos taisykles.

„Jungtinė Karalystė bendradarbiauja su savo tarptautiniais partneriais ir remia PPO, siekdama užkirsti kelią tiems, kurie nesilaiko taisyklėmis pagrįstos tarptautinės tvarkos, naudotis jos teikiamais privalumais“, – skelbia departamentas.

„Šie tarifai grindžia JK jau vykdomą darbą, kuriuo siekiama apriboti Rusijos galimybes gauti tarptautinį finansavimą, taikyti sankcijas V. Putino bičiuliams ir daryti kuo didesnį ekonominį spaudimą jo režimui“, – sakė JK iždo kancleris  Rishis Sunakas (Rišis Sunakas).

Nuo tada, kai Rusija beveik prieš tris savaites įsiveržė į Ukrainą, JK pritaikė sankcijas daugiau kaip pusei tūkstančio Rusijos fizinių ir juridinių asmenų, nutraukė ryšius su Rusijos bankais, uždraudė į jos teritoriją patekti Rusijos lėktuvams ir laivams, įsipareigojo iki metų pabaigos laipsniškai atsisakyti rusiškos naftos.

Ukraina prognozuoja milžiniškus karo padarinius šalies ekonomikai

Ukraina dėl Rusijos karo prognozuoja milžinišką žalą šalies ekonomikai. „Ekonomikos ministerija tikisi nuostolių, kurie sudarys nuo trečdalio iki pusės bendrojo vidaus produkto (BVP)“, – vyriausybė Kyjive antradienį citavo finansų ministro Serhijaus Marčenkos interviu JAV žurnalui „Forbes“.

„Kitais vertinimais, tai sieks 500 mlrd. JAV dolerių, – sakė jis, tačiau detalių neįvardijo. – Tikslią sumą bus galima apskaičiuoti tik pasibaigus karui“.

2020 metais Ukrainos BVP, Pasaulio banko duomenimis, siekė 155,5 mlrd. dolerių (141 mlrd. eurų). Iki šiol padarytą žalą infrastruktūrai ekonomikos viceministras Denysas Kudinas neseniai įvertino 119 mlrd. dolerių. Iš nuotraukų ir vaizdo medžiagos matyti milžiniški sugriovimų mastai Ukrainoje. Antrajame pagal dydį Charkivo mieste, policijos teigimu, iki šiol sugriauta 600 namų.

„Neigiami karo padariniai bus didžiuliai“, – sakė S. Marčenka. Taip yra ir todėl, kad atakuojami Charkivo, Kyjivo ir Mariupolio miestai ekonominiu požiūriu yra svarbūs. „Daug logistikos grandinių visiškai nutrauktos, daug įmonių sugriauta, kai kurios per karą negali dirbti, o daugelis darbuotojų tiesiog dingo“, – kalbėjo ministras. Be to, šalis praktiškai neuždirba pinigų. „Muitinėje surenkama tik 15 proc. taikos meto pajamų“, – teigė S. Marčenka.

Pirmadienį jau Tarptautinis valiutos fondas (TVF) pateikė prognozę, kad Ukrainos ekonomika dramatiškai trauksis. BVP šiais metais esą sumažės 10 proc. – tačiau ir ši prognozė paremta prielaida, „kad karas netrukus baigsis ir (šaliai) bus suteikta reikšminga donorų pagalba“.

Ukrainos ombudsmenė: per karą žuvo trys žurnalistai

Ukrainoje nuo Rusijos invazijos pradžios vasario 24-ąją žuvo trys žurnalistai, o dar daugiau kaip 30 buvo sužeisti, antradienį pranešė ukrainiečių žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova.

„Mažiausiai 35 žurnalistai“ tapo Rusijos pajėgų aukomis, trys iš jų žuvo“, – per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ paskelbė L. Denisova.

Pasak jos, JAV reporteris Brentas Renaudas (Brentas Renodas) sekmadienį buvo nušautas prie fronto viename Kyjivo priemiestyje. Ukrainiečių žurnalistas Jevhenas Sakunas žuvo per smūgį Kyjivo televizijos bokštui, o dar vienas ukrainietis, Viktoras Dudaras, žuvo per kovas netoli pietinio Mykolajivo uostamiesčio.

Virtinę žurnalistų, įskaitant britus, danus ir šveicarus, sužeidė „tyčia priešo paleisti“ šūviai, sakė L. Denisova.

„Priešas taip pat bando sunaikinti Ukrainos audiovizualinę infrastruktūrą“, – nurodė ji ir pridūrė, kad šaudoma į televizijos bokštus Kyjive, Lucke ir Rivnėje.

Rusijos pajėgoms pirmadienį smogus televizijos bokštui netoli Rivnės, žuvo devyni žmonės, o dar devyni buvo sužeisti, pranešė ukrainiečių vietos pareigūnai.

Nevyriausybininkai: Rusija verbuoja tūkstančius sirų į karą Ukrainoje

Rusija sudarė 40 tūkst. Sirijos kariuomenės karių ir ją remiančių kovotojų sąrašus, kad jie prireikus būtų parengti pasiųsti į karą Ukrainoje, antradienį pranešė padėtį Artimuosiuose Rytuose stebinti nevyriausybinė organizacija.

Kremlius praeitą savaitę sakė, kad savanoriai, įskaitant kovotojus iš Sirijos, galėtų prisidėti prie Rusijos kariuomenės, kovojančios Ukrainoje.

Padėtį karo krečiamoje Sirijoje stebinti grupė „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) nurodė, kad Rusijos kariškiai, bendradarbiaudami su Sirijos kariuomene ir ją remiančiomis sukarintomis grupėmis, parengė registracijos biurus Damasko režimo kontroliuojamose teritorijose.

„Iki šiol daugiau kaip 40 tūkst. sirų užsiregistravo kovoti Ukrainoje kartu su Rusija“, – sakė Jungtinėje Karalystėje įsikūrusios SOHR, gaunančios informavijos iš plataus šaltinių tinklo Sirijoje, vadovas Rami Abdel Rahmanas (Ramis Abdel Rahmanas).

Maskva verbuoja sirus, įgijusius kovinės patirties per jau 11 metų Siriją krečiantį pilietinį karą, kad sustiprintų savo pajėgas, dalyvaujančias invazijoje į Ukrainą, pradėtame vasario 24 dieną.

Rusų kariškiai, veikiantys Sirijoje nuo 2015 metų, kur jie padeda Damasko vyriausybei, jau yra patvirtinę 22 tūkst. „savanorių“, sakė R. Abdel Rahmanas.

Šie kovotojai yra reguliariosios kariuomenės kariai arba režimą palaikančių sukarintų grupių nariai, įgiję patirties kovojant miestuose ir apmokyti Rusijos kariškių.

Šalyje, kurioje kariams mokama 15–35 JAV doleriai (13,7–32 eurai) per mėnesį, Rusija pažadėjo už pagalbą kaunantis Ukrainoje mokėti 1,1 tūkst. dolerių (apie 1003 eurų) algą, pranešė SOHR.

Jeigu būtų sužeisti, šie kovotojai galėtų gauti iki 7,7 tūkst. dolerių (7 018 eurų) kompensaciją, o jeigu žūtų, jų šeimoms būtų išmokėta po 16,5 tūkst. dolerių (1 539 eurų), rodo SOHR informacija.

Dar apie 18 tūkst. kovotojų yra užregistruoti Sirijos režimo valdančiosios partijos „Baath“ ir turės pereiti su Kremliumi siejamos Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ atranką, pranešė aktyvistai.

SOHR nurodė dar neturinti patvirtintų pranešimų, kad kurie nors iš užverbuotų sirų būtų išvykę į Ukrainą.

Vienas Sirijos vyriausybės atstovas SOHR paskelbtą informaciją apie kovotojų verbavimą paneigė.

„Iki šiol nebuvo įrašyta jokių vardų, neužregistruota jokių karių kokiuose nors centruose, ir niekas neišvyko į Rusiją, kad kautųsi Ukrainoje“, – naujienų  agentūrai AFP sakė Nacionalinio susitaikymo komiteto narys Omaras Rahmounas (Omaras Rahmunas).

Samdiniai iš Sirijos jau anksčiau kovoto per konfliktus Libijoje ir Kalnų Karabache.

Sirija taip pat tapo Rusijos karinės strategijos Ukrainos atžvilgiu „poligonu“ – didelė dalis Maskvos pasitelkiamų taktinių manevrų yra išbandyti Sirijoje, kur Rusija taip pat išbandė daugumą savo ginkluotės sistemų.

Ukrainos kariuomenė Luhansko srityje sunaikino rusų tris tankus ir pėstininkų kovos mašinas

Luhansko srityje Ukrainos kariuomenė sunaikino tris rusų tankus, pėstininkų kovos mašinas ir įgulą.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų sausumos pajėgos apie tai pranešė „Facebook“.

„Karaliaus Danieliaus vardu pavadinta 24-oji motorizuotoji brigada parodė gerai koordinuoto ir sėkmingo Karališkosios brigados pėstininkų ir artileristų darbo Luhansko srityje rezultatą. Minus trys tankai T-72, viena BMP-3 ir visa orkų asmeninė sudėtis“, – pabrėžiama pranešime.

Iš Mariupolio išvyko 2 tūkst. lengvųjų automobilių

Maždaug 2 tūkst. civilių automobilių pavyko išvažiuoti iš apsupto Ukrainos pietrytinio uostamiesčio Mariupolio humanitariniu koridoriumi, antradienį pranešė miesto administracijos pareigūnai.

„Žinoma, kad 14 valandą (vietos ir Lietuvos laiku) iš Mariupolio buvo išvažiavę 2 tūkst. automobilių“, – miesto administracija pranešė platformoje „Telegram“. Priduriama, kad dar 2 tūkst. automobilių laukia, kad galėtų išvažiuoti iš miesto.

Kiek žmonių evakavosi iš miesto privačiais automobiliais – nepranešama.

Dar 160 privačių automobilių iš Mariupolio išvažiavo pirmadienį, pranešė miesto administracija.

Mariupolio gyventojų evakuacija vyksta po kelių ankstesnių nesėkmingų badymų šį mėnesį išvežti žmones iš šio Rusijos pajėgų apsupto miesto, esančio Azovo jūros pakrantėje.

Scanpix nuotr.

Dėl įnirtingo bombardavimo apie 400 000 vietos gyventojų liko be vandens, centrinio šildymo, jiems trūko maisto.

Mariupolio pareigūnų duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios mieste žuvo daugiau nei 2100 civilių gyventojų.

Ukraina ir pagalbos agentūros perspėja, kad Mariupolis išgyvena „humanitarinę katastrofą“.

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus Komitetas (TRKK) antradienį pareiškė, kad padėtis Mariupolyje „išlieka baisi“ ir jam nepavyksta ten nusiųsti humanitarinės pagalbos.

„Svarbiausia, kad šimtai tūkstančių žmonių vis dar kenčia“, – nurodė TRKK.

Pratęstos pirmadienį sustabdytos Ukrainos ir Rusijos derybos

Pratęstos pirmadienį sustabdytos Ukrainos ir Rusijos derybos, antradienį pranešė ukrainiečių derybininkas Mychailo Podoliakas.

„Derybos tęsiamos“, – savo tviterio paskyroje parašė M. Podoliakas ir pridūrė, kad Ukraina jų metu sieks „paliaubų (ir) karių išvedimo iš šalies teritorijos“.

Ukraina: atrėmėme Rusijos atakas keliais frontais

Ukrainos ginkluotosios pajėgos, jų pačių duomenimis, atrėmė Rusijos atakas keliais frontais. Į šiaurę nuo Kyjivo rusų daliniams nepavyko pralaužti gynybinių pozicijų, antradienį pranešė Ukrainos generalinis štabas. Užpuolikams nepavyko užimti ir į vakarus nuo sostinės esančio Makarivo miesto.

Rytų Ukrainoje taip pat atremtas rusų veržimasis, pavyzdžiui, prie Lisičansko miesto. Priešas esą patyrė nuostolių ir atsitraukė. Apsuptas Pietų Ukrainos Mariupolio uostamiestis tuo tarpu iš kelių pusių nuolat atakuojamas artilerijos ir naikintuvų, sakoma pranešime.

Generalinis štabas apkaltino rusų pajėgas vis labiau atakuojant gyvenamąsias teritorijas ir kritinę infrastruktūrą. Rusų daliniai dėl lėto puolimo tempo esą yra demoralizuoti.

Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas Valerijus Zalužinas gyrė savo dalinius. „Ukrainos ginkluotosios pajėgos atlieka savo uždavinius. Mes sulaikėme užpuoliką, panaudojome dalį rezervo ir kai kuriose teritorijose perėjome į kontrataką, – rašė V. Zalužinas feisbuke. – Deja, turime nuostolių, tačiau jie daug kartų mažesni nei priešo nuostoliai“.

Ukrainos duomenimis, iki šiol žuvo daugiau kaip 13 500 rusų karių. Duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

V. Zelenskis: Ukraina privalo pripažinti neįstosianti į NATO

V. Zelenskis antradienį pareiškė, kad jo šalis turėtų pripažinti netapsianti JAV vadovaujamo NATO karinio aljanso nare.

„Ukraina nėra NATO narė. Mes tai suprantame, mes – adekvatūs žmonės. Metų metus girdėjome, kad durys yra atviros, bet taip pat girdėjome, kad įstoti negalime. Tokia tiesa, ir ji turi būti pripažinta“, – per vaizdo konferenciją su kariškiais sakė V. Zelenskis. – Džiaugiuosi, kad mūsų žmonės pradeda tai suprasti ir kliautis savimi bei mūsų partneriais, kurie mums padeda.“
Rusija nuolat reiškė nuogąstavimus, kad Ukraina gali tapti Aljanso nare ir teigė, kad tai viena iš priežasčių, kodėl pradėjo karinę invaziją į kaimyninę šalį.

V. Zelenskis dar kartą paragino sąjungininkus Vakaruose nustatyti neskraidymo zoną virš Ukrainos, kad būtų sustabdyti daugybę civilių gyvybių nusinešę Rusijos aviacijos bombardavimai, bet pripažino, kad tokio žingsnio tikimybė nedidelė.

„Ukraina dabar nepretenduoja, kad būtų aktyvuotas NATO sutarties 5-asis straipsnis [dėl bloko kolektyvinės gynybos]. Visada kalbame, kad mūsų padangę reikia ginti – kaip ir Aljanso padangę, bet suprantame, kad visada yra „bet“, ir koks bus Aljanso atsakas, jeigu jie Europos rytuose prašo apsaugos, – kalbėjo Ukrainos lyderis.

Anksčiau šį mėnesį JAV Gynybos departamentas atmetė siūlymus pasiųsti Ukrainai kai kurių NATO šalių turimus sovietinės gamybos naikintuvus per vieną Amerikos karinę bazę Vokietijoje. Pentagonas argumentavo, kad Kijevo pastangos atremti Rusijos invaziją būtų geriau remiamos tiekiant antžemines ginkluotės sistemas.

Ukrainoje žuvo JAV televizijos „Fox News“ operatorius ir ukrainietė prodiuserė

JAV naujienų televizijos „Fox News“ operatorius Pierre'as Zakrzewski (Pjeras Zakševskis) ir vienas jo bendradarbė ukrainietė žuvo nušviesdami karą Ukrainoje, antradienį pranešė jų darbdavė.

55 metų P. Zakrzewski ir prodiuserė Oleksandra Kuvšynova žuvo, o jų bendradarbis Benjaminas Hallas (Bendžaminas Holas) buvo sužeistas, kai jų automobilis buvo apšaudytas Horenkos gyvenvietėje netoli Kyjivo, sakoma bendrovės „Fox News Media“ vadovės Suzanne Scott (Siuzan Skot) pranešime.

Jungtinės Karalystės pilietis B. Hallas, dirbantis „Fox News“ korespondentu JAV Valstybės departamente, tebėra Ukrainos ligoninėje, nurodė S. Scott.

„Pierre'as buvo karo zonos fotografas, per savo ilgą tarnybą pas mus dirbęs kone prie visų tarptautinių „Fox News“ reportažų nuo Irako iki Afganistano ir Sirijos, – sakė S. Scott. – Jo  žurnalistinis talentas ir užsidegimas buvo neprilygstami.“

Londone įsikūręs P. Zakrzewski Ukrainoje dirbo nuo vasario mėnesio.

„Fox News“ nurodė, kad jis atliko „esminį vaidmenį“ stengiantis išgabenti iš Afganistano šios televizijos laisvai samdomus bendradarbius ir jų šeimų narius, kai iš šalies traukėsi JAV pajėgos.

Gruodį jam taip pat buvo įteiktas „Neapdainuoto didvyrio“ apdovanojimas per „Fox News“ geriausių darbuotojų pagerbimo renginį.

S. Scott taip pat pagerbė 24 metų O. Kuvšynovą. Ji rašo, kad ši prodiuserė pasižymėjo kaip „darbšti, linksma, maloni ir drąsi“ darbuotoja, rengdama reportažus apie konfliktą kartu su „Fox News“ komanda.

„Ji svajojo sujungti žmones visame pasaulyje ir pasakoti jų istorijas. Ji tai išpildė per savo žurnalistiką“, – sakė S. Scott ir pridūrė, kad pranešimas apie O. Kuvšynovos mirtį buvo pavėlintas iš pagarbos jos šeimai.

Airijos premjeras Michealas Martinas (Mikalas Martinas) sakė esąs „giliai sujaudintas ir nuliūdintas“ žinios apie P. Zakrzewski, kuris taip pat turėjo Airijos pilietybę, ir jo bendradarbės žūtį.

„Mano mintys – su jų šeimomis, draugais ir kitais žurnalistais, – per tviterį parašė M. Martinas. – Smerkiame šį beatodairišką ir amoralų Rusijos karą prieš Ukrainą.“

Sekmadienį Kyjivo šiaurės vakariniame priemiestyje Irpinėje, kur nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios vyko itin nuožmios kovos, buvo nušautas vienas JAV žurnalistas, o dar vienas buvo sužeistas.

Žuvęs 50-metis vaizdo dokumentikos kūrėjas Brentas Renaudas (Brentas Renodas) iš Niujorko dirbo kompanijoje „Time Studios“ ir dalyvavo pabėgėlių problemas nagrinėjančiame projekte.

Tarptautinė žurnalistų federacija paskelbė, kad sužeistas žurnalistas yra amerikiečių fotografas Juanas Arredondo (Chuanas Aredondo).

Taip pat buvo sužeistas ukrainietis, važiavęs tame pačiame automobilyje kaip ir amerikiečiai, pranešė medikai.

Pasak Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenės Liudmylos Denisovos, per Rusijos invaziją žuvo dar mažiausiai du kiti ukrainiečiai žurnalistai.

Jevhenas Sakunas žuvo per Rusijos raketų smūgį Kyjivo televizijos bokštui, o Viktoras Dudaras buvo nukautas per susirėmimą netoli pietinio Mykolajivo uostamiesčio, sakoma L. Denisovos „Telegram“ žinutėje.

Rusija paskelbė sankcijas J. Bidenui ir kitiems aukšto rango JAV pareigūnams

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį paskelbė, kad JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui), Kanados premjerui Justinui Trudeau (Džastinui Triudo) ir dar keliolikai aukšto rango abiejų šalių pareigūnų buvo uždrausta atvykti į šalį, Maskvai reaguojant į Vašingtono jai įvestas sankcijas.

Ši priemonė, kuri taip pat bus taikoma JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui (Entoniui Blinkenui) ir gynybos sekretoriui Lloydui Austinui (Loidui Ostinui), „yra itin rusofobiškos politikos, vykdomos dabartinės JAV administracijos, pasekmė“, sakoma Rusijos URM pranešime.

Atskirame pranešime ministerija nurodė, kad baudžiamosios priemonės taip pat įvedamos 313 Kanados piliečių, įskaitant J. Trudeau ir kelis ministrus.

Reaguodamos į Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje JAV uždraudė atvykti rusų prezidentui Vladimirui Putinui ir užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui, be to, įvedė sankcijas, finansiškai smarkiai atribojusias Rusiją nuo likusios pasaulio dalies.

Maskva nepateikė detalių, kokios konkrečiai „asmeninės sankcijos“ bus taikomos ir kas įtraukta į jos sudarytą „stabdomąjį sąrašą“, tik nurodė, kad bus remiamasi „abipusiškumo principu“.

Rusijos sankcijų sąraše taip pat yra JAV ginkluotųjų pajėgų vadas generolas Markas Milley (Markas Milis), JAV nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas), CŽV direktorius Williamas Burnsas (Viljamas Bernsas) ir Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki (Džen Psaki).

Sankcijos taikomos ir JAV nacionalinio saugumo patarėjo pavaduotojui Daleepui Singhui (Dalipui Singhui), JAV Tarptautinės plėtros agentūros administratorei Samanthai Power (Samantai Pauer), iždo sekretorės pavaduotojui Adewale Adeyemo (Adevalei Adejemui), Jungtinių Valstijų eksporto ir importo banko (EXIM) vadovei Retai Jo Lewis (Retai Džo Liuis).

Rusija taip pat uždraudė atvykti J. Bideno sūnui Hunteriui (Hanteriui) ir buvusiai valstybės sekretorei, buvusiai demokratų kandidatei į prezidentus Hillary Clinton (Hilari Klinton).

Užsienio reikalų ministerija įspėjo, kad Maskva netrukus paskelbs papildomas sankcijas virtinei „rusofobiškų“ JAV pareigūnų, karininkų, įstatymų leidėjų, verslininkų ir žiniasklaidos darbuotojų.

V. Zelenskis: nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 97 vaikai

Nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo 97 ukrainiečių vaikai, antradienį sakydamas kalbą Kanados parlamento nariams sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ir dar kartą paprašė sąjungininkų „išplėsti“ savo paramą Kyjivui.

Vaizdo kreipimesi ukrainiečių lyderis kaltino Rusijos kariuomenę jo šalyje „naikinant viską: memorialinius kompleksus, mokyklas, ligonines, gyvenamųjų namų kompleksus“.

„Nužudyti jau 97 ukrainiečių vaikai“, – nurodė  V. Zelenskis.

„Mes neprašome daug. Tiesiog prašome teisingumo, tikros paramos, kuri padės mums nugalėti, apsiginti ir išgelbėti gyvybes“, – kalbėjo prezidentas. Jam pabaigus kalbą įstatymų leidėjai plojo atsistoję.

Anksčiau Kanados ministras primininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) paskelbė sankcijas dar 15 Rusijos pareigūnų, įskaitant „vyriausybės ir kariuomenės elito (pareigūnus), prisidėjusius prie šio nelegalaus karo“.

Nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios Otava paskelbė sankcijas beveik 500 subjektų Baltarusijoje, Rusijoje ir Ukrainoje.

„Vladimiro Putino baisus žmonių gyvybių nevertinimas yra nepriimtinas“, – pareiškė Kanados lyderis, girdamas  V. Zelenskį už jo įkvėpimą.

„Viso pasaulio demokratijoms pasisekė, kad jūs esate mūsų kovotojas“, – kalbėjo jis. J. Trudeau pažadėjo, kad Ukraina „gali pasikliauti mūsų nepajudinama ir tvirta parama“.

V. Zelenskis padėkojo Kanadai už įvestas sankcijas ir karinę techniką bei humanitarinę paramą.

Tačiau, pasak jo, „deja, tai neužbaigia karo“.

„Mums visiems reikia padaryti daugiau, kad sustabdytume Rusiją, kad apsaugotume Ukrainą“, – kalbėjo jis.

„Prašau, išplėskite savo pastangas, kad sugrąžintume taiką į mūsų taikią šalį“, – paprašė Ukrainos lyderis.

20 000 žmonių pavyko pasprukti iš apsiausto Mariupolio

Iš apsiausto Ukrainos Mariupolio uostamiesčio, Kyjivo duomenimis, pavyko pasprukti dar 20 000 civilių. Iš viso 4 000 asmeninių automobilių antradienį išvyko iš miesto prie Azovo jūros, vakare „Telegram“ tinkle rašė prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyrylas Tymošenka. 570 automobilių esą jau pasiekė už daugiau kaip 200 km į šiaurės vakarus esančią Zaporožę.

Mariupolis su 400 000 gyventojų daug dienų yra apsuptas Rusijos dalinių ir atkirstas nuo likusios šalies dalies. Kelis kartus žlugo pagalbos vilkstinės mėginimai iš Bordiansko atgabenti į Mariupolį maisto produktų ir medikamentų.

Mariupolio priemiesčiuose tuo tarpu mūšiai tęsiasi. Ultranacionalistinis batalionas „Azov“ ten nugalėjo vieną rusų dalinį, vakare feisbuke pranešė Ukrainos generalinis štabas. Rusija raketomis ir bombomis esą toliau atakuoja ir gyvenamąsias teritorijas, mokyklas bei vaikų darželius.

Donecko srities karinės administracijos vadovas Pavlas Kyrylenka, be to, apkaltino rusus Mariupolyje apsupus ligoninę. „Rusų okupantai įkaitais paėmė gydytojus ir pacientus“, - rašė jis „Telegram“. Šių duomenų nepriklausomai patikrinti neįmanoma.

Prieš kelias dienas didelį siaubą sukėlė Rusijos ataka prieš Mariupolio gimdymo kliniką. Maskva tikina, kad šiuo pastatu naudojosi Ukrainos kovotojai. Tačiau ir Ukraina, ir JT patvirtino, kad tai buvo veikianti gimdymo klinika.

V. Zelenskis pakomentavo Ukrainos norą tapti NATO nare

Volodymyras Zelenskis pakomentavo Ukrainos norą tapti NATO karinio bloko nare. Anot jo, Kyjivui leista suprasti, kad „atvirų durų“ politika Ukrainai negalioja. V.Zelenskis tai pasakė nuotoliniu būdu kreipdamasis į „Joint Expeditionary Force“ (Jungtinių ekspedicinių pajėgų) susitikimą Londone. V.Zelenskis taip pat dar kartą paragino Vakarus apsaugoti Ukrainos oro erdvę, rašo unian.net.

„Aišku, kad Ukraina nėra NATO narė. Mes tai suprantame, esame adekvatūs žmonės. Daug metų girdime apie atvirų durų politiką. Tačiau dabar taip pat girdime, esą negalime prisijungti, ir turime tai pripažinti. Džiaugiuosi, kad mūsų žmonės pradeda tai suprasti ir pasitikėti savimi, taip pat ir partneriais, kurie mums padeda“, – kalbėjo V.Zelenskis.

JK, Šiaurės ir Baltijos šalys ragina Rusiją priimti reikalavimus nutraukti ugnį Ukrainoje

Jungtinės Karalystės vadovaujama koalicija, įskaitant Šiaurės ir Baltijos šalis, antradienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną priimti Ukrainos reikalavimą nedelsiant paskelbti paliaubas, siekiant „sustabdyti besivystančią humanitarinę krizę“.

Jungtinių ekspedicinių pajėgų (JEF) narių – Britanijos, Danijos, Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Nyderlandų, Norvegijos Suomijos ir Švedijos – lyderiai antradienį susitiko Londone „vėl patvirtinti mūsų įsipareigojimą atkurti taiką ir saugumą Europoje“.

„Raginame Rusiją nedelsiant paskelbti paliaubas ir jų laikytis, kad būtų sustabdyta besivystanti humanitarinė krizė ir Ukrainos civiliams gyventojams būtų leista skubiai ir netrikdomai gauti maisto, vandens ir medicinos pagalbą“, – sakoma jų pranešime.

Per derybas su Rusijos atstovais Ukraina pareiškė reikalaujanti „taikos, nedelsiamų paliaubų ir Rusijos pajėgų išvedimo“.

JEF narių lyderiai „kuo griežčiausiai smerkia Putino brutalų puolimą prieš Ukrainą, jos teritorinį vientisumą iš žmones“, sakoma pareiškime. Maskvos veiksmus jie pavadino „demokratinės Europos šalies suvereniteto, laisvės ir nepriklausomybės aiškiu pažeidimu“.

„Turime užtikrinti, kad tokie veiksmai išliktų nepriimtini ir kad jokios kitos valstybės netaptų mėginimų vykdyti smurtinį ekspansionizmą aukomis“, – sakoma pranešime, aiškiai turint galvoje Baltijos šalių nuogąstavimus, kad jos gali tapti tolesniais Rusijos agresijos taikiniais.

„Šiuo tikslu... užtikrinsime, kad JEF toliau atliks įtikinamą vaidmenį prisidedant prie gynybos ir atgrasymo regione, išlaikant mūsų šalis ir žemyną saugius“, – sakoma JEF lyderių pranešime.

Kyjivas: derybos su Maskva tampa konstruktyvesnės

Ukrainos vyriausybė mato pažangą derybose su Rusija dėl karo pabaigos. Pokalbiai tapo „konstruktyvesni“, antradienį sakė Ukrainos prezidento patarėjas Ihoris Šovkva, kurį cituoja agentūra „Interfax“.

„Per pirmuosius raundus Rusija nebuvo pasirengusi klausytis mūsų pozicijos ir skelbė ultimatumus: kad Ukraina pasiduotų, sudėtų ginklus, kad mūsų prezidentas pasirašytų kapituliaciją, - teigė I. Šovkva. – Dabar Rusija kalba šiek tiek kitokiu tonu“.

Rusija ir Ukraina pirmadienį ir antradienį tęsė derybas vaizdo ryšiu. Anot prezidento patarėjo, Ukrainos delegacija nusiteikusi „santūriai optimistiškai“. Tačiau persilaužimas esą galimas tik įsikišus prezidentams Volodymyrui Zelenskiui ir Vladimirui Putinui.

Ukraina reikalauja, kad Rusija nutrauktų karą ir išvestų dalinius. Maskva, be kita ko, reikalauja, kad Kyjivas pripažintų aneksuotą Krymo pusiasalį bei Rytų Ukrainos separatistines teritorijas nepriklausomomis valstybėmis.

Raudonasis Kryžius lydi 80 autobusų vilkstinę iš Ukrainos Sumų regiono

Iš apsiausto Ukrainos Sumų regiono prie Rusijos sienos, padedant Raudonajam Kryžiui, antradienį pajudėjo dvi vilkstinės su civiliais. Raudonasis Kryžius Lubnų kryptimi lydėjo mažiausiai 80 autobusų, antradienio vakarą pranešta Ženevoje. Autobusai iš Sumų išvyko antradienio popietę 15.30 val. Kelionė vis dar tęsiasi, vakare Ženevoje informavo Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus (IKRK) būstinė.

Autobusus lydi aiškiai paženklinti Raudonojo Kryžiaus automobiliai – tai turėtų užkirsti kelią atakoms. Dėl šios žmonių gelbėjimo akcijos susitarė konflikto šalys. „Šimtai žmonių norėjo patekti į autobusus“, - iš Sumų pasakojo IKRK darbuotojas Erikas Tollefsenas. Raudonasis Kryžius tikisi, kad čia ir kitur ateinančiomis dienomis civiliams pavyks suorganizuoti dar daugiau autobusų.

Kyjivas: derybose su Rusija iškilę „principinių prieštaravimų“

Derybose, kurioms siekiama užbaigti Rusijos karinį puolimą prieš Ukrainą, yra iškilę „principinių prieštaravimų“, antradienį pareiškė ukrainiečių delegacijos narys, prezidento Volodymyro Zelenskio padėjėjas Mychailo Podoliakas.

„Tęsime rytoj. Labai sunkus ir klampus derybų procesas. Akivaizdūs principiniai prieštaravimai... Per pertrauką bus tęsiamas darbas pogrupiuose“, – per „Twitter“ parašė M. Podoliakas.

Vis dėlto abi pusės sakė, kad per anksčiau antradienį atnaujintas derybas buvo pasiekta tam tikros pažangos.

„Tačiau erdvės kompromisui tikrai yra“, – sakoma M. Podoliako žinutėje.