„Visi turėtų žinoti, kad tikro (puolimo) dar nepradėjome“, – pareiškė jis savo šalies įstatymų leidėjams. Kremliaus šeimininkas kartu paneigė, kad Rusija atsisako sėsti prie taikos derybų stalo, tačiau, pasak jo, „atsisakantieji“ turėtų žinoti, kad vėliau susitarti bus dar sunkiau.
„Tegul pabando“
V. Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarai gali mėginti įveikti jo šalį „mūšio lauke“ ir kad Maskvos invazija Ukrainoje žymi poslinkį „daugiapolio pasaulio“ link.
Sakydamas vieną griežčiausio tono kalbų nuo įsiveržimo į kaimyninę šalį pradžios vasario 24 dieną, V. Putinas taip pat piktinosi „totalitariniu liberalizmu“, kurį, anot jo, Vakarai stengiasi primesti visam pasauliui.
„Šiandien girdime, kad jie nori mus įveikti mūšio lauke. Ką gi šiuo atveju galima pasakyti – tegul pabando“, – per susitikimą su aukšto rango įstatymų leidėjais sakė Kremliaus vadovas.
Jis taip pat pareiškė, kad Rusija per „specialiąją karinę operaciją“ Ukrainoje „iš esmės nieko rimto dar nepradėjo“, taip pat sakė, kad Maskva tebėra atvira deryboms.
„Tuo pačiu mes neatsisakome surengti taikos derybas, bet atsisakantieji turėtų žinoti, kad juo toliau, tuo sunkiau bus su mumis susitarti“, – perspėjo V. Putinas.
Šiandien girdime, kad jie nori mus įveikti mūšio lauke. Ką gi šiuo atveju galima pasakyti – tegul pabando.
Jis apkaltino „kolektyvinius Vakarus“ sukursčius šį karą ir teigė, kad Rusijos įsiveržimas į provakarietišką kaimynę žymi perėjimo prie „daugiapolio pasaulio pradžią“.
„Šio proceso neįmanoma sustabdyti“, – tvirtino V. Putinas.
Jis pridūrė, kad dauguma šalių nenori įsidiegti vakarietiško „totalitarinio liberalizmo“ modelio ir „veidmainiškų dvejopų standartų“.
„Žmonės daugumoje šalių nenori tokio gyvenimo ir tokios ateities“, – kalbėjo V. Putinas. – Jie tiesiog pavargo klūpoti, žemintis priešais tuos, kurie laiko save išskirtiniais.“
G-20 ministrai pradėjo susitikimą Balyje, kur pagrindinis dėmesys skiriamas Ukrainai
Didžiojo dvidešimtuko (G-20) užsienio reikalų ministrai penktadienį pradėjo susitikimą Indonezijoje, kur pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios kartu dalyvauja JAV ir Rusijos kolegos.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas drauge su kolegomis pradėjo visą dieną truksiančias derybas. Jose Vašingtonas sieks užsitikrinti didžiausių pasaulio ekonomikų paramą, kad galėtų daryti spaudimą Maskvai dėl invazijos į kaimyninę šalį.
„Akivaizdu, kad viskas negali būti kaip įprasta, kai kalbama apie Rusijos dalyvavimą ir priklausymą tokioms iniciatyvoms kaip G-20“, – prieš susitikimą sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.
Indonezijos užsienio reikalų ministrė Retno Marsudi, pradėdama susitikimą Balio kurortinėje saloje, tiesiogiai prakalbo apie karą.
„Mūsų pareiga – greičiau užbaigti karą ir išspręsti nesutarimus prie derybų stalo, o ne mūšio lauke“, – sakė R. Marsudi, dalyvaujant S. Lavrovui.
Mūsų pareiga – greičiau užbaigti karą ir išspręsti nesutarimus prie derybų stalo, o ne mūšio lauke.
Balyje A. Blinkenas taip pat sieks atnaujinti dialogą su Pekinu per derybas su Kinijos kolega Wang Yi (Vang I). Šios derybos bus pirmosios per kelis mėnesius po to, kai įtampa tarp šalių padidėjo dėl tokių klausimų kaip Taivanas.
G-20 susitikime ketinama aptarti karo poveikį aprūpinimui maistu ir energetiniam saugumui, taip pat pasaulio ekonomikos atsigavimą po koronaviruso pandemijos ir klimato kaitos padarinius.
Visgi A. Blinkenas vengs tiesioginio susitikimo su savo kolega iš Rusijos ir veikiausiai kaltins Maskvą sukėlus pasaulinę aprūpinimo maistu ir energetikos krizę.
Tačiau JAV pareigūnai leido suprasti, kad Vašingtonas nenori sukelti nepatogumų Indonezijai.
Susitikimo šeimininkai, atsižvelgdami į JAV susirūpinimą dėl S. Lavrovo dalyvavimo susitikime, į penktadienio susitikimą pakvietė Ukrainos užsienio reikalų ministrą Dmytro Kulebą, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kviečiamas dalyvauti lapkritį vyksiančiame G-20 viršūnių susitikime.
„Mums labai svarbu, kad sutelktume dėmesį į G20 darbotvarkę“, – sakė JAV pareigūnas.
A. Blinkenas penktadienį atvyko į saloje esantį viešbutį „Mulia“, kur, prieš įeidamas į tą patį kambarį su S. Lavrovu, su kuriuo paskutinį kartą buvo susitikęs sausio mėnesį, kalbėjosi su Pietų Afrikos užsienio reikalų ministru.
Susitikimo pradžioje Rusijos vyriausiasis diplomatas sėdėjo tarp Saudo Arabijos ir Meksikos užsienio reikalų ministrų.
Penktadienio susitikimas yra laikomas įžanga į lapkričio mėnesį vyksiantį vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą Balyje, kuriame daugiausia dėmesio turėjo būti skiriama pasaulio atsigavimui po COVID-19 pandemijos.
Tačiau dabar dėmesys sutelktas į Maskvos invaziją į Ukrainą, kuri sukrėtė pasaulio rinkas, smarkiai pakėlė maisto kainas ir sukėlė įtarimų dėl Rusijos karo nusikaltimų.
JAV valstybės departamentas atsisakė komentuoti numatomą „choreografiją“ Balyje ir tai, ar A. Blinkenas išeis iš susitikimų, kuriuose dalyvauja S. Lavrovas.
Tačiau šįkart nuspręsta atsisakyti tradicinės G-20 ministrų susitikimo dalyvių bendros nuotraukos, naujienų agentūrai AFP sakė vienas Indonezijos vyriausybės pareigūnas.
Rusijoje teisiamas miesto tarybos narys, kritikavęs Rusijos karą Ukrainoje
Rusijos prokuroras ketvirtadienį paprašė skirti septynerių metų laisvės atėmimo bausmę Maskvos miesto tarybos nariui, kaltinamam kritikavus Rusijos pajėgų invaziją Ukrainoje.
Teisininko išsilavinimą turintis 60 metų Aleksejus Gorinovas buvo suimtas balandžio pabaigoje dėl „sąmoningai melagingos informacijos“ apie Rusijos kariuomenę platinimo ir dabar yra teisiamas.
A. Gorinovas yra pirmasis išrinktas opozicijos narys, kuriam gresia kalėjimas už Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje kritiką.
Kaltinimai pateikti remiantis nauju teisės aktu, pagal kurį už Rusijos kariuomenės diskreditavimą gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė. Tai yra dalis didėjančių Maskvos pastangų užgniaužti paskutinius pasipriešinimo likučius.
Kalbėdamas Maskvos Meščansko apygardos teisme prokuroras kaltino A. Gorinovą, kad šis pakenkė „ginkluotųjų pajėgų autoritetui“ ir buvo vedamas „politinės neapykantos“, sakė AFP žurnalistas.
A. Gorinovas pasisakė prieš Maskvos karinę intervenciją Ukrainoje per kovo mėnesį vykusį darbo susitikimą, kurio vaizdo įrašą galima buvo rasti platformoje „YouTube“.
Savo kalboje jis suabejojo planais rengti vaikų meno konkursą savo rinkimų apygardoje, kai Ukrainoje „kiekvieną dieną žūsta vaikai“.
Ketvirtadienį palaikyti A. Gorinovo atėjo kelios dešimtys žmonių, tarp jų teisiamojo sutuoktinė ir sesuo.
50-metis programuotojas Dmitrijus Fiodorovas sakė, kad A. Gorinovui pateikti kaltinimai yra „neteisėti“, ir apibūdino jį kaip „malonų žmogų ir gerą teisininką“.
Rusijos visuomenė išgyvena istorinį susidorojimą su kitaminčiais, kuris sustiprėjo, kai prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24 dieną pasiuntė kariuomenę į Ukrainą.
Šalyje iš esmės uždrausta kritikuoti Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje.
Kovo mėnesį Rusija priėmė įstatymą, pagal kurį už melagingos informacijos, kuria siekiama diskredituoti jos karines pajėgas, skleidimą baudžiama laisvės atėmimu iki 15 metų.
Trečiadienį parlamentas nustatė griežtas laisvės atėmimo bausmes už raginimus imtis veiksmų prieš nacionalinį saugumą ir baudžiamąją atsakomybę – už „konfidencialų“ bendradarbiavimą su užsieniečiais.
G-20 ministrai pradėjo susitikimą Balyje, kur pagrindinis dėmesys skiriamas Ukrainai
Didžiojo dvidešimtuko (G-20) užsienio reikalų ministrai penktadienį pradėjo susitikimą Indonezijoje, kur pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios kartu dalyvauja JAV ir Rusijos kolegos.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas drauge su kolegomis pradėjo visą dieną truksiančias derybas. Jose Vašingtonas sieks užsitikrinti didžiausių pasaulio ekonomikų paramą, kad galėtų daryti spaudimą Maskvai dėl invazijos į kaimyninę šalį.
„Akivaizdu, kad viskas negali būti kaip įprasta, kai kalbama apie Rusijos dalyvavimą ir priklausymą tokioms iniciatyvoms kaip G-20“, – prieš susitikimą sakė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.
Indonezijos užsienio reikalų ministrė Retno Marsudi, pradėdama susitikimą Balio kurortinėje saloje, tiesiogiai prakalbo apie karą.
„Mūsų pareiga – greičiau užbaigti karą ir išspręsti nesutarimus prie derybų stalo, o ne mūšio lauke“, – sakė R. Marsudi, dalyvaujant S. Lavrovui.
Balyje A. Blinkenas taip pat sieks atnaujinti dialogą su Pekinu per derybas su Kinijos kolega Wang Yi (Vang I). Šios derybos bus pirmosios per kelis mėnesius po to, kai įtampa tarp šalių padidėjo dėl tokių klausimų kaip Taivanas.
G-20 susitikime ketinama aptarti karo poveikį aprūpinimui maistu ir energetiniam saugumui, taip pat pasaulio ekonomikos atsigavimą po koronaviruso pandemijos ir klimato kaitos padarinius.
Visgi A. Blinkenas vengs tiesioginio susitikimo su savo kolega iš Rusijos ir veikiausiai kaltins Maskvą sukėlus pasaulinę aprūpinimo maistu ir energetikos krizę.
Tačiau JAV pareigūnai leido suprasti, kad Vašingtonas nenori sukelti nepatogumų Indonezijai.
Susitikimo šeimininkai, atsižvelgdami į JAV susirūpinimą dėl S. Lavrovo dalyvavimo susitikime, į penktadienio susitikimą pakvietė Ukrainos užsienio reikalų ministrą Dmytro Kulebą, o Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kviečiamas dalyvauti lapkritį vyksiančiame G-20 viršūnių susitikime.
„Mums labai svarbu, kad sutelktume dėmesį į G20 darbotvarkę“, – sakė JAV pareigūnas.
A. Blinkenas penktadienį atvyko į saloje esantį viešbutį „Mulia“, kur, prieš įeidamas į tą patį kambarį su S. Lavrovu, su kuriuo paskutinį kartą buvo susitikęs sausio mėnesį, kalbėjosi su Pietų Afrikos užsienio reikalų ministru.
Susitikimo pradžioje Rusijos vyriausiasis diplomatas sėdėjo tarp Saudo Arabijos ir Meksikos užsienio reikalų ministrų.
Penktadienio susitikimas yra laikomas įžanga į lapkričio mėnesį vyksiantį vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą Balyje, kuriame daugiausia dėmesio turėjo būti skiriama pasaulio atsigavimui po COVID-19 pandemijos.
Tačiau dabar dėmesys sutelktas į Maskvos invaziją į Ukrainą, kuri sukrėtė pasaulio rinkas, smarkiai pakėlė maisto kainas ir sukėlė įtarimų dėl Rusijos karo nusikaltimų.
JAV valstybės departamentas atsisakė komentuoti numatomą „choreografiją“ Balyje ir tai, ar A. Blinkenas išeis iš susitikimų, kuriuose dalyvauja S. Lavrovas.
Tačiau šįkart nuspręsta atsisakyti tradicinės G-20 ministrų susitikimo dalyvių bendros nuotraukos, naujienų agentūrai AFP sakė vienas Indonezijos vyriausybės pareigūnas.
JK diplomatijos vadovė išvyko
A. Blinkeno pajėgos G-20 susitikime, siekiant išlaikyti tvirtą Vakarų poziciją Rusijos atžvilgiu, susilpnėjo, kai ketvirtadienį Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) – tvirtai smerkiantis Maskvos veiksmus Ukrainoje – pranešė atsistatydinantis iš Konservatorių partijos vadovo pareigų.
Ši žinia paskatino britų užsienio reikalų sekretorę Liz Truss (Liz Tras) nutraukti savo vizitą Balyje ir nedalyvauti penktadienio susitikime. Iš Balio ji išskrido penktadienio rytą, AFP sakė vienas britų pareigūnas.
Šeštadienį vyksiančiose A. Blinkeno ir Wang Yi derybose – pirmame jų susitikime nuo spalio mėnesio – bus siekiama pašalinti įtampą tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų.
Už Rytų Azijos regioną atsakingas aukšto rango JAV pareigūnas sakė, kad jiedu aptars „apsaugos priemones“ konkurencijos srityje. Pasak jo, A. Blinkenas, kuris neseniai Pekiną pavadino pagrindine grėsme pasaulio tvarkai, taip pat turėtų aptarti galimo bendradarbiavimo sritis.
JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) išreiškė viltį artimiausiomis savaitėmis pasikalbėti su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu), su kuriuo paskutinį kartą kalbėjosi kovo mėnesį.
S. Lavrovas ketvirtadienį susitiko su Wang Yi aptarti Rusijos invazijos, kurią Maskva sako pradėjusi tam, kad neleistų Ukrainai tapti NATO karinio aljanso nare.
Rusijos diplomatijos vadovas Wang Yi taip pat sakė, kad Maskvos poziciją dėl Ukrainos palaiko „vis daugiau“ šalių.
Tuo metu Jungtinės Valstijos pasmerkė Pekino paramą Rusijai. A. Blinkenas turėtų pakartoti šį įspėjimą susitikęs derybų su Wang Yi.
Rusijos užsienio reikalų ministras sako „nebėgiosiantis“ paskui JAV
Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas penktadienį pareiškė, kad „nebėgios“ paskui Jungtines Valstijas siekdamas derybų, jo kolegai A. Blinkenui atsisakius su juo susitikti G-20 ministrų susitikime Indonezijoje.
„Ne mes atsisakome kontaktų, o Jungtinės Valstijos, – sakė S. Lavrovas žurnalistams Balio saloje. – Mes niekam nebėgiojame iš paskos, prašydami susitikti.“
Jungtinės Valstijos siekia izoliuoti Rusiją tarptautinėje arenoje, o A. Blinkeno padėjėjai pareiškė nematantys prasmės kalbėtis su S. Lavrovu, kol Maskva tęsia karą Ukrainoje.
S. Lavrovas, sveikindamas susitikimo šeimininkę Indoneziją, pasmerkė Vakarų šalių požiūrį į 20-ies šalių grupę, kuri buvo įkurta kaip didžiausių pasaulio ekonomikų klubas.
„Mūsų Vakarų partneriai stengiasi išvengti pokalbių apie pasaulio ekonomikos klausimus“, – sakė jis.
„Vos pradėję kalbėti jie pradeda karštligiškai kritikuoti Rusiją dėl padėties Ukrainoje, vadindami mus agresoriais ir okupantais, – kalbėjo S. Lavrovas. – Visi mus ragina nutraukti operaciją ir rasti taikų sprendinį.“
Tačiau „nepaisant mūsų Vakarų kolegų elgesio, tai yra naudinga diskusija“, pridūrė jis.
Diplomatiniai šaltiniai: S. Lavrovas nedalyvavo, kai per G20 derybas kalbėjo Ukrainos užsienio reikalų ministras
Rusijos užsienio reikalų ministro S. Lavrovo nebuvo, kai jo kolega iš Ukrainos virtuliai kreipėsi per Didžiojo dvidešimtuko (G20) derybas Indonezijoje, naujienų agentūrai AFP sakė du diplomatiniai šaltiniai.
Aukščiausias Maskvos diplomatas dalyvavo rytinėse derybų sesijose Balyje, kur daugiausia dėmesio skiriama Rusijos invazijai į kaimyninę valstybę, tačiau jo nebuvo, kai po pietų užsienio reikalų ministrų susirinkime kalbėjo Dmytro Kuleba, sakė šaltiniai.
Vakarams spaudžiant Maskvą dėl Ukrainos, S. Lavrovas išėjo iš G-20 derybų
Rusijos diplomatijos vadovas penktadienį išėjo iš G-20 ministrų susitikimo Indonezijoje, Vakarų šalims kritikuojant Maskvą dėl jos invazijos Ukrainoje.
Vašingtonas ir jo sąjungininkai prieš susitikimą pasmerkė Rusijos karą Ukrainoje, o paskui, per derybas už uždarų durų, rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susidūrė su, anot JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno), Vakarų kritikos kruša.
„Tai, ką šiandien išgirdome, jau yra stiprus choras iš viso pasaulio... dėl būtinybės užbaigti agresiją“, – sakė A. Blinkenas, dalyvaujantis susitikime kurortinėje Balio saloje.
A. Blinkenas ir S. Lavrovas prisidėjo prie kolegų dienos trukmės deryboms ir tai buvo pirmas jų susitikimas nuo karo Ukrainoje pradžios. Susitikimo šeimininkai iškart pasakė jiems, kad konfliktas turi būti užbaigtas derybomis.
Tačiau S. Lavrovas išėjo iš rytinės sesijos Vokietijos užsienio reikalų ministrei Annalenai Baerbock (Analenai Bėrbok) sukritikavus Maskvą dėl invazijos, sakė diplomatai.
Jis taip pat išėjo iš popietinės sesijos, prieš Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos virtualų kreipimąsi į ministrus. S. Lavrovo nebuvo ir A. Blinkenui smerkiant Rusiją.
„Mūsų Vakarų partneriai stengiasi išvengti pokalbių apie pasaulio ekonomikos klausimus, – sakė S. Lavrovas žurnalistams. – Vos pradėję kalbėti jie pradeda karštligiškai kritikuoti Rusiją.“
A. Blinkenas atsisakė atskirai susitikti su S. Lavrovu, apkaltino Rusiją sukėlus pasaulinę maisto krizę ir pareikalavo Maskvos leisti išgabenti grūdų krovinius iš karo krečiamos Ukrainos.
„Mūsų kolegoms rusams: Ukraina nėra jūsų šalis. Jos grūdai nėra jūsų grūdai. Kodėl blokuojate uostus? Turėtumėt išleisti grūdus“, – šaltinis citavo A. Blinkeno pasisakymą per G-20 derybas už uždarų durų.
S. Lavrovas anksčiau reporteriams sakė, kad „nebėgios“ paskui Jungtines Valstijas siekdamas derybų.
„Ne mes atsisakome kontaktų, o Jungtinės Valstijos“, – sakė jis.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė: „G20 dialogas Rusijos nedomina“
Vokietijos užsienio reikalų ministrė A. Baerbock kritikavo Maskvą, kad ši nenori dialogo su tarptautiniais partneriais, kai diplomatai pranešė, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį išėjo jai sakant kalbą per G20 grupės susitikimą.
Kalbėdama Vokietijos televizijai iš G20 susitikimo Balyje, A. Baerbock sakė, jog S. Lavrovas „paliko pirmąjį posėdį jam įpusėjus“ ir praleido antrąjį, o „tai dar aiškiau parodo, kad jo nedomina tarptautinis bendradarbiavimas ar dialogas su kitais G19 partneriais“.
S. Lavrovas: nėra apie ką diskutuoti, jei Vakarai ragina Ukrainą tęsti kovą
Jei Vakarų šalys tikisi padėti Ukrainai mūšio lauke iškovoti pergalę prieš Rusiją, tikriausiai derybos neturi prasmės, penktadienį sakė Rusijos užsienio reikalų ministras S. Lavrovas prieš anksti išvykdamas iš G20 susitikimo.
Jei Europos Sąjunga ir JAV nori padėti Ukrainai laimėti, „tada mes tikriausiai neturime apie ką diskutuoti su Vakarais“, teigė S. Lavrovas, sakydamas baigiamąją kalbą Indonezijos Balio viršūnių susitikime.
Viršūnių susitikime didžiulis dėmesys skiriamas tarptautiniams susitarimams ir santykiams, kadangi labai daug Vakarų užsienio reikalų ministrų atsisakė derybų akis į akį su S. Lavrovu, protestuodami prieš tebesitęsiančią Rusijos invaziją į Ukrainą. Rusija tvirtina pradėjusi puolimą siekdama nuo puolimo išgelbėti etninius rusus Ukrainoje ir taip pat „denacifikuoti“ kaimyninę šalį – abu kaltinimai Vakaruose išjuokiami.
S. Lavrovas penktadienį apkaltino Vakarų valstybes, kad jos skatina Ukrainą „naudoti jų ginklus“, ir kritikavo Vakarų šalis, kad šios vaizduoja Rusiją kaip „agresorę“ ir „okupantę“, neįvertindamos faktų vietoje. Jis taip pat kritikavo Vakarų sankcijas, pritaikytas Rusijai po invazijos pradžios vasario mėnesį.
S. Lavrovas sakė atvykęs į G20 viršūnių susitikimą, kad susidarytų įspūdį, „kuo kvėpuoja Vakarai“.
Rusijoje 7 metams kalėti nuteistas karą Ukrainoje kritikavęs miesto tarybos narys
Rusijos sostinės teismas penktadienį skyrė septynerių metų įkalinimo bausmę Maskvos miesto tarybos nariui, pasmerkusiam prezidento V. Putino karinę intervenciją į Ukrainą, pranešė naujienų agentūros AFP reporteris.
60 metų Aleksejus Gorinovas buvo pripažintas sąmoningai skleidęs „neteisingą informaciją“ apie Rusijos kariuomenę.
A. Gorinovas yra pirmas išrinktas opozicijos narys, nuteistas kalėti dėl Maskvos karo Ukrainoje kritikavimo.
Teisme jis pasirodė su plakatu „Ar jums vis dar reikia šio karo?“.
Teismo pareigūnai bandė rankomis uždengti plakatą, kad jo nenufilmuotų kameros, o paskui A. Gorinovas pats jį patraukė.
Teisme skaitant nuosprendį, jo žmona Ala verkė. Kai kurie šalininkai atsistojo ir plojo A. Gorinovui. Paskui jis buvo išvestas iš teismo salės.
A. Gorinovas buvo apkaltintas pagal griežtą įstatymą, kurį teisių gynėjai vadina vis intensyvesnių Maskvos pastangų užgniaužti paskutines kitokių nuomonių apraiškas dalimi.
Prieš Maskvos invaziją į Ukrainą A. Gorinovas pasisakė per vieną darbo susitikimą kovo mėnesį. Tas susitikimas buvo nufilmuotas, medžiaga yra prieinama platformoje „YouTube“.
Savo kalboje jis suabejojo planais rengti vaikų meno konkursą savo rinkimų apygardoje, kai Ukrainoje „kiekvieną dieną žūsta vaikai“.
Teisėja Olesia Mendelejeva sakė, kad A. Gorinovas nusikaltimą įvykdė „priklausydamas žmonių grupei pagal ankstesnį susitarimą, pagrįstą politine neapykanta“.
Jis ir kita deputatė, Jelena Kotionočkina, kuri vėliau pabėgo iš Rusijos, „klaidino“ rusus dėl Kremliaus karinės kampanijos Ukrainoje ir privertė juos „pajusti nerimą ir baimę“, sakė teisėja.
V. Zelenskis: situacija Ukrainos rytuose – sudėtinga
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pažymėjo, kad Rytų Ukrainoje yra „labai sudėtinga padėtis“, kurią reikia stabilizuoti, rašo UNIAN.
Tai jis pasakė interviu Amerikos televizijos kanalui CNN.
„Visoje valstybėje turime skirtingą situaciją. Sunkiausia yra Donbase. Rusų kariai turi daugiau artilerijos, jie turi daugiau MLRS, daugiau aukų. Tačiau jie neskaičiuoja įrangos, neskaičiuoja aukų. Pirmiausia galvojame apie savo žmones. Darome viską, kad kuo daugiau jų išgelbėtume“, – pabrėžė Prezidentė.
Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad Ukraina nori, jog Rusija neturėtų tokio didelio pranašumo, pirmiausia artilerijos srityje, todėl Ukrainai reikia partnerių pagalbos.
„Kalbant apie pietus, situacija ten yra šiek tiek lengvesnė, nes ten suvaldome situaciją. O kai kuriais atvejais mes kontratakuojame“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie Charkivą, V. Zelenskis pažymėjo, kad „beveik visas regionas buvo išlaisvintas“. „Tai nėra lengv, nes rusų kariai paliko ten savo karines grupes“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Jis pabrėžė būtinybę stabilizuoti padėtį Rytų Ukrainoje.
Ukrainos pareigūnai įspėja dėl humanitarinės katastrofos užimtame Sjevjerodonecke
Ukrainos Luhansko srities administracijos vadovas penktadienį įspėjo dėl prastėjančių gyvenimo sąlygų prieš dvi savaites rusų pajėgų užimtame mieste ir sakė, kad Sjevjerodonecke nėra vandens ir elektros, neveikia kanalizacijos sistema, o žuvusiųjų kūnai per vasaros karščius pūva butuose.
Serhijaus Haidajaus teigimu, rusai nesirinkdami taikinių intensyviai šaudo iš artilerijos pabūklų ir siekia įtvirtinti savo laimėjimus šioje rytinėje srityje. Šią savaitę Maskva paskelbė visiškai kontroliuojanti Luhansko sritį, bet S. Haidajus ir kiti ukrainiečių pareigūnai sakė, kad jų pajėgos išlaikė nedidelę srities dalį.
„Luhansko [sritis] nėra visiškai užimta, nors rusai pasitelkia visą savo arsenalą šiam tikslui pasiekti, – naujienų agentūrai AP sakė S. Haidajus. – Įnirtingi mūšiai vyksta keliuose kaimuose prie srities sienos. Rusai... kliaujasi tankais ir artilerija, palikdami išdegintą žemę.“
Rusijos pajėgos „smogia visiems pastatams, galintiems, kaip jie galvoja, būti įtvirtintomis pozicijomis. Jų nesustabdo faktas, kad čia yra likusių civilių ir jie žūsta savo namuose bei kiemuose. Jie toliau šaudo“, sakė S. Haidajus.
Tuo metu okupuotas Sjevjerodoneckas atsidūrė „prie humanitarinės katastrofos slenksčio“, socialinėje žiniasklaidoje parašė Luhansko srities administracijos vadovas.
„Rusai visiškai sunaikino visą svarbiausią infrastruktūrą ir nieko negali suremontuoti“, – rašė jis.
Luhansko ir Donecko sritys sudaro Donbasą – kasyklų ir gamyklų regioną, kur promaskvietiški separatistai aštuonerius metus kovojo su Ukrainos pajėgomis ir paskelbė „nepriklausomas respublikas“. Šiuos separatistų darinius Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pripažino prieš pat karinę invaziją į Ukrainą.
Pasak V. Putino, visiškai užėmusios Luhansko sritį Rusijos pajėgos turės galimybę pailsėti ir atsigauti, bet kitos Rytų Ukrainos dalys nepaliaujamai bombarduojamos. Rusijos lyderis perspėjo Kyjivą, kad jis turėtų greit sutikti su Maskvos sąlygomis arba rengtis blogiausiam atvejui.
„Visi turėtų žinoti, kad, bendrai kalbant, mes dar nieko rimtai net nepradėjome“, – sakė V. Putinas, ketvirtadienį kalbėdamasis su Kremliaus kontroliuojamo parlamento lyderiais.
Ukrainos prezidentūra penktadienį pranešė, kad per pastarąsias 24 valandas dėl rusų vykdomo apšaudymo žuvo mažiausiai 12 civilių, o dar 30 buvo sužeisti. Intensyviausiai buvo apšaudomi du Donecko srities miestai, kur žuvo šeši ir buvo sužeistas dar 21 žmogus.
Ukrainos šiaurės rytuose esančiame antrajame pagal dydį šalies mieste Charkive, kur rusai apšaudė gyvenamuosius rajonus, žuvo keturi ir buvo sužeisti dar devyni žmonės.
Rusija savo karinį potencialą vadina „milžinišku“
Po daugiau kaip keturių mėnesių karo Ukrainoje Rusija savo karinį potencialą pavadino „milžinišku“ ir dar kartą pagrasino užpultai šaliai. Šiuo metu naudojama tik „nedidelė dalis“ potencialo, penktadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį cituoja agentūra „Interfax“.
D. Peskovas patvirtino prezidento Vladimiro Putino ketvirtadienį pasakytus žodžius, kad Rusija Ukrainoje dar nepradėjo „tikro“ puolimo.
„Rusijos potencialas toks didelis ta prasme, kad tik nežymi jo dalis dabar naudojama per karinę specialiąją operaciją“, - sakė D. Peskovas.
Rusija kritikuoja Vakarų sunkiosios ginkluotės tiekimą Ukrainai, vadindamas tai dirbtiniu karo užtęsimu. Tačiau Vakarų ekspertai mano, kad Rusijos karinė galia ir dėl didelių nuostolių yra smarkiais susilpnėjusi.
V. Putinas: tolesnės sankcijos sukels katastrofišką energijos kainų augimą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įspėja, kad dėl Vakarų sankcijų energijos kainos toliau smarkiai augs, praneša agentūra „Reuters“.
Jei baudžiamosios priemonės bus tęsiamos, kainų didėjimas energijos rinkose gali būti katastrofiškas, pareiškė V. Putinas penktadienį per televiziją transliuotame susitikime su aukšto rango pareigūnais. Tai esą aiškiai pajus Europos gyventojai.
Mėginimai mažinti Europos priklausomybę nuo rusiškos energijos pabrangins dujų kainas Europos šalims, pažymėjo V. Putinas.
V. Zelenskis netoli fronto apdovanojo Ukrainos karius
Praėjus puspenkto mėnesio nuo karo pradžios, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą apsilankė netoli fronto esančioje teritorijoje. Dnipropetrovsko srityje jis įteikė ordinus Ukrainos gynėjams. Tai penktadienį Kyjeve pranešė prezidento administracija.
Be to, V. Zelenskis savo gimtajame Kryvyj Riho mieste susipažino su situacija Pietryčių Ukrainoje.
Rusijos ambasadorius JK: laikomės tikslo užkariauti visą Donbasą
Rusija, pasak savo ambasadoriaus Didžiojoje Britanijoje, laikosi tikslo užkariauti visą Donbasą. „Mes išlaisvinsime visą Donbasą“, – Londone agentūrai „Reuters“ sakė Andrejus Kelinas.
Kartu jis pareiškė, kad rusų kariai nesitrauks iš Pietų Ukrainos. Anot A. Kelino, po rusų pasitraukimo atitinkamose teritorijose esą būtų provokacijų, būtų šaudomi žmonės.
Ukraina anksčiau ar vėliau turės nuspręsti, ar pritarti taikos sutarčiai su Rusija, ar tęsti mūšius iki žlugimo, pabrėžė ambasadorius. Jis neatmetė ir tolesnės eskalacijos.
„Ar įmanoma eskalacija? Žinoma, – kalbėjo A. Kelinas. – Jei ginklų srautas organizuojamas taip, kad kelia grėsmę mūsų strateginei padėčiai, mūsų gynybai, turėsime imtis rimtų atsakomųjų priemonių“.
Prorusiški separatistai atvėrė kelią mirties bausmės vykdymui
Rytų Ukrainos karo regione Donecke prorusiški separatistai atvėrė kelią trijų mirties bausme nuteistų užsieniečių egzekucijai. Penktadienį užsienio nepripažįstamas separatistinio regiono parlamentas atšaukė mirties bausmės vykdymo moratoriumą.
Pagal liepos 1-ąją įsigaliojusį Baudžiamojo proceso kodeksą moratoriumas, t. y. mirties bausmės vykdymo sustabdymas, dar turėjo galioti iki 2025 metų. Egzekucijos galimybė skirta atgrasymui nuo sunkiausių nusikaltimų, teigiama parlamento tinklapyje.
Birželį dviem britams ir marokiečiui buvo skirtos mirties bausmės. Jie Ukrainos kariuomenės pusėje kovojo prieš Rusijos remiamus separatistus. Separatistai laiko juos samdiniais, todėl jiems esą negalioja Ženevos konvencija dėl karo belaisvių apsaugos. Visi trys nuteistieji apskundė nuosprendį.
Galima egzekucija tarptautiniu mastu gali būti vertinama kaip karo nusikaltimas.
