Užhorodo mieste sulaikyta rusų diversantų grupė, vadovaujama vieno žvalgybininko, naktį į antradienį pranešė agentūra „Unian“.

25 vyrų uždavinys esą buvo ne tik Kyjive pasikėsinti į V. Zelenskį, bet ir surengti virtinę sabotažo aktų vyriausybiniame kvartale bei kitose Ukrainos dalyse. Jie esą norėję apsimesti Ukrainos teritorinės gynybos dalinio nariais ir taip patekti į Kyjivą.

Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma. Ukrainos duomenimis, Rusijos diversantai nuo karo pradžios jau keliskart mėgino įsiveržti į Kyjivą ir likviduoti prezidentą.

Rusija apšaudė humanitarinį koridorių Ukrainos pietryčiuose

Rusijos pajėgos pirmadienį apšaudė humanitarinį koridorių ir sužeidė keturis vaikus, kurie buvo tarp evakuojamų civilių gyventojų, pareiškė Ukrainos prezidentas, naktį kreipdamasis į tautiečius.

Pasak jo, apšaudymas įvyko Zaporižios srityje, į kurį iš pradžių buvo nukreipiami iš apsiausto Mariupolio uostamiesčio bėgantys žmonės.

Ukrainos vyriausybės duomenimis, pirmadienį iš Mariupolio buvo evakuota apie 3 tūkst. žmonių.

V. Zelenskis pranešė pasikalbėjęs su Nyderlandų premjeru Marku Rutte (Marku Riute) ir Prancūzijos prezidentu Emanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu), kad suderintų pozicijas prieš ketvirtadienį vyksiantį Vakarų šalių lyderių susitikimą.

„Mūsų pozicija bus išreikšta ir bus išreikšta tvirtai, patikėkite manimi“, – sakė Ukrainos prezidentas.

V. Zelenskis atnaujino derybų su V. Putinu pasiūlymą

V. Zelenskis vėlai pirmadienį atnaujino pasiūlymą surengti tiesiogines taikos derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir sakė, kad ginčijamų teritorijų klausimas galbūt galėtų būti išspręstas referendumu.

V. Zelenskis vietos žiniasklaidai sakė esąs pasiruošęs susitikti su V. Putinu „bet kokiu formatu“, kad būtų susitarta užbaigti beveik mėnesį besitęsiantį karą, per kurį buvo smarkiai sugriauti keli Ukrainos miestai.

Ukrainos lyderis sakė, kad galėtų būti tariamasi net ir dėl Rusijos okupuoto bei aneksuoto Krymo, taip pat dėl Maskvos remiamų „liaudies respublikų“ rytiniame Donbaso regione statuso.

„Per pirmąjį susitikimą su Rusijos prezidentu esu pasiruošęs iškelti šiuos klausimus, – pabrėžė jis. – Nebus jokių raginimų ir istorinių kalbų. Labai nuodugniai aptarčiau su juo visus klausimus, nepaliekant galimybių būsimoms grėsmėms mūsų valstybei. Stengsiuosi apžvelgti viską, kas neramina ir kuo nepatenkinta Rusija, taip pat pasakysiu viską, ką galvoja Ukrainos žmonės.“

Rusija 2014 metais paskelbė Krymą savo teritorijos dalimi, o šiemet nusprendė pripažinti Ukrainos rytinėse Donecko ir Luhansko srityse prokremliškų separatistų įkurtas „liaudies respublikas“.

Visos šios teritorijos priklausė Ukrainai nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo.

Rusija vasario 24 dieną pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą, o V. Putinas teigė, kad šios kampanijos tikslas yra šalies „demilitarizacija“ ir „denacifikacija“.

„Jeigu turėsiu galimybę, o Rusija turės noro, mes išnagrinėsime visus klausimus“, – V. Zelenskis sakė Ukrainos žurnalistams duodamas interviu, kurį paskelbė interneto leidinys „Suspilne“.

„Ar visus juos išspręsime? – Ne. Tačiau galimybė, kad dalį [išspręsti] sugebėsime – bent jau kad būtų sustabdytas karas. Neišsprendus tai neįmanoma“, – kalbėjo prezidentas.

Nors V. Zelenskis užsiminė norįs diskutuoti apie trijų ginčijamų teritorijų statusą, jis ne karta pabrėžė, kad šios sritys yra Ukrainos dalis ir kad šalis jų  neišsižadės.

V. Zelenskis taip pat perspėjo, kad bet koks taikos susitarimas, apimantis „istorinius“ pokyčius, turėtų būti patvirtintas nacionaliniame referendume.

Australijos nacionaliniame universitete dirbanti Ukrainos reikalų ekspertė Sonia Mycak (Sonia Maikak) sakė, kad pažadas surengti plebiscitą tikriausiai žlugdo bet kokią Kyjivo galimybę perleisti šias teritorijas.

Manau, kad gyventojai tai atmestų... Labai daug ukrainiečių sako, kad neturėtume liautis kovęsi.

„Didžioji dauguma, apie 80 proc. ukrainiečių sako nenorintys atsisakyti“ šių teritorijų, sakė S. Mycak, remdamasi dviem neseniai atliktomis gyventojų apklausomis.

„Manau, kad gyventojai tai atmestų... Labai daug ukrainiečių sako, kad „neturėtume liautis kovęsi“, – pridūrė ji.

„Ukrainiečiai mano, kad jiems iškilęs egzistencinis pavojus. Tai ne vien teritorijos praradimas – tai faktas, kad jie turėtų gyventi kaip rusai, kad vyktų intensyvus rusinimas, kad valdžia būtų autoritarinė“, – kalbėjo specialistė.

Per kelias savaites vykstančias derybas Ukrainos ir Rusijos pareigūnai nesugebėjo susitarti, kad būtų sustabdyti arba bent jau sulėtinti karo veiksmai, privertę daugiau kaip 3,5 mln. ukrainiečių pasitraukti į užsienį.

Tačiau Rusijos kariuomenė, nors iš pažiūros esanti daug didesnė nei ukrainiečių, neįstengė okupuoti visos šalies arba nuversti V. Zelenskio vyriausybės, kurios populiarumas smarkiai išaugo. Ukrainos lyderis sakė, kad karas turės būti galiausiai užbaigtas prie derybų stalo.

„Neįmanoma nepasiekti sprendinio. Naikindamas mus jis [V. Putinas] neabejotinai naikina save“, – pabrėžė V. Zelenskis.

„Nenoriu, kad istorijoje išliktume kaip didvyriai arba tauta, kuri nebeegzistuoja... Ir jeigu jie sunaikins save, nebebus likę netgi jokio didvyriškumo“, – pridūrė Ukrainos lyderis.

Giria rusų kariams besipriešinančius protestuotojus

V. Zelenskis gyrė protestuotojus Rusijos pajėgų užimtame mieste už jų drąsą priešinantis rusų kariams, šūviais vaikiusiems demonstrantus. 

Rusų kariai pirmadienį panaudojo apsvaiginti skirtas granatas ir šaudė į orą, siekdami išvaikyti demonstrantus pietiniame Chersono mieste.

V. Zelenskis savo vaizdo kreipimesi sakė, kad „matėme vergus, šaudančius į laisvus žmones, propagandos, keičiančios jų sąmonę, vergus“.

Prezidentas pridūrė, kad šis karas pavertė paprastus ukrainiečius didvyriais, ir „priešas netiki, jog visa tai tikra“. 

„Nėra reikalo organizuoti pasipriešinimą, – sakė V. Zelenskis. – Pasipriešinimas ukrainiečiams – jų sielos ypatybė.“

J. Bidenas: Rusija svarsto panaudoti prieš Ukrainą cheminius ir biologinius ginklus

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pirmadienį teigė, kad Rusija „aiškiai“ svarsto galimybę panaudoti Ukrainoje cheminius ir biologinius ginklus, bet perspėjo, kad Vakarų atsakas būtų „griežtas“, jeigu Maskva nuspręstų atlikti šį žingsnį.

„Jis priremtas prie sienos“, – J. Bidenas kalbėjo apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir atkreipė dėmesį, kad Rusija pastaruoju metu kaltino Jungtines Valstijas laikant Europoje cheminius ir biologinius ginklus.

„Tai paprasčiausiai netiesa, patikinu jus, – per susitikimą su JAV verslo lyderiais sakė prezidentas. – Jie taip pat užsimena, kad Ukraina turi biologinių ir cheminių ginklų Ukrainoje. Tai aiškus ženklas, kad jis [V. Putinas] svarsto galimybę panaudoti ir vienus, ir kitus.“

J. Bideno perspėjimas atkartojo pareiškimus, anksčiau šį mėnesį skelbtus jo administracijos ir kitų Vakarų šalių, reaguojant į Rusijos pareigūnų kaltinimus, jog Ukraina stengiasi nuslėpti neva JAV remtą cheminių ginklų programą.

Scanpix nuotr.

„Dabar, kai Rusija paskelbė šiuos melagingus pareiškimus... turėtume įdėmiai stebėti Rusiją dėl galimo cheminių ar biologinių ginklų panaudojimo Ukrainoje – arba kad bus surengta klaidinama operacija juos panaudojant“, – per „Twitter“ parašė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki (Džen Psaki).

J. Bidenas pirmadienį pakartojo, kad tokie veiksmai išprovokuotų „griežtą“, bet kol kas neapibrėžtą Vakarų sąjungininkų atsaką.

V. Putinas „žino, kad padariniai bus griežti, nes NATO frontas vieningas“, sakė JAV lyderis, bet nepatikslino, kokių veiksmų imtųsi Aljansas.

Tuo pat metu J. Bidenas atkreipė dėmesį, jog perspėjo V. Putiną apie JAV atsaką, jeigu Rusija surengtų kibernetinių atakų prieš kritiškai svarbią infrastruktūrą Amerikoje.

„Vyko ilgas pokalbis, jog jeigu jis tai panaudotų, sulauktų pasekmių“, – J. Bidenas pasakojo apie pernai įvykusį savo susitikimą su V. Putinu Ženevoje.

Anksčiau pirmadienį J. Bidenas perspėjo verslo bendruomenę, kad žvalgyba pastebėjo augančią Rusijos kibernetinių atakų grėsmę. Prezidentas ragino bendroves „nedelsiant“ pasirūpinti apsaugos priemonėmis.

„Jeigu dar to nepadarėte, raginu mūsų partnerius privačiame sektoriuje nedelsiant sustiprinti savo kibernetinės saugos priemones, – sakė jis ir atkreipė dėmesį į „nuolat atnaujinamą žvalgybos informaciją, jog Rusijos vyriausybė aiškinasi galimybes potencialioms kibernetinėms atakoms“ atsakant į Vakarų sankcijas, įvestas dėl Maskvos invazijos Ukrainoje.

„Tai dalis Rusijos veikimo modelio“, – sakė J. Bidenas.

Prezidento pranešime sakoma, kad JAV vyriausybė „toliau naudosis visomis turimomis priemonėmis, kad atgrasytų, žlugdytų ir, prireikus, atsakytų į kibernetines atakas prieš kritiškai svarbią infrastruktūrą“.

Tačiau J. Bidenas pabrėžė, kad kai kurie svarbiausi JAV infrastruktūros objektai priklauso ir yra valdomi privačių subjektų, kurių neįmanoma priversti imtis konkrečių kibernetinės saugos priemonių.

Boryspilio meras ragina civilius palikti miestą

Tikriausiai dėl tikėtinos Rusijos atakos Ukrainos Boryspilio miesto meras paragino civilius gyventojus palikti miestą. Jo raginimas skirtas ir visiems kitiems civiliams, kurie iš kitų Ukrainos dalių pabėgo į Boryspilį, esantį į pietryčius nuo Kyjivo, naktį į antradienį pareiškė Volodymyras Borisenka.

Raginimas evakuotis esą paskelbtas grynai dėl karinių taktinių priežasčių. „Patirtis iš kitų vietų, kuriose vyksta mūšiai, parodė, kad ginkluotosioms pajėgoms veikti paprasčiau, kai mieste yra mažiau civilių, – sakė V. Borisenka. – Nereikia likti mieste, apylinkėje jau vyksta mūšiai“.

Boryspilis su beveik 60 000 gyventojų yra už 30 km į pietryčius nuo Kyjivo.

Rusijos laikraštis įvardijo didelį Ukrainoje žuvusių rusų skaičių – ir netrukus jį ištrynė

Kremliui artimas Rusijos laikraštis „Komsomolskaja Pravda“ paskelbė aukštus Ukrainoje žuvusių rusų karių skaičius – ir vėliau juos ištrynė.

Straipsnyje internete sekmadienį, remiantis Gynybos ministerija, buvo pranešta apie 9 861 rusų karį, žuvusį nuo karo pradžios. Tai yra gerokai didesnis skaičius nei 498 žuvusieji, kuriuos iki šiol oficialiai yra patvirtinusi Maskva.

Tačiau jau po kelių valandų atitinkama „Komsomolskaja Pravda“ straipsnio vieta buvo ištrinta.

Rusų oligarcho R. Abramovičiaus superjachta prisišvartavo Turkijoje

Rusijos milijardieriui Romanui Abramovičiui priklausanti prabangi superjachta prisišvartavo Turkijoje, neprisijungusioje prie Europos sankcijų Maskvai, kurių taikiniais tapo ir Anglijos „Premier“ lygos futbolo klubo „Chelsea“ savininkas bei kiti rusų oligarchai.    

Vakarų valstybės konfiskuoja su turtingais rusais siejamą turtą, siekdamos spausti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl invazijos Ukrainoje.     

R. Abramovičius yra vienas iš asmenų, kuriems Europos Sąjunga praėjusią savaitę įvedė sankcijas, priėmusi ketvirtąjį priemonių paketą dėl Maskvos karo prieš Ukrainą.

Milijardieriaus 140 m ilgio superjachta „Solaris“, plaukiojanti su Bermudų vėliava, pirmadienį buvo nufilmuota Turkijos pietvakariniame Bodrumo kurorte. Prieš daugiau nei savaitę ji buvo pastebėta Europos Sąjungai nepriklausančios Juodkalnijos uoste. 

NATO narė Turkija, palaikanti tvirtus ryšius tiek su Rusija, tiek su Ukraina, neprisijungė prie sankcijų Maskvai. 

Vakarų šalys, įskaitant Jungtines Valstijas ir ES, ėmėsi beprecedenčių sankcijų prieš Rusiją dėl provakarietiškos kaimynės užpuolimo. Į asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašus pakliuvo virtinė oligarchų ir kitų veikėjų iš V. Putino artimos aplinkos. 

Įvairiose šalyse buvo areštuotos Rusijos turtuoliams priklausančios jachtos, JAV prezidentui Joe Bidenui (Džo Baidenui) pareiškus, kas sąjungininkės „ateina jūsų nešvarių pinigų“.   

R. Abramovičiui priklauso ir dar didesnė jachta – 162 metrų ilgio „Eclipse“. Jungtinė Karalystė įšaldė šio oligarcho turtą ir uždraudė jam atvykti į šalį. 

Scanpix nuotr.

55 metų R. Abramovičius, „Chelsea“ įsigijęs 2003-iaisiais, neigia kalbas, esą nusipirko šį futbolo klubą V. Putino nurodymu, Kremliui siekiant plėsti Rusijos įtaką užsienyje.

Turkija Rusijos invaziją į Ukrainą pavadino „nepriimtina“ ir bando pozicionuoti save kaip tarpininkę siekiant užbaigti karą. 

Rusija teigia į nelaisvę paėmusi per 500 ukrainiečių karių

Rusija teigia į nelaisvę paėmusi daugiau kaip 500 Ukrainos kareivių. Tarptautiniam Raudonajam Kryžiui perduoti dokumentai dėl jų iškeitimo į rusų karius, pirmadienį valstybinei stočiai RT sakė vyriausybės įgaliotinė žmogaus teisių klausimu Tatjana Moskalkova. „Tai ukrainiečiai belaisviai, kuriuos mes pasirengę iškeisti“, – teigė ji. Ukraina neseniai skelbė į nelaisvę paėmusi daugiau kaip 560 rusų kareivių.

Praėjusią savaitę į devynis Rusijos kareivius buvo iškeistas pagrobtas Ukrainos Melitopolio miesto meras Ivanas Fiodorovas. Kijevo duomenimis, tai šauktiniai, dalyvavę Rusijos kare prieš Ukrainą.

JAV svarsto palengvinti Ukrainos karo pabėgėlių atvykimą

JAV palengvinti atvykimą pabėgėliams iš Ukrainos. Vyriausybė vertina, ar yra Ukrainos piliečių, kuriems, pavyzdžiui, nesaugu likti Europoje ir kuriems geriau būtų atvykti į JAV, pirmadienį Vašingtone sakė Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki. Anot jos, šiuo klausimu bendradarbiaujama su JT Pabėgėlių agentūra (UNHCR) ir Europos Sąjunga (ES). Asmens pripažinimas pabėgėliu JAV gali užtrukti ne vienerius metus.

JAV prezidentas Joe Bidenas neseniai pareiškė, kad ukrainiečių pabėgėliai laukiami JAV. Ši tema svarbi, turint omenyje jo kelionę į Lenkiją savaitės pabaigoje.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda jau kreipėsi į JAV, ragindamas priimti pabėgėlius, kol baigsis karas. Viceprezidentė Kamala Harris neseniai lankydamasi Lenkijoje pabrėžė, kad didžioji dalis pabėgėlių nori likti Europoje.

Žmonėms ir Ukrainos šiuo metu yra mažai galimybių nuolat likti JAV. Kai kurie ukrainiečiai mėgina atvykti per pietinę šalies sieną, kiti mėgina gauti vizą. Tačiau tai rizikinga, nes viza skirta tik laikinam buvimui JAV ir todėl nėra tinkamas kelias imigracijos procesui.

„Ukrainiečiai neturėtų mėginti prašyti neimigracinės vizos, kad atvyktų į JAV kaip pabėgėliai“, – įspėjo JAV valstybės departamentas.

J. Bidenas su sąjungininkais aptarė brutalų Rusijos karą prieš Ukrainą

J. Bidenas ir Vašingtono sąjungininkės Europoje pirmadienį aptarė brutalų Rusijos karą prieš Ukrainą, pradėdami itin svarbią savaitę, per kurią Amerikos vadovas dalyvaus NATO bei Europos Sąjungos viršūnių susitikimuose ir apsilankys Lenkijoje.   

J. Bideno inicijuotame pokalbyje vaizdo ryšiu, trukusiame mažiau nei valandą, dalyvavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas), Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi (Marijus Dragis) ir Jungtinės Karalystės vyriausybės vadovas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas). Per pokalbį buvo aptartas jų koordinuotas atsakas į Rusijos agresiją Ukrainoje, informavo Baltieji rūmai.     

„Lyderiai aptarė savo didžiulį susirūpinimą dėl brutalios Rusijos taktikos Ukrainoje, įskaitant jos atakas prieš civilius“, – nurodė Baltieji rūmai išplatintame pranešime. 

„Jie pabrėžė, kad toliau rems Ukrainą, įskaitant saugumo paramą narsiems ukrainiečiams, ginantiems savo šalį nuo nuo Rusijos agresijos, taip pat humanitarinę pagalbą milijonams ukrainiečių pabėgėlių“, – rašoma pranešime.

Trečiadienį J. Bidenas leisis į reikšmingiausią savo užsienio kelionę nuo kadencijos pradžios. Ketvirtadienį Briuselyje jis dalyvaus NATO ir ES viršūnių susitikimuose, po kurių šeštadienį Lenkijoje susitiks su šios šalies prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda).  

Rusijai vasario 24 dieną užpuolus Ukrainą, JAV ir jų Vakarų sąjungininkės ėmėsi beprecedenčių sankcijų prieš Maskvą, dėl kurių Rusijos rublio vertė nukrito iki istorinių žemumų, taip pat nusitaikė į Vladimirą Putiną palaikančių oligarchų turtą. 

Vakarų siunčiami ginklai, ne vienus metus teikta finansinė pagalba ir vykdyti mokymai padėjo Ukrainos kariuomenei sustabdyti invazines rusų pajėgas įvairiuose frontuose.    

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki (Džen Psaki) sakė, kad J. Bideno kelionės tikslas – užtikrinti, kad Vakarai išliktų susitelkę.

„Vienybė yra pagrindinis prezidento prioritetas, – sakė J. Psaki. – Vienybė su mūsų kolegomis Europoje, NATO vienybė, G-7 (Didžiojo septyneto) vienybė. Tai nenutinka savaime. Taigi, kalbant apie tai, ką prezidentas tikisi pasiekti, tai yra nuolatinis koordinavimas ir vieningas atsakas į Putino tęsiamus eskalacinius veiksmus.“

Tačiau daugėjant ženklų, kad karas gali užsitęsti, V. Zelenskis prašo Vakarų padaryti daugiau.  

Ukraina: užminuota tūkstančiai kv. kilometrų teritorijos

Ukraina teigia, kad užminuota didelė dalis šalies teritorijos. „Kyiv Independent“ rašo, kad, preliminariais vertinimais, užminuota 82 525 kvadratinių kilometrų teritorijos. Tai didesnis plotas nei Škotija.

Prieš kelias dienas Ukrainos vidaus reikalų ministras Denysas Monastyrskis pareiškė, kad šaliai dar daug metų reikės užsiimti išminavimo darbais. Tam esą Ukrainos specialistų pajėgumų vargu ar pakaks.

Ukrainos SES mobiliojo gelbėjimo centro duomenimis, praėjusią savaitę Kyjive ir Kyjivo regione neutralizuoti 65 sprogstamieji užtaisai.

Ukraina: rusų daliniai turi atsargų ne daugiau kaip trims dienoms

Rusijos daliniai, Ukrainos generalinio štabo duomenimis, ir toliau susiduria su atsargų užtikrinimo problemomis kare Ukrainoje. Remiantis turima informacija, Ukrainoje veikiančios rusų pajėgos šaudmenų ir maisto produktų atsargų turu ne daugiau kaip trims dienoms. Panaši padėtis yra ir dėl kuro, pareiškė Ukrainos generalinis štabas antradienį feisbuke paskelbtame rytiniame pranešime. Šių duomenų nepriklausomai patvirtinti neįmanoma.

Toliau rašoma, kad Ukrainos pajėgos ir toliau atakuoja rusų dalinius. Kai kuriose teritorijose atakos esą sėkmingos. Konkrečios detalės apie mūšius sausumoje neįvardijamos.

Per 24 valandas Ukrainos ginkluotosios oro pajėgos, oro gynyba ir sausumos daliniai pataikė į devynis taikinius ore. Apkritai pastaruoju metu esą stebimas padidėjęs Rusijos lėktuvų aktyvumas.

Donecko ir Luhansko regionuose Rytų Ukrainoje Rusijos daliniai toliau mėgina užimti daugiau teritorijų ir įsitvirtinti jau užimtose pozicijose. Ukrainos gynėjai atrėmė 13 atakų ir sunaikino karinės technikos, įskaitant 14 tankų.

Ukrainos parlamentas: karo metu jau žuvo 117 vaikų

Nuo Rusijos sukelto karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 117 vaikų, ukrainiečių parlamentą cituoja portalas „Sky News“.

Parlamento skaičiavimu, sužeisti dar 155 vaikai. Daugiausiai aukų užfiksuota Kyjive, Charkive ir Černihive.

Kiek anksčiau Jungtinės Tautos (JT) pranešė, kad per karą jau žuvo mažiausiai 925 civiliai, įskaitant 75 vaikus.

Tikrieji skaičiai gali būti gerokai didesni.

Scanpix nuotr.

Rusija užblokavo transliuotoją „Euronews“ dėl „dezinformacijos“

Rusijos žiniasklaidos priežiūros institucija teigia užblokavusi Europos televizijos kanalo „Euronews“ puslapius.

Naujienų agentūra TASS pranešė, kad uždraudimo priežastis – „Euronews“ „dezinformacija“ apie Maskvos vadinamąją „specialiąją operaciją“ Ukrainoje – oficialų terminą, kuriuo vadinama Rusijos invazija į kaimyninę valstybę.

Generalinės prokuratūros sprendimas taip pat taikomas kanalo transliacijoms rusų kalba, pirmadienį pranešė žiniasklaidos institucija „Roskomnadzor“.

Kovo pradžioje Maskva priėmė naują žiniasklaidos įstatymą, kuriame numatytos drastiškos bausmės už, jos nuomone, dezinformaciją apie Rusijos pajėgas.

„Euronews“ draudimas įvestas po to, kai Maskva anksčiau pirmadienį užblokavo „Facebook“ ir „Instagram“, Rusijos teismui jas pripažinus „ekstremistinėmis“ organizacijomis.

Nors šios dvi paslaugos Rusijoje yra užblokuotos, teismo teigimu, toks sprendimas netaikomas žinučių programėlei „WhatsApp“, kuri taip pat priklauso JAV bendrovei „Meta“.

Blokavimo pagrindas – „Meta“ sprendimas nepašalinti raginimų smurtauti prieš Rusijos karius Ukrainoje. Šiuo metu Rusijoje taip pat blokuojama „Twitter“.

Rusijos užsienio reikalų viceministras: santykiai su JAV – ties žlugimo riba

Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas sako, kad santykiai su JAV dėl Ukrainos krizės yra ant žlugimo ribos. „Pirmadienį amerikiečių ambasadoriui buvo įteikta protesto nota, kurioje atkreipiamas dėmesys į tai, kas santykiai atsidūrė ties žlugimo riba“, – S. Riabkovą citavo agentūra „Interfax“.

Kartu viceministras įvardijo tolesnio dialogo tarp Maskvos ir Vašingtono sąlygas: JAV privalo sustabdytu savo vykdomą eskalaciją – ir verbalinę, ir susijusią su ginklų tiekimu Ukrainai. „Jie turi liautis grasinti Rusijai“, – pabrėžė S. Riabkovas.

Reaguodama į J. Bideno kritiką V. Putino atžvilgiu, Užsienio reikalų ministerija Maskvoje pirmadienį JAV ambasadoriui Johnui Sullivanui įteikė protesto notą. J. Bidenas dėl karo prieš Ukrainą pavadino V. Putiną „karo nusikaltėliu“ ir „kraugerišku diktatoriumi“.

Tokie JAV prezidento, tokio rango valstybininko, teiginiai yra negarbingi, pareiškė Maskva.

Scanpix nuotr.

Rusija mėgina sukompromituoti JK gynybos ministrą klastodama telefoninius pokalbius

Po to, kai Londonas apkaltino Rusiją mėginimais iškrėsti „pokštą“ – paskelbti suklastotą vaizdo pokalbį, britų ministrai ruošiasi išvysti dar daugiau vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuotas pokalbis su gynybos sekretoriumi Benu Wallace‘u.

Prieš pirmadienio vakarą pasirodant pirmajai filmuotai medžiagai, Dauningo gatvė apkaltino Kremlių prisidedant prie pastangų apgaulingais skambučiais gauti slaptos ar kompromituojančios informacijos.

Pareigūnai, spėjama, deda pastangas, kad „YouTube“ pašalintų vaizdo įrašą, kuriame B. Wallace'as manė, kad vaizdo ryšiu kalbasi su Ukrainos ministru pirmininku Denisu Šmyhaliu.

Vidaus reikalų sekretorė Priti Patel taip pat pripažino kalbėjusi su apsimetėliais, o dar vienas nesėkmingas bandymas buvo nukreiptas prieš kultūros sekretorę Nadine Dorries.

Internete pasirodė pokalbio su B. Wallace‘u „oficialus anonsas“, kuriame teigiama, kad tai „vaizdo pokštas“ su „Vovanu ir Lexusu“ — duetu, kuriam priskiriama anksčiau suorganizuota apgaulė, skirta Sasekso hercogui.

B. Wallace‘as rodomas kalbantis iš Lenkijos, kai skambinantysis sako, kad Ukraina, siekdama apsisaugoti nuo Maskvos, nori plėtoti „branduolinę programą“, – tokį nepagrįstą teiginį kartoja ir Rusijos valstybinė žiniasklaida.

Paskelbus šį pokalbį, B. Wallace‘as pasvarstė, kad invazija į Ukrainą „Kremliui turbūt sekasi labai blogai“, jei jis griebiasi „vaizdo pokalbių klastočių“.

Gynybos ministerijos šaltinis sakė, kad vaizdo įrašas yra „šiukšlė“, ir pridūrė: „Tai suklastotas vaizdo įrašas. Ko jame negirdėti, tai gynybos sekretoriaus atsakymo, jog Jungtinė Karalystė negali turėti nieko bendra su tariamomis Ukrainos branduolinėmis ambicijomis, nes yra įsipareigojusi laikytis Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties“.

Neatrodo, kad B. Wallace‘as vaizdo įraše būtų pasakęs ką nors itin kompromituojančio ar jautraus, tačiau jame skelbiama apie „išsamų interviu“, kuris pasirodys per ateinančias „kelias dienas“.

Anksčiau „Lexusas“ ir „Vovanas“ yra taikęsi į serą Eltoną Johną, kuris yra griežtas Rusijos „gėjų propagandos“ įstatymų priešininkas, į Kremliaus kritikus ir pasaulio lyderius, įskaitant Kanados ministrą pirmininką Justiną Trudeau.

Kritikai kaltina veikėjus, kurių tikrieji vardai yra Vladimiras Kuznecovas ir Aleksejus Stoliarovas, ryšiais su Rusijos saugumo tarnybomis, tačiau jie tai neigia.

Aukšto rango vyriausybės šaltiniai baiminasi, kad rusai gali bandyti sufalsifikuoti skambučių metu gautą medžiagą, siekdami apjuodinti JK.

B. Wallace‘as pranešė, kad vyriausybėje bus atliktas vidinis tyrimas, siekiant išsiaiškinti, kaip jį pasiekė šis vaizdo skambutis.

Vašingtonas: Rusija vis dar neturi pranašumo Ukrainos oro erdvėje

Rusijos pajėgos per pastarąsias dvi dienas padidino antskrydžių Ukrainoje skaičių, bet vis dar neturi pranašumo ore, pirmadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas.

Jis nurodė, kad per pastarąją parą įvyko net 300 rusų aviacijos antskrydžių ir kad Ukraina irgi pradėjo rengti daugiau karinių skrydžių, bet konkretaus skaičiaus nepateikė.

Pasak amerikiečių pareigūnų, Rusija turi gerokai daugiau orlaivių ir rengia kur kas daugiau antskrydžių nei Ukraina, tačiau Maskva vis dar neturi pranašumo ore virš užpultos šalies.

Per daugumą karinių skrydžių smogiama antžeminiams, dažniausiai nejudantiems taikiniams, o Rusijos orlaiviai Ukrainos oro erdvėje praleidžia nedaug laiko, pažymėjo minėtas gynybos pareigūnas.

Anot jo, ukrainiečių kariuomenė prieš rusų orlaivius ir toliau naudoja savo trumpojo ir ilgojo nuotolio oro erdvės gynybos sistemas bei bepiločius orlaivius.

Kremlius taip pat suaktyvino savo jūrų pajėgų veiklą Juodosios jūros šiaurinėje dalyje, bet šiuo metu nėra jokių požymių, kad būtų ruošiamasi amfibiniam puolimui prieš Odesos uostamiestį.

Pareigūnas kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, kad galėtų aptarti JAV kariuomenės atliktą padėties vertinimą.

JT: iš Ukrainos jau pasitraukė per 3,5 mln. karo pabėgėlių

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios šalį jau paliko daugiau kaip 3,5 mln. žmonių, ir ši pabėgėlių krizė Europoje yra didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo.

Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR)  antradienį informavo, kad iš Ukrainos jau pasitraukė 3,53 mln. žmonių, didžioji dalis – į kaimyninę Lenkiją.

Pasak UNHCR, į Lenkiją jau atvyko per 2,1 mln. pabėgėlių, į Rumuniją – daugiau kaip 540 tūkst., į Moldovą – per 367 tūkstančius.

Pirmosiomis vasario 24-ąją prasidėjusios invazijos dienomis UNHCR prognozavo, kad Ukrainą gali palikti maždaug 4 mln. žmonių.

Pastarosiomis dienomis išvykstančiųjų srautai mažėjo. Didžiausi srautai – po daugiau kaip 200 tūkst. žmonių dvi dienas iš eilės – fiksuoti kovo pradžioje. 

Tarptautinė migracijos organizacija (TMO) nurodo, kad Ukrainoje yra maždaug 6,5 mln. šalies viduje perkeltų asmenų. Daugelis jų veikiausiai išvyks į užsienį, jei karas tęsis. 

Pentagonas: Rusija Ukrainoje intensyvina puolimą iš oro ir jūros

Rusija intensyvina oro ir jūrų karines operacijas, stengdamasi pakeisti karo Ukrainoje eigą, kur invaziją stabdo Kyjivo paruoštos gynybos „sumanumas“, pirmadienį pareiškė Pentagonas.

Kremlius „desperatiškai“ stengiasi aktyvinti kovos veiksmus, bet jo pasiųsti kariai yra „nusivylė ir suglumę“ dėl pasipriešinimo, kurį tęsia Ukrainos kariai, nors priešas yra geriau ginkluotas ir turi daugiau karių, teigė vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas.

V. Putino pajėgos suintensyvino antskrydžius virš Ukrainos ir šalia jos – per pastarąją parą jų buvo surengta daugiau kaip tokių misijų, žurnalistams sakė pareigūnas. Pasak jo, Kyjivas taip pat išplėtė savo aviacijos operacijas, siekdamas neleisti Maskvai įgyti pranašumo ore.

Tik nedaugeliu atvejų šie veiksmai virsta oro mūšiais, nes rusų kariuomenė dažniau leidžia „oras-žemė“ klasės raketas į taikinius Ukrainoje iš Rusijos ar Baltarusijos oro erdvės.

„Į Ukrainos oro erdvę jie nesiveržia labai toli ir ilgam, nes ukrainiečiai labai sumaniai gina savo oro erdvę“, – kalbėjo pareigūnas su anonimiškumo sąlyga.

Anot jo, Juodosios jūros šiaurėje Rusios „karinio laivyno aktyvumas padidėjo“ ir buvo naudojami keli karo laivai, prisidedantys prie strategiškai svarbaus Odesos uostamiesčio apšaudymo.

Tačiau pareigūnas pridūrė, kad tai nėra aiškus požymis, jog ruošiamasi surengti jūrų desanto operaciją prieš Odesą, kur gyventojai pastaruoju metu ruošiasi atakai.

„Matome beveik desperatišką rusų mėginimą įgauti pagreitį ir pabandyti pakreipti įvykių eigą savo naudai“, – sakė gynybos pareigūnas ir atkreipė dėmesį, kad 26-ąją puolimo dieną Rusijos pajėgos tebėra dislokuotos už 15 km atstumu į šiaurės vakarus ir už 30 km į rytus nuo Kyjivo.

Maskva savaitgalį pareiškė paleidusi hipergarsinių raketų į taikinius Ukrainoje. Tačiau Pentagonas pirmadienį nei patvirtino, nei paneigė, kad buvo panaudota naujos kartos ginkluotė.

Vis dėlto minėtas JAV pareigūnas pabrėžė, kad kariniu požiūriu hipergarsinių raketų naudojimas prieš nejudantį taikinį turi mažai prasmės.

„Gali būti, kad jie bando pasiųsti žinią Vakarams, taip pat Ukrainai ir bando įgyti įtakos prie derybų stalo“, – pridūrė jis.

Rusija taip pat susiduria su „nemažai gedimų“ naudodama savo tiksliai valdomą ginkluotę, pareiškė pareigūnas.

Jo duomenimis, Rusijos pajėgų kovinis potencialas vis dėlto tebesiekia 90 procentų.

Ukrainos kovinė galia yra panašaus lygio, iš dalies dėl Vašingtono ir kitų galingų Vakarų valstybių įnašo, pažymėjo Pentagono pareigūnas.

Kremlius sako norįs „turiningesnių“ derybų su Ukraina

Kremlius antradienį pareiškė norįs, kad derybos su Kyjivu, kuriomis siekiama užbaigti Rusijos karą Ukrainoje, būtų turiningesnės.

„Vyksta tam tikras procesas. Mes norėtume aktyvesnių ir turiningesnių“ derybų, žurnalistams sakė Dmitrijus Peskovas.

Scanpix nuotr.

Pasak jo, Rusijos pozicija „Ukrainos pusei gerai žinoma“, nes Maskva savo reikalavimus, išdėstytus raštu, pateikė „prieš daug dienų“.

„Norėtume turiningesnio ir greitesnio atsakymo“, – pridūrė D. Peskovas.

Abiejų šalių delegacijos surengė keletą tiesioginių susitikimų prie Baltarusijos ir Ukrainos sienos, bet pastaruoju metu derybos vyko nuotoliniu būdu.

Kol kas pažanga buvo menka, abi pusės kaltino viena kita, be to, nebuvo surengta diskusijų prezidentų lygiu.

V. Zelenskis vėlai pirmadienį dar kartą pasiūlė surengti tiesiogines taikos derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Ukrainiečių žiniasklaidai V. Zelenskis sakė esąs pasiruošęs susitikti su V. Putinu „bet kokiu formatu“, kad būtų susitarta užbaigti beveik mėnesį besitęsiantį karą, per kurį buvo smarkiai sugriauti keli Ukrainos miestai.

Ukrainos lyderis sakė, kad galėtų būti tariamasi net ir dėl Rusijos okupuoto bei aneksuoto Krymo, taip pat dėl Maskvos remiamų „liaudies respublikų“ rytiniame Donbaso regione statuso.

Rusija 2014 metais paskelbė Krymą savo teritorijos dalimi, o šiemet nusprendė pripažinti Ukrainos rytinėse Donecko ir Luhansko srityse prokremliškų separatistų įkurtas „liaudies respublikas“.

Visos šios teritorijos priklausė Ukrainai nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo.

Rusija vasario 24 dieną pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą, o V. Putinas teigė, kad šios kampanijos tikslas yra šalies „demilitarizacija“ ir „denacifikacija“. Maskva taip pat reikalavo, kad Ukraina niekada netaptų NATO nare.

Pentagonas: Rusija tyčia atakuoja civilius

JAV gynybos departamentas mano, kad Rusijos pajėgos Ukrainoje sąmoningai taikosi į civilius taikinius. Pentagono atstovas Johnas Kirby‘is pirmadienį sakė: „Ir toliau matome beatodairiškas atakas prieš civilius. Daugelis jų, mūsų nuomone, yra tyčinės“. Esą akivaizdu, kad dėl tokių atakų auga civilių aukų skaičius. „Tam nėra pateisinimo“, – pabrėžė J. Kirby‘is.

Kartu jis sakė, kad nėra tiksliai žinomi Rusijos planai. Jis buvo paklausas, ar, JAV vyriausybės vertinimu, atakos prieš civilius yra Rusijos strategijos dalis.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas praėjusią savaitę apkaltino Rusiją karo nusikaltimais. Tačiau jie teigė, kad tai jų asmeninė nuomonė.

JAV vyriausybė iki šiol Rusijos atakų nėra oficialiai įvardijusi karo nusikaltimais.

Ukrainoje nuo Rusijos tanko ugnies žuvo trys vienos šeimos nariai

Ukrainos Charkivo srityje Rusijos kariuomenės tankas užpuolė automobilį, kuriuo važiavo keturių asmenų šeima. Trys žmonės žuvo, tarp jų – 9-erių metų mergaitė. Tai praneša portalas „Ukrinform“.

„Charkivo srityje Rusijos tankas apšaudė automobilį, kuriuo važiavo šeima su dviem vaikais. Šeimos nariai šaukė, kad yra civiliai, mojavo balta vėliava, tačiau bergždžiai. Žuvo tėvai ir 9-erių metų mergaitė, o 17-metis vaikinas sužeistas“, – feisbuke pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.

Antradienį taip pat pranešta, kad nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau žuvo 117 vaikų. Daugiausiai aukų užfiksuota Kyjivo ir Charkivo srityse.

Planuojami trys evakuaciniai koridoriai žmonėms iš Mariupolio

Apsiaustame Ukrainos Mariupolio mieste, vyriausybės duomenimis, antradienį ketinama atidaryti tris evakuacijos koridorius. Tai „Telegram“ kanale paskelbtame vaizdo įraše sakė vicepremjerė Iryna Vereščiuk. Žmonės iš aplinkinių Berdiansko, Jurjivkos ir Nikolskės vietovių bus vežami į Zaporižią

Akivaizdu, kad nėra pakankamai vietų, sakė I. Vereščiuk. Todėl žmonės prašomi vykdyti institucijų nurodymus vietoje ir organizuotai eiti į autobusus. Vicepremjerė žadėjo, kad niekas nebus paliktas. Esą ir toliau kasdien bus vykdomos evakuacijos, kol iš miesto bus išvežti visi žmonės.

Ukraina skelbia, kad karo metu jau žuvo 15 300 Rusijos karių

Nuo vasario 24 dienos iki kovo 22-osios Rusijos kariuomenė Ukrainoje prarado apie 15 300 karių. Tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi portalas „Ukrinform“.

Be to, Rusija prarado 509 tankus, 1 556 šarvuočius, 252 artilerijos sistemas, 80 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 45 oro gynybos sistemas, 99 lėktuvus, 123 sraigtasparnius, 1 000 transporto priemonių, 3 laivus, 70 degalų cisternų, 35 dronus ir 15 specialiosios technikos vienetų.

Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.

Aukščiausioji Rada: netoli Černobylio elektrinės liepsnoja septyni gaisrai

Uždaroje zonoje aplink buvusią Černobylio atominę elektrinę, Ukrainos parlamento duomenimis, kilo keli gaisrai. Dega septyniose vietose, pranešė Aukščiausioji Rada, remdamasi Europos kosmoso agentūros „Esa“ iš palydovų gautais duomenimis.

Iš viso liepsnoja daugiau kaip dviejų kvadratinių kilometrų plotas. Rusų daliniai prieš mėnesį į savo kontrolę perėmė jėgainės teritoriją. Čia 1986 metais įvyko didžiausia atominė katastrofa branduolinės energijos naudojimo civiliams tikslams istorijoje.

Gaisrus „tikriausiai sukėlė ginkluota Rusijos Federacijos agresija – t. y. jie kilo dėl apšaudymų ar padegimo“, pareiškė Rada. To patikrinti neįmanoma. Tačiau ten jau ir praeityje vis kildavo miškų gaisrų.

Dideli gaisrai prie elektrinės siautėjo 2020 metų pavasarį. Tada institucijos kelis kartus tikino, kad radiacija besiribojančiuose gyvenamuosiuose regionuose nepadidėjusi ir kad pavojaus gyventojams nėra.

Per Rusijos smūgius Ukrainos Avdijivkos mieste žuvo penki žmonės

Per Rusijos kariuomenės smūgius Avdijivkos mieste Ukrainos rytuose žuvo penki žmonės, antradienį pranešė Ukrainos parlamento įgaliotinė žmogaus teisių klausimu Liudmyla Denisova.

„Donecko srityje esanti Avdijivka buvo apšaudyta iš artilerijos ir lėktuvų, miestas buvo sulygintas su žeme. Žuvo penki civiliai ir dar 19 sužeista“, – sakoma L. Denisovos pranešime ir priduriama, kad ataka įvyko vėlų pirmadienį.

Ukraina kaltina Rusijos karius, kad šie nuo invazijos pradžios vasario 24-ąją beatodairiškai taikosi į sveikatos priežiūros įstaigas, gyvenamuosius rajonus ir bombų slėptuves. Rusija neigia, kad tyčia taikosi į civilius ir savo ruožtu kaltina ukrainiečių pajėgas, jog šie naudojasi civiliais kaip žmogiškuoju skydu.

Atskirame įraše „Telegram“ tinkle L. Denisova nurodė, kad Charkivo srityje rusų tankas apšaudė automobilį, kuriuo važiavo keturių asmenų civilių šeima. Žuvo trys žmonės, tarp jų – vaikas.

Zelenskis ragina popiežių tarpininkauti sprendžiant konfliktą Rusijos užpultoje Ukrainoje

V. Zelenskis antradienį paragino popiežių Pranciškų tarpininkauti sprendžiant konfliktą Rusijos užpultoje šalyje, taip pat padėti sumažinti žmonių kančias, praėjus beveik mėnesiui nuo Maskvos invazijos pradžios.

V. Zelenskis pranešė, kad pasikalbėjo su popiežiumi telefonu ir „papasakojo Jo Šventenybei apie sunkią humanitarinę padėtį ir Rusijos kariuomenės blokuojamus gelbėjimo koridorius“.

„Būtume dėkingi, jei Šventasis Sostas vaidintų tarpininko vaidmenį siekiant nutraukti žmonių kančias“, – po pokalbio tviteryje parašė V. Zelenskis.

Maskvos ir Kyjivo derybininkai tebeveda derybas, kuriomis siekiama užbaigti jau beveik keturias savaites trunkančius įnirtingus susirėmimus, tačiau apie jokią pažangą kol kas nepaskelbta.

Popiežius Pranciškus ne kartą ragino nutraukti karą, bet vengia minėti Rusijos vardą, nors ir pasmerkė „žudynes“ Ukrainoje.

Anksčiau šį mėnesį įvyko Pranciškaus virtualus susitikimas su Rusijos ortodoksų patriarchu Kirilu. Abu religiniai lyderiai tuomet paragino tęsti derybas, kad būtų pasiekta „teisinga taika“.

Vos prasidėjus karui Ukrainoje vasario pabaigoje Kirilas Maskvos priešininkus šioje šalyje pavadino „blogio jėgomis“.

ES svarsto galimybę steigti „patikos fondą“ karo draskomai Ukrainai

ES lyderiai ketina steigti „patikos fondą“ su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai, turintį padėti jai atsigauti po karo, teigiama dokumento projekte, su kuriuo antradienį susipažino naujienų agentūra AFP.

Ketvirtadienį 27 valstybių bloko lyderiai Briuselyje dalyvaus dviejų dienų trukmės viršūnių susitikime, kuriame daugiausia dėmesio bus skiriama pastangoms likviduoti Kremliaus išpuolio prieš provakarietišką kaimynę padarinius.

„Atsižvelgdama į Rusijos karinės agresijos Ukrainai sukeltus sugriovimus ir didžiulius nuostolius, Europos Sąjunga įsipareigoja teikti paramą Ukrainos vyriausybei jos neatidėliotiniems poreikiams tenkinti, o kai Rusijos puolimas bus nutrauktas – demokratinės Ukrainos atkūrimui“, – sakoma susitikimo išvadų projekte.

„Šiuo tikslu Europos Vadovų Taryba (EVT) sutinka steigti Solidarumo su Ukraina patikos fondą ir ragina nedelsiant pradėti pasirengimo darbus“, – priduriama jame.

Projekte, kuris tebėra derybų objektas, nepateikta jokios išsamesnės informacijos apie planuojamą fondo dydį ar konkrečią veiklą.

Dokumentu raginama „tinkamu laiku surengti tarptautinę konferenciją, kad būtų surinktas finansavimas Ukrainos solidarumo patikos fondui“.

EVT pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis) pirmą kartą užsiminė apie fondą praėjusį penktadienį per pokalbį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.

Pasak Ch. Michelio, tokia institucija „padėtų teikti pagrindines paslaugas ir patenkinti neatidėliotinus piliečių poreikius“, taip pat „suteiktų likvidumo ilgalaikei paramai valdžios institucijoms ir ilgainiui taptų atstatymo pagrindu“.

Ketvirtadienį vyksiančiame ES viršūnių susitikime taip pat dalyvaus JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas). Jis lankysis Europoje, siekdamas pabrėžti transatlantinę vienybę Rusijos agresijos akivaizdoje ir sutelkti paramą Ukrainai.

ES jau susitarė dėl 1,2 mlrd. eurų (1,3 mlrd. JAV dolerių) skubios paramos Kyjivui.

Blokas Rusijai paskelbė virtinę skaudžių ekonominių sankcijų, taip pat susitarė dėl 1 mlrd. eurų finansavimo Ukrainos pajėgų ginkluotei.

ES šalys neturi vieningos nuomonės dėl dar vieno sankcijų paketo. Kai kurios iš jų siekia uždrausti Maskvos svarbiausių energijos išteklių eksportą. Kitos narės sako esančios pernelyg priklausomos nuo Rusijos iškastinio kuro, kad galėtų iš karto nutraukti šį eksportą.

Pareiškimo projekte tesakoma, kad blokas „ir toliau yra pasirengęs greitai imtis tolesnių koordinuotų sankcijų“ Maskvai ir jos sąjungininkei Baltarusijai.

Kyjivas: per rusų pajėgų smūgius Rytų Ukrainoje žuvo penki žmonės

Penki žmonės žuvo ir daugiau kaip tuzinas buvo sužeisti per Rusijos pajėgų smūgius Ukrainos rytuose esančiame mieste, antradienį pranešė pareigūnė Kyjive, Maskvai tęsiant prieš beveik mėnesį pradėtą puolimą provakarietiškoje kaimyninėje valstybėje.   

„Avdijivka Donecko regione buvo apšaudyta iš artilerijos pabūklų ir lėktuvų. Miestas sulygintas su žeme. Penki civiliai žuvo ir dar 19 buvo sužeisti“, – sakė Ukrainos parlamento žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova.   

Anot jos, ataka buvo surengta pirmadienį vėlai vakare.

Ukrainos rytuose esanti Avdijivka yra šalia prorusiškų separatistų darinių, 2014 metais savavališkai pasiskelbusių nepriklausomomis respublikomis, de facto sostinės.

Ukraina kaltina Rusijos pajėgas be atrankos atakuojant gydymo įstaigas, gyvenamuosius rajonus ir slėptuves. Maskva neigia tikslingai atakuojanti civilius ir kaltina ukrainiečių pajėgas, kad šios  naudojasi civiliais kaip „gyvaisiais skydais“.   

L. Denisova atskirame pranešime platformoje „Telegram“ taip pat nurodė, kad Charkivo srityje rusų tankas apšaudė civilių automobilį, pažymėtą specialiais skiriamaisiais ženklais. Anot jos, per šią ataką žuvo trys suaugę žmonės ir vaikas.   

Ukrainos parlamentaras sako, kad 300 tūkst. žmonių Mariupolyje neturi vandens

Iš Mariupolio kilęs Ukrainos parlamento narys Dmytro Gurinas sako, kad Rusija bando marinti apgultą miestą badu. Pasak jo. Kremliaus pajėgos sunaikino „daugelį jo praeities metų“, o tūkstančiai žmonių Juodosios jūros uoste ir toliau gyvena be vandens, šildymo ir elektros.

„Sunku matyti, kad viskas, ką žinojau, buvo sunaikinta – mano mokykla, universitetas, rajonas, viskas. Mano praeities metai buvo sunaikinti. Tai tik mano jausmas ir aš prie to priprasiu, bet 300 tūkst. žmonių, kurie vis dar Mariupolyje – tai daug svarbiau. Jie gyvena be šildymo, elektros, vandens ir tai yra viduramžiškos sąlygos, o apšaudymai Mariupolyje niekada nesiliauja“, – „Sky News“ sakė D.Gurinas.

Stoja tankų gamyba

Ukrainos kariuomenė skelbia, kad Rusijos tankų gamintoja „pristabdo veiklą“, rašo BBC.

Pasak Ukrainos kariuomenės, kompanija, kuri gamina ir taiso Rusijos tankus Čeliabinsko regione sustabdė savo veiklą dėl importuojamų dalių trūkumo. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas feisbuke pranešė, kad „Uralvagonzavod“ gamykloje pristabdyta gamyba dėl to, kad „kad trūksta užsienyje pagamintų komponentų“.

Rusija priėmė įstatymą dėl įkalinimo už „melagienas“ apie valstybės veiksmus užsienyje

Rusijos parlamento žemieji rūmai antradienį priėmė įstatymo projektą, numatantį laisvės atėmimo iki trejų metų bausmę už „melagingos informacijos“ apie Rusijos veiksmus užsienyje paskelbimą.

Įstatymas priimtas Maskvai tęsiant prieš beveik mėnesį pradėtą karinį puolimą kaimyninėje Ukrainoje.

Valstybės Dūmos trečiuoju svarstymu priimtas įstatymo projektas numato laisvės atėmimo bausmes ir baudas asmenims, skelbiantiems „žinomai melagingą informaciją“ apie Rusijos vyriausybės agentūrų veiklą užsienyje.

Jei melaginga informacija sukels „rimtų pasekmių“, už tai grės iki 15 metų nelaisvės, rašoma Valstybės Dūmos pranešime.

Įstatymui dar turės pritarti parlamento aukštieji rūmai – Federacijos Taryba. Jis įsigalios, kai jį pasirašys prezidentas Vladimiras Putinas.

Kovo pradžioje buvo priimtas įstatymas, numatantis įkalinimą iki 15 metų už „žinomai melagingos informacijos“ apie Rusijos kariuomenę paskelbimą.

Suomijoje dėl sankcijų Rusijos oligarchams sulaikyta per 20 jachtų

Suomijos muitinės tarnyba sulaikė 21 jachtą, galinčią priklausyti Rusijos oligarchams, dėl karo Ukrainoje sulaukusiems Europos Sąjungos sankcijų, pranešė laikraštis „Helsingin Sanomat“.

Šie laivai, apie kurių sulaikymą pranešta vasario 17 ir 18 dienomis, registruoti visame pasaulyje, todėl muitininkams sunkiau nustatyti, ar jie priklauso subjektams, kuriems taikomos sankcijos.

Jei bus įrodyta kad jachtų savininkai yra „juodajame“ sąraše, turtą įšaldys Suomijos skolų išieškojimo agentūra.

ES paskelbė sankcijas Rusijai dėl vasario 24 dieną Maskvos pradėto įsiveržimo į provakarietišką Ukrainą. Dėl šios priežasties Europos šalis pradėjo areštuoti rusų oligarchų turtą, įskaitant jachtas.

Serbija atsisako įvesti sankcijų Rusijai

Aukšto rango Serbijos pareigūnas antradienį pareiškė, kad Belgradas niekada neįves sankcijų ir neprisidės prie Vakarų „isterijos“ prieš Rusiją dėl jos invazijos į Ukrainą.

„Serbija niekada neprisijungs prie antirusiškos isterijos, per kurią vagiamas Rusijos piliečių ir Rusijos Federacijos turtas, kaip ir neuždrausime Rusijos žiniasklaidos“, – pasakė Serbijos vidaus reikalų ministras Aleksandras Vulinas.

Ši Balkanų šalis yra ištikima Rusijos sąjungininkė, nors ir pasmerkė Maskvos invaziją į Ukrainą.

Serbija siekia narystės Europos Sąjungoje, tačiau yra vienintelė Europos valstybė, atsisakanti prisijungti prie tarptautinių sankcijų Kremliui.

Graikijos užsienio reikalų ministras planuoja vadovauti pagalbos misijai į Mariupolį

Graikijos užsienio reikalų ministras antradienį pranešė planuojantis vadovauti pagalbos misijai į rusų pajėgų apsiaustą Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį, jeigu surengti ją leis kariaujančios šalys.

Strategiškai svarbus Mariupolio uostamiestis prie Azovo jūros, kurio dauguma gyventojų rusakalbiai, buvo vienas pagrindinių Maskvos puolimo taikinių. Šiame mieste ir jo apylinkėse iki Rusijos invazijos gyveno apie 100 tūkst. etninių graikų.

Daug dienų rusų pajėgų apsiaustame Mariupolyje nutrauktas elektros ir vandens tiekimas, stinga maisto ir humanitarinė padėtis sparčiai blogėja.

Graikijos užsienio reikalų ministras Nikas Dendijas (Nikos Dendias) sakė, kad planuoja vadovauti pagalbos misijai į Mariupolį, kuri būtų rengiama bendradarbiaujant su Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu.

Anot ministro, jau buvo išsiųsti oficialūs raštai „Ukrainai – su prašymu padėti, ir Rusijai – su prašymu netrukdyti organizuoti humanitarinės pagalbos misijos į Mariupolį“.

„Graikijos vyriausybės prioritetas – apsaugoti mūsų etninę bendruomenę ir civilius“, – sakė N. Dendijas.

Graikijos generalinis konsulas Mariupolyje buvo įstrigęs šiame mieste, kai padėjo koordinuoti evakuacijos misijas. Praėjusį savaitgalį jis sugrįžo į Atėnus ir buvo sutiktas kaip didvyris.

Praėjusią savaitę Atėnai pasisiūlė atstatyti anksčiau šį mėnesį rusų pajėgų subombarduotus Mariupolio gimdymo namus.

Nuo karo pradžios vasario 24 dieną į Graikiją atvyko apie 13 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių, tarp jų daugiau kaip 4 tūkst. vaikų.

V. Zelenskis: tam, kad išgyventų milijonai, turi būti sustabdytas tik vienas žmogus

Antradienį V. Zelenskis vaizdo ryšiu kreipėsi į Italijos parlamentą ir teigė, kad tam, jog išgyventų milijonai, turi būti sustabdytas tik vienas žmogus. Tai praneša portalas „Ukrinform“.

„Tad reikia daugiau sankcijų, dar daugiau spaudimo, kad Rusija pradėtų siekti taikos. Kad tas vienas žmogus pradėtų siekti taikos. Šio karo padariniai jau juntami ne tik Europoje, o ir daugelyje pasaulio dalių. Ukrainiečiai visada atsimins jūsų šilumą, jūsų rūpestį ir jūsų stiprybę sustabdyti šį žmogų. Tik vieną žmogų, kad išgyventų milijonai“, – teigė V. Zelenskis.

Reikia daugiau sankcijų, dar daugiau spaudimo, kad Rusija pradėtų siekti taikos.

Pasak prezidento, Rusija ilgą laiką ruošėsi užpulti Ukrainą. „Tai karas, kuriam Rusija ruošėsi ilgą laiką. Kuriam vienas žmogus ruošėsi ilgą laiką. Vienas! Kelis dešimtmečius. Jis uždirbo beprotiškai didelius pinigus iš naftos ir dujų eksporto ir nurodė skirti juos rengtis karui, nukreiptam ne tik prieš Ukrainą. Jų tikslas – Europa. Jie nori daryti lemiamą įtaką jūsų gyvenimui, kontroliuoti jūsų politiką ir sunaikinti ne tik mūsų, o ir jūsų vertybes“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Vasario 24 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie pradedamą plataus masto Ukrainos invaziją. Nuo tada rusų kariai, naudodami artileriją, daugkartinio paleidimo raketų sistemas ir balistines raketas naikina svarbius infrastruktūros objektus ir masiškai apšaudo Ukrainos miestų gyvenamuosius rajonus ir kaimus.

PSO: Ukrainoje jau surengtos 62 atakos prieš sveikatos priežiūros įstaigas

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau surengtos 62 atskiros atakos prieš sveikatos priežiūros įstaigas, praneša BBC.

Pasak PSO, šių atakų metu žuvo 15 žmonių, o dar 37 sužeisti.

Tuo metu PSO pareigūnai Lenkijoje teigia, kad vertinimai rodo, jog apie 0,5 mln. į šalį atvykusių ukrainiečių pabėgėlių kenčia nuo psichikos sveikatos problemų, kuriuos dažniausiai sukėlė patirta trauma. Be to, pasienyje dirbantys medikai praneša, kad atvyksta pervargusių ir dehidratavusių mamų ir vaikų, o daugelis vyresnio amžiaus žmonių atvyksta po kelių dienų kelionės be vaistų savo ligoms, kaip diabetas ir aukštas kraujospūdis, gydyti.

Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūra (UNCHR) skaičiuoja, kad iš Ukrainos iki šiol jau pasitraukė 3,557 mln. žmonių.

Izraelis Ukrainos vakaruose atidarė karo lauko ligoninę

Izraelis Mostyskos mieste Ukrainos vakaruose atidarė karo lauko ligoninę su 66 lovomis. Joje dirbs 65 gydytojai ir slaugytojai iš Izraelio ir vienu metu bus galima rūpintis iki 150 pacientų, pranešė prie Tel Avivo įsikūrusi „Shiba“ ligoninė.

Izraelis tradiciškai palaiko gerus santykius tiek su Rusija, tiek su Ukraina, tačiau šalis pastaruoju metu sulaukė Kyjivo kritikos, kad nesiunčia karinės įrangos.

„Shining Star“ (liet. Spindinti žvaigždė) pavadinta ligoninė skirta padėti pabėgėliams prie Lenkijos sienos. Pasak ligoninės vadovo Joelio Haro-Eveno, daugelis personalo turi ukrainietiškų šaknų.

Šaltinių teigimu, į Ukrainą taip pat atvyko dar viena karo lauko ligoninė. Ją parūpino Estija ir Vokietija.

Pentagonas: yra ženklų, kad Ukrainos pajėgos „veja“ rusus

Ukraina, nepaisant to, kad yra Rusijos smarkiai bombarduojama jau daugiau nei tris savaites, kai kuriose srityse pradėjo keisti mūšio lauko pagreitį, atkovodama teritorijas nuo įsiveržusių pajėgų, antradienį sakė Pentagono atstovas.

Nuo vasario 24 d., kai Maskva pasiuntė dešimtis tūkstančių karių į savo Rytų Europos kaimynę, Maskvos atakos nuniokojo kelis Ukrainos miestus, civilių aukų daugėja, daugiau nei dešimt milijonų žmonių pabėgo iš savo namų. Daugelis analitikų vis dar nemato aiškaus kelio iš konflikto.

Nepaisant to, Ukrainos pasipriešinimas, remiamas Vakarų karinės pagalbos, buvo netikėtai nuožmus ir dabar ukrainiečiai „kai kuriose vietose ir kai kada pereina į puolimą“, CNN sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby. „Jie puola rusus ir stumia juos iš vietų, kuriose rusai jau buvo, – sakė jis, ypač Mykolajive, pietuose. – Dabar stebime, kad pastarosiomis dienomis to padaugėjo“.

J. Kirby sakė negalįs patvirtinti Ukrainos pareigūnų pranešimų, kad jie atkovojo mažiausiai vieną miestą ir artimiausiomis dienomis tikisi užimti dar daugiau. Tačiau tai „atitinka tą kovos pobūdį ir tuos pajėgumus, kuriuos matome ukrainiečius naudojant“, – sakė jis.

Kalbėdamas apie rusus jis pakartojo Vakarų analitikus, kurie teigia, kad įsiveržusios pajėgos įstrigo. „Jiems baigiasi degalai. Jiems trūksta maisto. Jų operacijos nėra integruotos tokiu būdu, kaip manytume turėtų būti šiuolaikinėje kariuomenėje“, – sakė J. Kirby. Jis paminėjo oro ir sausumos pajėgų komunikacijos problemas ir tai, kaip kai kuriais atvejais rusams teko griebtis mobiliųjų telefonų. Rusai yra „nusivylę“ ir „įstrigę“, sakė jis, rusams nepavyko perimti gyventojų centrų, išskyrus dvi teritorijas aplink Chersoną ir Melitopolį pietuose. „Jie sulėtėjo. Ir iš dalies (...) dėl jų pačių neveiklumo.“

A. Navalnas: V. Putinas bijo tiesos

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas, kuriam teismas antradienį skyrė devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, teigia, kad V. Putinas bijo tiesos.

„Visada tai sakiau – V. Putinas bijo tiesos. Mūsų prioritetu visada išliko kova su cenzūra ir tiesos skleidimas Rusijos žmonėms“, – socialiniame tinkle „Instagram“ parašė A. Navalnas.

V. Zelenskis ragina Italiją nebūti šalimi, kurioje Rusijos elitas nevaržomai linksminasi

V. Zelenskis antradienį paragino Italijos įstatymų leidėjus neleisti savo šaliai tapti Rusijos elito žaidimų aikštele, taip pat perspėjo, kad dėl karo sukelto maisto trūkumo gali kilti nauja migrantų krizė.

Italijos parlamentarai atsistoję plojo V. Zelenskiui, kai jis vaizdo ryšiu skaitė naujausią savo kalbą iš daugybės jau pasakytų Vakarų parlamentams siekiant sustiprinti paramą savo šaliai po Rusijos invazijos vasario 24 dieną. „Nebūkite vieta, kuri priima šiuos žmones“, – sakė V. Zelenskis įstatymų leidėjams Italijoje, kuri seniai yra Rusijos elito pamėgta atostogų vieta, jo atstovai ten turi prabangių vilų kai kuriose vaizdingiausiose šalies vietose nuo ​​Toskanos iki Sardinijos.

„Privalome juos visus įšaldyti: įšaldyti jų turtą, sąskaitas, jų jachtas nuo „Šecherezados“ iki mažiausiųjų. Privalome įšaldyti turtą visų, kurie Rusijoje turi galią priimti sprendimus“, – sakė jis.

Spėliojama, kad Toskanos pakrantėje prišvartuota daugybės milijonų dolerių vertės megajachta „Šecherezada“ priklauso Rusijos oligarchui, o gal net pačiam prezidentui Vladimirui Putinui.

Po V. Zelenskio kalbėjęs ministras pirmininkas Mario Draghi sakė, kad Roma iki šiol areštavo daugiau nei 800 mln. eurų vertės turto, priklausančio Rusijos oligarchams, kuriems Europos Sąjunga taiko sankcijas, įskaitant 530 mln. eurų vertės jachtą. Italija priėmė 60 tūkst. ukrainiečių, daugiausia moterų ir vaikų, pabėgusių iš tėvynės.

V. Zelenskis, kurio kalbos parlamentams yra kruopščiai nutaikytos į vietos auditoriją, minėjo ir tai, kas gali nutikti, kai į Italiją plūstels žmonės iš šalių, paveiktų karo sukeltos maisto krizės. Istoriškai Ukraina yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasauliui. Ji taip pat aprūpino daugybe pagalbos agentūrų, Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programa prieš karą iš jos pirko beveik pusę savo pasaulinių kviečių atsargų. „Nežinome, kada turėsime derlių ir ar galėsime eksportuoti“, – sakė V. Zelenskis. „Negalime eksportuoti kukurūzų, aliejaus, kviečių, tiek daug gyvybei būtinų produktų. Ir tai taip pat paveiks jūsų kaimynus kitoje jūros pusėje. Kainos kyla, dešimtims milijonų žmonių prie jūsų krantų reikės pagalbos", - sakė jis.

Italija jau daugelį metų yra migracijos į Europą priešakinėje linijoje, šimtai tūkstančių žmonių, bėgančių nuo konfliktų ar klimato kaitos, pastaraisiais metais iš Šiaurės Afrikos mėgino kirsti pavojingą Viduržemio jūrą. Kelios M. Draghi koalicinės vyriausybės partijos jau seniai palaiko glaudžius ryšius su Kremliumi – tai ir ​​Silvio Berlusconi vadovaujama partija „Forza Italia“, ir Matteo Salvini kraštutinių dešiniųjų Lyga, taip pat kadaise prieš visuomenės grietinėlę nusistatęs Penkių žvaigždžių judėjimas.

V. Putinas vis dar išlaiko Rusijos politikos elito lojalumą – ekspertai

Prezidentas Vladimiras Putinas kol kas išlaiko Rusijos politinio elito lojalumą, nors tarptautinė bendrija reiškia pasipiktinimą dėl invazijos į Ukrainą ir įvedė beprecedentes sankcijas.

Prieš karą pasisakė nemažai Rusijos menininkų ir įtakingų žiniasklaidos veikėjų, buvo net milijardierių oligarchų, netiesiogiai reiškusių kritiką.

Tačiau nuo invazijos į Ukrainą pradžios praėjus beveik mėnesiui, nesimato jokio akivaizdaus V. Putino artimos aplinkos ar įtakingų rusų politikų nepritarimo.

Nėra jokių valdančiosios klasės skilimo ženklų, sakė politikos analizės firmos „R.Politik“ įkūrėja Tatjana Stanovaja.

„Yra visiškas konsensusas, nors galėtų būti nuomonių skirtumų dėl taktikos“, – sakė ji.

Jos teigimu, reikia skirti abejones dėl invazijos ir pasirengimą veikti. „Žmonės ištikti šoko, daug kas mano, kad tai klaida. Bet niekas negali veikti. Visi sutelkę dėmesį į savo pačių išgyvenimą“, – sakė T. Stanovaja.

Vakarų diplomatiniai šaltiniai kalba, jog nepaisant labai skaudaus sankcijų poveikio Rusijos ekonomikai kol kas nėra ženklų, kad tai virs politiniais pasikeitimais.

Rusijoje pagrindinė kritika dėl invazijos ateina iš radikalios dešinės „periferinių“ jėgų, manančių, kad veikiama nepakankamai agresyviai, nurodė T. Stanovaja.

„Puoselėjo sistemą“

Informacijos lauke dominuoja Rusijos valstybinė televizija, karą Ukrainoje, kurį Kremlius vadina „specialia karine operacija“, vaizduojanti didvyriška misija prieš Vakarų agresiją.

Liberali opozicija dingo, parlamentinės partijos beveik visada sutinka su Kremliaus pozicija visais klausimais, o rimčiausias V. Putino priešininkas Aleksejus Navalnas uždarytas kalėjime.

„Iš tikrųjų nestebina, kad dar nematėme dramatiškų, viešų valdančiojo elito įtrūkių“, – sakė Benas Noble'as (Benas Noublas), Londono universitetinio koledžo (University College London) Rusijos politikos profesorius adjunktas, neseniai išleistos knygos „Navalny: Putin's Nemesis, Russia's Future?“ bendraautorius.

„Vladimiras Putinas puoselėja sistemą, kai jį supa itin ištikimi žmonės, turintys tokią pačią pasaulėžiūrą apie Rusiją sunaikinti norinčius Vakarus arba pernelyg bijantys reikšti kitokią savo nuomonę“, – sakė jis.

Vasario 21-ąją, trys dienos prieš pradėdamas invaziją, V. Putinas iškvietė politinę vadovybę į Kremlių, į saugumo tarybos pasitarimą dėl promaskvietiškų separatistinių regionų Ukrainos rytuose nepriklausomybės pripažinimo.

Visi 12 vyrų ir moteris, teatrališkai pademonstruodami vienybę, paeiliui pritarė tam, kad separatistų kontroliuojami Donecko ir Luhansko regionai būtų pripažinti nepriklausomomis valstybėmis. Šis žingsnis dabar laikomas karo įžanga.

„Penktoji kolona“

Tarp to posėdžio dalyvių buvo trys vyrai, kuriuos Vakarų saugumo šaltiniai laiko artimiausiais žmonėmis V. Putinui – gynybos ministras Sergejus Šoigu, Rusijos saugumo tarybos vadovas Nikolajus Patruševas ir Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) direktorius Aleksandras Bortnikovas.

Nebuvo nė menkiausios kokių nors pasitarimo dalyvių ar žemesnio rango pareigūnų užuominos apie kitokią nuomonę.

V. Putinas kovo 16 dieną paskelbė šiurpinantį įspėjimą nebandyti prieštarauti Kremliaus linijai ir sakė, kad Vakarai, norėdami susilpninti Rusiją, kliaujasi „penktąja kolona, valstybės išdavikais“.

Praktiškai vienintelis esamas ar buvęs „saviškis“, perėjęs į kitą stovyklą, yra buvęs Kremliaus padėjėjas, buvęs vicepremjeras, Tarptautinės šachmatų federacijos (FIDE) vadovas Arkadijus Dvorkovičius.

Jis interviu vienam amerikiečių žurnalui sukritikavo Rusijos karinį puolimą Ukrainoje ir atsistatydino iš Skolkovo fondo pirmininko pareigų.

2010 metais įsteigtas Skolkovo fondas turi diversifikuoti Rusijos ekonomiką, dabar didele dalimi grindžiamą nafta ir dujomis, skatinti startuolius ir netoli Maskvos sukurti rusiškąją Silicio slėnio versiją.

Kiti buvę liberalios pakraipos Kremliaus veikėjai, tokie kaip buvęs finansų ministras Aleksejus Kudrinas, dabar vadovaujantis Rusijos audito rūmams, tiesiog tyli.

„Nedalyvavo priimant sprendimus“

Kilo spėlionių dėl ekonomistės Elviros Nabiulinos, nuo 2013 metų vadovaujančios Rusijos centriniam bankui, ateities.

Ji buvo nufotografuota prislėgtos nuotaikos per vieną posėdį Kremliuje ir paskelbė paslaptingą vaizdo įrašą – jame ji pripažįsta, kad Rusijos ekonomika atsidūrė „ekstremalioje“ situacijoje, ir sako: „Visiems mums būtų labai patikę, jei taip nebūtų įvykę.“

Tačiau V. Putinas šią savaitę paprašė parlamento nominuoti ją kitai kadencijai, tikriausiai tildydamas gandus, kad ji galėtų atsistatydinti protestuodama prieš karą.

Negarsų susirūpinimą reiškė oligarchai, galintys daug prarasti dėl Rusijos invazijos. Tarp jų yra magnatai Olegas Deripaska ir Michailas Fridmanas, paskelbę atsargių komentarų už taiką.

Kovo 3 dieną didžiausios Rusijoje privačios energijos kompanijos – naftos milžinės „Lukoil“ – valdyba taip pat paragino užbaigti konfliktą.

B. Noble'as sakė, jog daugelį elito narių šokiravo invazija, nes didžioji dauguma „nedalyvavo priimant sprendimus“ ir manė, kad V. Putinas planavo balansuoti prie karo slenksčio, o ne iš tikrųjų surengti invaziją.

„Tačiau viena yra raginti siekti taikos, o visai kas kita – tiesiai kritikuoti Putiną“, – pridūrė jis.

V. Zelenskis ragina Italiją nebūti šalimi, kurioje Rusijos elitas nevaržomai linksminasi

V. Zelenskis antradienį paragino Italijos įstatymų leidėjus neleisti savo šaliai tapti Rusijos elito žaidimų aikštele, taip pat perspėjo, kad dėl karo sukelto maisto trūkumo gali kilti nauja migrantų krizė.

Italijos parlamentarai atsistoję plojo V. Zelenskiui, kai jis vaizdo ryšiu skaitė naujausią savo kalbą iš daugybės jau pasakytų Vakarų parlamentams siekiant sustiprinti paramą savo šaliai po Rusijos invazijos vasario 24 dieną. „Nebūkite vieta, kuri priima šiuos žmones“, – sakė V. Zelenskis įstatymų leidėjams Italijoje, kuri seniai yra Rusijos elito pamėgta atostogų vieta, jo atstovai ten turi prabangių vilų kai kuriose vaizdingiausiose šalies vietose nuo ​​Toskanos iki Sardinijos.

„Privalome juos visus įšaldyti: įšaldyti jų turtą, sąskaitas, jų jachtas nuo „Šecherezados“ iki mažiausiųjų. Privalome įšaldyti turtą visų, kurie Rusijoje turi galią priimti sprendimus“, – sakė jis.

Spėliojama, kad Toskanos pakrantėje prišvartuota daugybės milijonų dolerių vertės megajachta „Šecherezada“ priklauso Rusijos oligarchui, o gal net pačiam prezidentui Vladimirui Putinui.

Po V. Zelenskio kalbėjęs ministras pirmininkas Mario Draghi sakė, kad Roma iki šiol areštavo daugiau nei 800 mln. eurų vertės turto, priklausančio Rusijos oligarchams, kuriems Europos Sąjunga taiko sankcijas, įskaitant 530 mln. eurų vertės jachtą. Italija priėmė 60 tūkst. ukrainiečių, daugiausia moterų ir vaikų, pabėgusių iš tėvynės.

V. Zelenskis, kurio kalbos parlamentams yra kruopščiai nutaikytos į vietos auditoriją, minėjo ir tai, kas gali nutikti, kai į Italiją plūstels žmonės iš šalių, paveiktų karo sukeltos maisto krizės. Istoriškai Ukraina yra viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasauliui. Ji taip pat aprūpino daugybe pagalbos agentūrų, Jungtinių Tautų Pasaulio maisto programa prieš karą iš jos pirko beveik pusę savo pasaulinių kviečių atsargų. „Nežinome, kada turėsime derlių ir ar galėsime eksportuoti“, – sakė V. Zelenskis. „Negalime eksportuoti kukurūzų, aliejaus, kviečių, tiek daug gyvybei būtinų produktų. Ir tai taip pat paveiks jūsų kaimynus kitoje jūros pusėje. Kainos kyla, dešimtims milijonų žmonių prie jūsų krantų reikės pagalbos“, – sakė jis.

Italija jau daugelį metų yra migracijos į Europą priešakinėje linijoje, šimtai tūkstančių žmonių, bėgančių nuo konfliktų ar klimato kaitos, pastaraisiais metais iš Šiaurės Afrikos mėgino kirsti pavojingą Viduržemio jūrą. Kelios M. Draghi koalicinės vyriausybės partijos jau seniai palaiko glaudžius ryšius su Kremliumi – tai ir ​​Silvio Berlusconi vadovaujama partija „Forza Italia“, ir Matteo Salvini kraštutinių dešiniųjų Lyga, taip pat kadaise prieš visuomenės grietinėlę nusistatęs Penkių žvaigždžių judėjimas.

JT vadovas vadina Rusijos ir Ukrainos karą „neįmanomu laimėti“

Jungtinių Tautų (JT) vadovas Antonio Guterresas antradienį pareiškė, kad Rusijai laikas baigti savo „absurdišką karą“ Ukrainoje. Jis sakė, kad šio karo „neįmanoma laimėti“.

Generalinis sekretorius pasaulio organizacijos būstinėje Niujorke žurnalistams sakė, kad karas „eina į niekur, sparčiai“. „Daugiau nei dvi savaites Mariupolis yra apsuptas Rusijos kariuomenės ir negailestingai bombarduojamas, apšaudomas ir puolamas. Dėl ko? – klausė jis. – Net jei Mariupolis kris, Ukrainos negalima užkariauti miestas po miesto, gatvė po gatvės, namas po namo“.

A.Guterresas pridūrė, kad tolesnių kovų „vienintelis rezultatas“ yra „daugiau kančių, daugiau sunaikinimo ir daugiau siaubo, kiek tik akys užmato“.

Maskvos ir Kijevo derybininkai tęsia pokalbius, kuriais siekiama užbaigti beveik keturias savaites trunkančias įnirtingas kovas, tačiau kol kas nepranešė apie jokią pažangą. Vis dėlto A. Guterresas sakė manąs, kad diplomatinės derybos, kuriomis siekiama sustabdyti kovas, juda į priekį.

„Ant stalo padėta pakankamai, kad būtų galima dabar nutraukti karo veiksmus ir rimtai derėtis. Šio karo neįmanoma laimėti. Anksčiau ar vėliau jis turės persikelti iš mūšio lauko ant taikos stalo. Tai neišvengiama“, – pridūrė jis.

JT Generalinė Asamblėja trečiadienį turi vėl sušaukti ypatingą nepaprastąją sesiją dėl Ukrainos ir šią savaitę surengti balsavimą dėl neįpareigojančios Prancūzijos ir Meksikos rezoliucijos, smerkiančios Rusijos invaziją. Anksčiau šį mėnesį 141 iš 193 Jungtinių Tautų valstybių narių palaikė panašią rezoliuciją. Balsavimas parodys, ar Rusija prarado ar įgijo palaikymo savo veiksmams nuo praėjusio balsavimo kovo 2 dieną.

Pietų Afrikos Respublika, praėjusį kartą susilaikiusi, išplatino konkuruojančios rezoliucijos projektą, kuriame raginama nutraukti karo veiksmus, bet Rusija neminima kaip agresorė.

Raudonasis Kryžius padidino pagalbą Ukrainai iki 245 mln. eurų

Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas (TRKK) padidino pagalbos Ukrainai biudžetą 150 mln. Šveicarijos frankų (apie 145 mln. eurų), iki 250 mln. Šveicarijos frankų (apie 245 mln. eurų).

Tai antradienį paskelbtame interviu Ukrainos leidiniui „Segodnia“ papasakojo TRKK pirmininkas Peteris Maureris.

„Mes padidinome (biudžetą), paprašėme savo donorų 150 mln. Tad dabar mūsų biudžetas Ukrainai sudaro 250 mln. Šveicarijos frankų. Donorai labai dosnūs visais klausimais, susijusiais su Ukraina. Tai mums leis plėsti savo veiklą“, - pareiškė P. Maureris. 

„Dabar Ukraina – didžiausia mūsų operacija pasaulyje“, – pabrėžė TRKK vadovas.

Pasak jo, iki Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios didžiausi biudžetai TRKK veiklai finansuoti buvo skirti organizacijos operacijoms Sirijoje (apie 172 mln. eurų) ir Afganistane (apie 145 mln. eurų).

V. Zelenskio patarėjas ukrainiečiams: nedehumanizuokime priešo, nebūkime panašūs į rusus

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius paragino ukrainiečius nedehumanizuoti priešo, praneša naujienų agentūra UNIAN.

Jis tai pareiškė vaizdo kreipimesi, paskelbtame „Telegram“ kanale.

„Noriu jūsų paprašyti: nereikia dehumanizuoti priešo. Raginimai tyčiotis iš belaisvių, smogti Rusijos Federacijos ir ją remiančių šalių, pavyzdžiui, Baltarusijos, gyventojams ar juos naikinti yra neleistini“, – pabrėžė jis.

O. Arestovičius priminė, kad Ukraina yra Europos šalis su europietiška armija.

„Mes su jumis nesame barbarai. Mes – civilizacija, kariaujanti su barbarais“, – sakė jis.

Antradienį Ukraina pranešė, kad jos armija jau nukovė apie 15,3 tūkst. Rusijos kareivių, numušė 99 lėktuvus ir 123 sraigtasparnius.

Naujos pastangos suteikti Ukrainai ES kandidatės statusą

Airijos, Latvijos, Lietuvos, Estijos, Lenkijos, Čekijos Respublikos, Slovėnijos, Slovakijos, Bulgarijos ir Kroatijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį paragino per ketvirtadienį numatytą viršūnių susitikimą „pripažinti aiškią Europos perspektyvą Ukrainai ir tai, kad jai netrukus bus suteiktas kandidatės statusas“, skelbia „Politico“.

Tai veda prie nervingų kai kurių šalių, kurios prieštarauja tokio statuso suteikimui Ukrainai, reakcijų. „Joks ministras (ar ambasadorius tam reikalui) nėra pasiruošęs pasakyti savo lyderiams, kad jie turi surengti dar vieną diskusiją dėl to, dėl ko jie jau rado sprendimą prieš pusantros savaitės“, – sakė vienas ES diplomatas tekstinėje žinutėje.

„Ar ketiname versti Joe Bideną kentėti dar 10 valandų debatų klausimu, kurį ką tik išsprendėme?“

„Galingos bombos“ sudrebino apgultą Mariupolį, iš naujo mėginant gelbėti žmones

Dvi „supergalingos bombos“ antradienį sudrebino Mariupolį, Ukrainos valdžiai iš naujo bandant gelbėti civilius iš apgulto uostamiesčio, patiriančio negailestingą apšaudymą nuo Rusijos invazijos pradžios beveik prieš mėnesį.

Daugiau nei 200 tūkst. žmonių yra įstrigę strategiškai svarbiame mieste, kurį tie, kuriems pavyko pabėgti, apibūdina kaip „stingdantį pragaro peizažą, nusėtą lavonų ir sugriautų pastatų“, sakė „Human Rights Watch“, remdamasi vietos pareigūno pateiktais duomenimis. „Žinome, kad visiems vietos neužteks“ antradienį, bet „bandysime vykdyti evakuacijas tol, kol ištrauksime visus Mariupolio gyventojus“, – vaizdo kreipimesi pažadėjo vicepremjerė Iryna Vereščiuk.

Dvi „supergalingos bombos“ rėžėsi į miestą net vykstant gelbėjimo darbams, pranešė Mariupolio vietos valdžios institucijos, nepateikusios duomenų apie aukas. „Akivaizdu, kad okupantai nesidomi Mariupolio miestu, jie nori sulyginti jį su žeme, paversti pelenais“, – sakė valdžia.

Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis kreipėsi pagalbos į popiežių Pranciškų, ragindamas pontifiką tarpininkauti konflikte ir padėti užbaigti „žmonių kančias“. V. Zelenskis anksčiau sakė, kad visi klausimai bus svarstomi, jei Rusijos Vladimiras Putinas sutiks tiesiogiai pradėti derybas dėl karo užbaigimo, įskaitant ginčijamus rytinius Donbaso regionus ir aneksuotą Krymo pusiasalį. Tačiau jis perspėjo, kad jo šalis bus „sunaikinta“, kol nepasiduos.

Savo ruožtu Kremlius pareiškė, kad norėtų, jog derybos su Kyjivu būtų „aktyvesnės ir labiau iš esmės“. Rusijos pozicija buvo „gerai žinoma Ukrainos pusei“, nes Maskva perdavė savo reikalavimus raštu „prieš daug dienų“, sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad „mes norėtume išsamesnio ir greitesnio atsakymo“. Šiuo metu abi šalys veda derybas nuotoliniu būdu po kelių Baltarusijos ir Ukrainos pasienyje susitikusių delegacijų pokalbių, bet pažanga nedidelė.

Rusijos karinei kampanijai, regis, stringant, vis labiau baiminamasi, kad V. Putinas gali griebtis dar drastiškesnių priemonių, kad pakeistų karo eigą. JAV prezidentas Joe Bidenas perspėjo, kad V. Putinas svarsto galimybę panaudoti cheminius ir biologinius ginklus Ukrainoje, jis apibūdino Maskvos taktiką kaip vis „žiauresnę“.

Ketvirtadienį J. Bidenas vyksta į Briuselį, kur vyks NATO, Europos Sąjungos ir Didžiojo septyneto (G7) lyderių susitikimai, o vėliau keliaus į Lenkiją, priėmusią didžiąją dalį iš daugiau nei 3,5 mln. nuo karo pabėgusių ukrainiečių.

Per dronų ataką viename Kyjivo mokslo institute žuvo žmogus

Mažiausiai vienas žmogus žuvo dronams antradienį atakavus vieną mokslo institutą Ukrainos sostinėje Kyjive, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai ir pareigūnai.

Kariuomenės gelbėtojai iš įvykio vietos išnešė vieną uždengtą lavoną, matė AFP žurnalistai.

Iš Ukrainos nacionalinei mokslų akademijai priklausančio Superkietųjų medžiagų instituto balto septynių aukštų pastato Kyjivo šiaurės vakaruose kilo dūmai.

Kariai įvykio vietoje atkreipė dėmesį į maždaug metro ilgio sparnuotą aparatą, perlūžusį į dvi dalis, ir sakė, kad tai rusų dronas.

Vienas Gynybos ministerijos žvalgybos pareigūnas įvykio vietoje sakė, kad žuvo trys žmonės, bet kiti šaltiniai šio skaičiaus nepatvirtino.

„Per šiandienos antskrydį Rusijos Federacijos ginkluotosios pajėgos panaudojo dronus „Orlan“, vienas jų numetė bombą ir todėl pastatas užsidegė“, – AFP sakė minėtas pareigūnas, prašęs neskelbti jo pavardės.

„Vėliau pasirodė dar du dronai ir taip pat bandė numesti bombas; jie buvo numušti. Čia buvo pramoninės dirbtuvės, civilinė institucija. Ne karinė“, – sakė šaltinis.

Iš po nuolaužų ištrauktas žuvusysis karine uniforma buvo paguldytas ant neštuvų, uždengtas juoda plėvele ir įkeltas į mikroautobusą.

Chaki spalvos drono nuolaužose, gulėjusiose gatvėje už 50 m nuo subombarduoto pastato, matėsi laidai ir schemos.

Ataka įvykdyta Kyjive galiojant komendanto valandai, turinčiai pasibaigti trečiadienį ryte.

Sekmadienį vakare sostinėje per didžiulį rusų raketinį smūgį parduotuvių centrui „Retroville“ žuvo aštuoni žmonės.

Vasario 24 dieną į Ukrainą įsiveržusi Rusija pareiškė, kad šiuo prekybos centru naudojosi ukrainiečių kariškiai, saugoję ten raketų sistemas.

Maskva paskelbė atakos ir to, ką pavadino ukrainiečių karių judėjimu apink prekybos centrą keliomis valandomis anksčiau, iš oro padarytą įrašą.

EK siūlo skirti 3 mlrd. eurų ES šalims, priimančioms pabėgėlius iš Ukrainos

Europos Komisija pasiūlė skirti iš Europos Sąjungos biudžeto 3 mlrd. eurų ES šalims, priimančioms pabėgėlius iš Ukrainos.

Tai antradienį pranešė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.

„Mes siūlome papildomai skirti 3 mlrd. eurų paremti ES šalims, priimančioms pabėgėlius iš Ukrainos“, - pareiškė ji.

Pasak U. von der Leyen, į ES jau atvyko beveik 3,5 mln. pabėgėlių iš Ukrainos. „Tai didžiausia humanitarinė krizė Europos istorijoje pastaraisiais dešimtmečiais“, - pabrėžė ji.

Kremlius: Rusija branduolinius ginklus panaudotų tik iškilus pavojui jos išlikimui

Vykstant konfliktui su Ukraina Rusija branduolinius ginklus panaudotų tik iškilus „egzistencinei grėsmei“, antradienį televizijai CNN sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Turime vidaus saugumo koncepciją, ir ji yra vieša. Galima perskaityti visas priežastis, dėl kurių galėtų būti panaudoti branduoliniai ginklai, – sakė D. Peskovas. – Rusijos nacionalinio saugumo koncepcija numato branduolinių ginklų panaudojimo galimybę tik iškilus grėsmę jos egzistavimui.“

D. Peskovas taip atsakė į CNN žurnalistės Christiane Amanpour (Kristian Amanpur) klausimą, ar jis yra „įsitikinęs“, kad prezidentas Vladimiras Putinas nepanaudos branduolinių ginklų vykstant Maskvos karui su Ukraina.

Per valandos pokalbį E. Macronas ir V. Putinas aptarė paliaubų sąlygas

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį maždaug valandą kalbėjosi apie karą Ukrainoje, įskaitant paliaubų sąlygas, pranešė pareigūnai Paryžiuje.

Eliziejaus rūmai teigė, kad pokalbio metu jie aptarė „saugumo sąlygas esminiais klausimais“, tačiau daugiau informacijos nepateikė.

Kremlius nurodė, kad vyksta „išsamus pasikeitimas nuomonėmis apie situaciją Ukrainoje, įskaitant vykstančias Rusijos ir Ukrainos atstovų derybas“.

Antradienį E. Macronas taip pat kalbėjosi su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Nuo karo Ukrainoje pradžios E. Macronas ne kartą vedė derybas su Rusijos ir Ukrainos lyderiais.

NATO kviečia V. Zelenskį vaizdo ryšiu pasakyti kalbą per viršūnių susitikimą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakviestas pasakyti kalbą specialiame NATO viršūnių susitikime, kuris vyks ketvirtadienį ir jame bus kalbama apie Rusijos įsiveržimą į jo šalį, pranešė pareigūnas.

„Prezidentas Zelenskis kviečiamas vaizdo ryšiu kreiptis į NATO viršūnių susitikimą, – antradienį sakė vienas NATO pareigūnas. - Tai bus galimybė sąjungininkių lyderiams tiesiogiai iš prezidento Zelenskio išgirsti apie siaubingą padėtį, su kuria susiduria Ukrainos žmonės dėl Rusijos agresijos".