Karas: Rusija gerokai padidino sraigtasparnių skaičių prie Ukrainos sienos

„Prisidengdami jėgaine okupantai apšaudo aplinkinius miestus ir gyvenvietes“, – V. Zelenskis sakė savo kasdieniams vaizdo kreipimesi.

„Bet koks radiacinis incidentas Zaporižios AE gali paveikti Europos Sąjungos šalis, Turkiją, Sakartvelą ir tolimesnių regionų valstybes. Viskas priklauso tik nuo vėjo krypties ir greičio“, – pabrėžė jis.

„Jeigu Rusijos veiksmai sukels katastrofą, pasekmės gali taip pat smogti tiems, kurie iki šiol tyli“, – perspėjo prezidentas.

V. Zelenskis ragino tarptautinę bendriją įvesti „naujų griežtų sankcijų Rusijai“ ir nepasiduoti „branduoliniam šantažui“.

UŽDARYTI

>

0:00 | 0:00

0

0:00 | 0:00

„Visos Rusijos pajėgos turi būti nedelsiant besąlygiškai išvestos iš jėgainės ir aplinkinių teritorijų“, – kalbėjo jis.

Visos Rusijos pajėgos turi būti nedelsiant besąlygiškai išvestos iš jėgainės ir aplinkinių teritorijų.

Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Nuo liepos pabaigos Zaporižios AE tapo virtinės karinių smūgių taikiniu. Maskva ir Kyjivas dėl šių apšaudymų kaltina vienas kitą.

Padėtis jėgainėje buvo aptarta per ketvirtadienį surengtą neeilinį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį.

Ukraina kaltina Rusiją naudojantis elektrine kaip baze atakoms rengti ir ginklams sandėliuoti.

Separatistų kontroliuojamoje Ukrainos dalyje teisiami penki į nelaisvę paimti europiečiai

Rytų Ukrainoje į nelaisvę paimti penki kovotojai iš Europos šalių pirmadienį stojo prieš teismą prorusiškų separatistų kontroliuojamoje Rytų Ukrainos dalyje esančiame Donecko mieste, pranešė Rusijos žiniasklaida.

Švedas Mathiasas Gustafssonas (Matiasas Gustavsonas), Vjekoslavas Prebegas iš Kroatijos ir britai Johnas Hardingas (Džonas Hardingas), Andrew Hillas (Endrius Hilas) ir Dylanas Healy (Dilanas Hilis) nepripažino savo kaltės, kai buvo apkaltinti veikę kaip samdiniai, sakoma rusų žiniasklaidos pranešimuose.

Pagal apsišaukėliškos ir beveik niekieno nepripažintos Donecko „liaudies respublikos“ (DLR) įstatymus jiems gali būti skirta mirties bausmė.

Kitas teismo posėdis jų byloje numatytas spalį, nurodė Rusijos žiniasklaida.

J. Hardingas, V. Prebegas ir M. Gustafssonas buvo paimti į nelaisvę Ukrainos pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje. Jiems gresia mirties bausmė už mėginimą „jėga užgrobti valdžią“ ir „dalyvavimą ginkluotame konflikte kaip samdiniams“, nurodė naujienų agentūra „RIA Novosti“.

A. Hillas kaltinamas kaip samdinys, o D. Healy teisiamas už dalyvavimą verbuojant samdinius Ukrainai, pridūrė naujienų agentūra.

Birželio 9 dieną DLR aukščiausiasis teismas skyrė mirties bausmę samdiniais pripažintiems dviem britams ir Maroko piliečiui, patekusiems į prorusiškų pajėgų nelaisvę Rytų Ukrainoje. Visi trys jiems skirtus nuosprendžius apskundė.

Rusijoje nuo 1997 metų galioja mirties bausmės moratoriumas, bet Ukrainos separatistinėms Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“ tai netaikoma.

Rusijos gynybos ministras su JT vadovu aptarė padėtį Zaporižios atominėje elektrinėje

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu ir Jungtinių Tautų vadovas Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) aptarė saugumo padėtį Maskvos pajėgų kontroliuojamoje Zaporižios atominėje elektrinėje Ukrainos pietryčiuose, šiam objektui pastaruoju metu tapus virtinės karinių smūgių taikiniu, pirmadienį pranešė Maskva.

„Sergejus Šoigu surengė derybas telefonu su JT generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu dėl Zaporižios atominės elektrinės saugaus veikimo sąlygų“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Nuo liepos pabaigos Zaporižios AE tapo virtinės karinių smūgių taikiniu. Maskva ir Kyjivas dėl šių apšaudymų kaltina vienas kitą.

Vėliausi smūgiai jėgainėje didina nuogąstavimus dėl galinčios įvykti branduolinės katastrofos. Padėtis elektrinėje buvo aptarta per ketvirtadienį surengtą neeilinį Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos posėdį.

Ukraina kaltina Rusiją naudojantis elektrine kaip baze atakoms rengti ir ginklams sandėliuoti.

Kyjivas, remiamas sąjungininkų Vakaruose, ragino jėgainę ir aplinkinę teritoriją demilitarizuoti ir reikalavo, kad Maskva atitrauktų iš ten savo pajėgas.

Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad S. Šoigu ir A. Guterresas taip pat aptarė liepos pabaigoje surengtą smūgį Kremliaus kontroliuojamam Olenivkos kalėjimui Rytų Ukrainoje, per kurį žuvo dešimtys į nelaisvę paimtų ukrainiečių.

Kyjivas kaltina Maskvą surengus masines žudynes, bet Rusija šiuos kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad už smūgius atsakingas Kyjivas.

Latvija perdavė Ukrainai savaeigių haubicų

Latvija perdavė Ukrainai šešias savaeiges haubicas M109, kurios jau naudojamos mūšio lauke.

Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos gynybos ministru Oleksijumi Reznikovu.

Jis padėkojo savo kolegai Latvijos gynybos ministrui Arčiui Pabrikui ir visai latvių tautai už tvirtą Ukrainos rėmimą.

„Dar šešios haubicos M109, neseniai atgabentos į Ukrainą iš Latvijos, jau rodo rezultatus mūšio lauke. Aš nuoširdžiai dėkingas kolegai Pabrikui ir latvių tautai už jų tvirtą paramą. Kartu mes nugalėsime“, - parašė tviteryje O. Reznikovas.

„rbc.ua“ primena, kad liepos pabaigoje Latvijos vyriausybė pritarė šalies Gynybos ministerijos pasiūlymui suteikti Ukrainai papildomą karinę pagalbą.

Pirmadienį buvo sužinota, kad Latvija perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms keturis sraigtasparnius.

Žiniasklaida: Serbija nenori Rusijos karinių bazių savo teritorijoje

Serbija atsisakė dislokuoti Rusijos karinę bazę savo teritorijoje ir ketina plėsti karinį bendradarbiavimą su JAV. Tai rašo Rusijos leidinys „Kommersant“, remdamasis savo šaltiniais.

„Serbijai nereikalingos kieno nors karinės bazės. Ji išsaugos karinį neutralumą ir palaikys santykius su sąjungininkais. Nesigėdins ryšių su Rusija, Kinija, JAV ir ES, bet savimi pasirūpins pati“, - pareiškė praėjusios savaitės pabaigoje interviu Serbijos televizijos kanalui „TV Prva“ šalies prezidentas Aleksandaras Vučičius.

Šis interviu buvo savotiškas atsakymas į keliomis dienomis anksčiau nuskambėjusį Rusijos ambasadoriaus Belgrade Aleksandro Bocan-Charčenkos pareiškimą Rusijos žiniasklaidai. „Rusijos karinės bazės įkūrimas Serbijoje yra suverenus šios šalies reikalas, be to, tai pačios Rusijos Federacijos interesų klausimas“, – sakė Rusijos ambasadorius.

Ambasadoriaus žodžiai sukėlė nemažai triukšmo Serbijoje. Daugelis Serbijos žiniasklaidos priemonių ir ekspertų ėmė priekaištauti Rusijai, kad ji, „skleisdama informaciją apie Rusijos karinę bazę, sąmoningai kenkia Serbijos interesams tuo metu, kai Vakarai atidžiai stebi šalį, kurioje formuojama nauja vyriausybė ir sprendžiamas prisijungimo prie sankcijų prieš RF klausimas“. O įtakingas ir valdžiai artimas Belgrado leidinys „Blic“ netgi apkaltino Rusiją „pradėjus hibridinį karą prieš Serbiją“.

Šiame fone Serbijos prezidento žodžiai apie šalies ketinimus  laikytis karinio neutralumo nuskambėjo gana santūriai ir buvo suvokti kaip mėginimas, viena vertus, neforsuoti Rusijos karinės bazės temos, o kita vertus – negadinti santykių su Maskva, kuri, kaip ne sykį kartojo pats A. Vučičius, „aprūpina Serbiją pigiausiomis Europoje dujomis ir palaiko ją Kosovo klausimu“.

„Kommersant“ šaltiniai Belgrade, susipažinę su Serbijos valdžios pozicija, atsargius prezidento žodžius aiškina dar ir tuo, kad pastaruoju metu suaktyvėjo Serbijos ir JAV karinis bendradarbiavimas, pirmiausia karinėje bazėje Bujanovaco apylinkėse šalies pietuose.

Įdomu tai, kad tiek triukšmo Serbijoje sukėlę Rusijos ambasadoriaus pasisakymai nuskambėjo tepraėjus savaitei po autoritarinio Baltarusijos vadovo Aliaksandro Lukašenkos pareiškimo apie oficialiojo Belgrado politiką. „Serbija norėtų sėdėti ant trijų kėdžių – ES, JAV, Rusija, bet jai tai nebepavyks“, - įspėjo „draugus serbus“ Baltarusijos lyderis.

Kryme vėl nugriaudėjo sprogimai

Antradienio rytą okupuotame Kryme nugriaudėjo keli sprogimai. Viename iš pusiasalio rajonų matyti kylantys tiršti juodi dūmai. Tai pranešė vietos „Telegram“ kanalai, informuoja UNIAN.

Pasak mačiusiųjų, sprogimai nugriaudėjo elektros pastotėje Džankojaus rajone. Virš objekto kyla tirštų juodų dūmų stulpas. Jis matyti iš už kelių kilometrų.

Savo ruožtu Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Oleksijus Hončarenka žurnalistams pareiškė, kad incidentas įvyko Džankojaus rajono Azovskojės gyvenvietėje. Jo žiniomis, liepsnoja okupantų rusų šaudmenų sandėlis. Ukrainos pareigūnai to oficialiai dar nepatvirtino, o Krymo okupacinė valdžia tyli.

Praėjusį antradienį Rusijos okupuotame Kryme, aviacijos bazėje Novofiodorovkoje, iš kurios rusų lėktuvai skrenda bombarduoti Zaporižios, Mykolajivo ir Chersono sričių, nugriaudėjo keli galingi sprogimai. Okupantams buvo padaryta daug žalos.

D. Kuleba: Kinija nepadeda Rusijai kare prieš Ukrainą

Kinija nepadeda Rusijai kare prieš Ukrainą ir iki šiol laikosi neutralumo, bet naratyvų lygiu kinų pateikiama karo priežasčių interpretacija sutampa su rusų.

Tai interviu žurnalistui Dmitrijui Gordonui pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Ministras taip pat pripažino, kad ir Ukraina nesulaukia jokios pagalbos iš Kinijos.

„Kinija kol kas laikosi neutralumo. Politiškai, naratyvų lygiu, jų karo priežasčių interpretacijos sutampa. Bet  praktinės paramos, kurios taip trokšta Rusija, požiūriu Kinija išlieka neutrali“, – konstatavo Ukrainos diplomatijos vadovas.

Ukraina praneša, kad nuo karo pradžios jau sunaikinta apie 43 900 okupantų rusų

Rusijos armija Ukrainoje nuo vasario 24 d. iki rugpjūčio 16 d. jau neteko apie 43 900 kareivių. Tai antradienį pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniu štabu.

Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 1 880 tankų, 4 152 šarvuotųjų kovos mašinų, 989 artilerijos sistemų, 263 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų, 136 priešlėktuvinės gynybos priemonių, 233 lėktuvų, 196 sraigtasparnių, 790 dronų, 190 sparnuotųjų raketų, 15 laivų, 3 049 automobilių, 92 specialiosios technikos vienetų.

Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.

Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.

Iš Ukrainos išplaukė pirmasis JT grūdų krovinį Afrikai gabenantis laivas

Jungtinių Tautų užsakytas laivas antradienį išplaukė iš Ukrainos į Afriką gabendamas grūdų krovinį pagal susitarimą, turintį sušvelninti pasaulinę maisto krizę, pranešė už šiuos reisus atsakinga ministerija.

Laivas „MV Brave Commander“, gabenantis 23 000 tonų kviečių krovinį, išplaukė iš Pietinio uosto Južnės mieste, per platformą „Telegram“ paskelbtoje žinutėje nurodė Ukrainos infrastruktūros ministerija.

Nurodoma, kad laisvas plauks į Džibutį, kad pristatytų krovinį į Etiopiją.

Tai bus pirmoji pagalbos maistu siunta po to, kai Kyjivas ir Maskva praėjusį mėnesį pasirašė svarbius susitarimus su Turkija ir JT, kad būtų atnaujintas grūdų gabenimas laivais per Juodąją jūrą, įstrigęs Rusijai vasario gale įsiveržus į Ukrainą.

Pagal šį susitarimą ties Juodosios jūros vartais netoli Stambulo buvo įkurtas specialus postas eksportuojamiems kroviniams tikrinti. Inspekcijas atlieka Rusijos ir Ukrainos civiliai ir kariuomenės pareigūnai, taip pat Turkijos ir JT delegatai.

Pagal susitarimą, įpareigojusį Rusiją nutraukti Ukrainos uostų blokadą, o ukrainiečius – atverti saugius koridorius laivams atplaukti ir išplaukti per Kyjivo pajėgų įrengtus jūrinių minų laukus, pirmasis grūdų krovinys buvo išgabentas iš Odesos uosto rugpjūčio 1 dieną.

Kyjivo teigimu, nuo to laiko, kai įsigaliojo susitarimas, iš viso iš Ukrainos išplaukė 16 laivų, neskaitant „Brave Commander“. Tačiau joks kitas JT laivas, gabenantis humanitarinę pagalbą maistu, dar nebuvo išplaukęs.

Latvijoje pradedami rinkti pinigai nupirkti Ukrainai kovinį droną „Bayraktar“

Latvijoje pradėtos rinkti lėšos, siekiant nupirkti Turkijos gamybos kovinį droną „Bayraktar“ Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, antradienį pranešė naujienų svetainė Ziedot.lv.

Muzikantas Ralfas Eilandsienas, vienas iš šios kampanijos iniciatorių, internete paskelbtame vaizdo įraše sako, kad aukodami pinigų Latvijos „Bayraktar“ pirkimui šalies žmonės turi galimybę pademonstruoti savo solidarumą su Ukraina, tapusia Rusijos karinės invazijos auka, taip pat „pasiųsti linkėjimus rusų okupantams“.

Latvija – ne pirmoji šalis, kurios gyventojai organizuoja kampaniją nupirkti „Bayraktar“ droną, kad pademonstruotų palaikymą Ukrainai. Panašias kampanijas jau yra organizavusios Lietuva, Lenkija, Norvegija ir Kanada.

Organizatoriai siekia surinkti iš viso 5 mln. eurų.

Rusijos kariuomenė pranešė apie sprogimą šaudmenų sandėlyje Kryme

Rusijos aneksuotame Kryme antradienį „kilus gaisrui“ viename ginkluotės sandėlyje detonavo šaudmenys, pranešė Gynybos ministerija Maskvoje.

Ministerija, kurios pranešimą citavo Rusijos naujienų agentūros, nurodė, kad gaisras įsiplieskė apie 6 val. 15 min. vietos (ir Lietuvos) laiku laikiname  kariniame sandėlyje netoli Maiskojės gyvenvietės Džankojaus rajone, ir galiausiai jame detonavo šaudmenys.

Tuo metu Krymo totorių Medžliso (parlamento) pirmininkas Refatas Čubrakovas per „Facebook“ parašė, kad sprogimai šioje karinėje bazėje griaudi jau apie valandą ir kad jų priežastis yra Ukrainos kariuomenės smūgis.

„Okupuoto Krymo gauleiteris [Sergejus] Aksionovas skubiai išvyko į Maiskojės kaimą Džankojaus rajone“, – pridūrė jis.

Per socialinius tinklus paskelbtose nuotraukose ir vaizdo įrašuose matyti virš įvykio vietos kylantys dideli liepsnų kamuoliai ir tiršti dūmų debesys.

Gynybos ministerija teigė, kad per sprogimus niekas nebuvo sunkiai sužeistas ir kad atliekamas tyrimas gaisro priežastims nustatyti.

Įvykio vietoje apsilankęs Maskvos paskirtos Krymo administracijos vadovas S. Aksionovas sakė, kad buvo sužeisti du civiliai, bet jų gyvybėms pavojus negresia.

Vietos pareigūnai naujienų agentūroms sakė, kad iš bazės apylinkių prevenciškai buvo evakuoti apie 2 000 žmonių.

Rusija aneksavo Krymą 2014 metais po Kyjive įvykusios provakarietiškos Maidano revoliucijos, nuvertusios Kremliui palankų Ukrainos prezidentą.

Vėliau tais metais Ukrainos rytuose įsiplieskė karas tarp kariuomenės ir Maskvos remiamų separatistų, tapęs įžanga į šių metų vasario 24-ąją Rusijos pradėtą didelio masto karinę invaziją.

Lygiai prieš savaitę galingi sprogimai griaudėjo Kryme esančioje Sakų aviacijos bazėje. Kyjivo teigimu, per tą incidentą buvo sunaikinti devyni lėktuvai ir šaudmenų atsargos.

Atsakomybės už incidentą Sakų bazėje, iš kurios Rusijos kariniai lėktuvai kildavo atakuoti taikinių Ukrainos pietuose, oficialiai niekas neprisiėmė, bet, daugelio nuomone, tai irgi buvo Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgis.

Rusija incidentą vadina nelaimingu atsitikimu, bet analitikai sako, jog iš palydovų darytos nuotraukos ir ant žemės nufilmuota medžiaga rodo, kad veikiausiai bazė buvo atakuota.

Antradienį Ukrainos prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas sakė, kad vėliausi sprogimai Džankojaus rajone yra „priminimas“, jog Rusijos okupacija Kryme reiškia „sprogimus sandėliuose ir didėjančią mirtiną grėsmę grobikams“.

V. Putinas užsipuolė JAV dėl Ukrainos ir Taivano

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį apkaltino Vašingtoną siekiant užtęsti karą Ukrainoje ir kurstant konfliktus kitose pasaulio vietose, be kita ko, JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) vizitu Taivane.

„Padėtis Ukrainoje rodo, kad JAV bando užtęsti šį konfliktą. Ir jos elgiasi lygiai taip pat kurstydamos galimybes konfliktams Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje“, – sakė V. Putinas per televiziją transliuotoje kalboje, vaizdo ryšiu kreipdamasis į tarptautinio saugumo konferencijos Maskvoje dalyvius per jos atidarymo ceremoniją.

„Amerikiečių avantiūra Taivano atžvilgiu – tai ne paprasta vieno neatsakingo politiko kelionė, o tikslingos, sąmoningos JAV strategijos destabilizuoti padėtį ir sukurti chaosą regione ir pasaulyje dalis, įžūlus nepagarbos kitų šalių suverenitetui ir tarptautiniams įsipareigojimams demonstravimas“, – kalbėjo jis.

„Mes tai vertiname kaip kruopščiai suplanuotą provokaciją“, – pabrėžė Rusijos vadovas.

Maskvos ir Vašingtono santykiai pašliję nuo vasario pabaigos, kai Rusijos pajėgos įsiveržė į provakarietišką Ukrainą.

Šis karas nusinešė tūkstančius žmonių gyvybių, privertė milijonus gyventojų palikti savo namus ir paaštrino maisto stygių visame pasaulyje.

Kalbėdamas konferencijoje Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu teigė, kad Maskva neplanuoja naudoti Ukrainoje branduolinių ginklų.

„Kariniu požiūriu, mums nėra jokio reikalo naudoti branduolinius ginklus Ukrainoje, kad pasiektume iškeltus uždavinius“, – teigė S. Šoigu.

„Rusijos branduolinių ginklų pagrindinė paskirtis – atgrasyti branduolinę ataką“, – pridūrė jis.

Rusijai sulaukus precedento neturinčių Vakarų šalių sankcijų V. Putinas siekia glaudesnių ryšių su Afrikos ir Azijos šalimis, ypač Kinija.

Maskva visiškai solidarizavosi su pagrindiniu savo sąjungininku Pekinu per jį papiktinusį N. Pelosi vizitą demokratiniame autonominiame Taivane, kurį Kinija laiko savo teritorija.

Estijos premjerė: sąjungininkams išaiškinta būtinybė pašalinti sovietinius paminklus

Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas (Kaja Kalas) antradienį sakė, kad Talinas savo pagrindiniams sąjungininkams paaiškino, kodėl buvo priimtas sprendimas pašalinti sovietinius paminklus iš šalies viešųjų erdvių.

Antradienį ryte vyriausybė nusprendė, kad septyni sovietiniai paminklai šiaurės rytiniame Narvos mieste, kuris yra prie sienos su Rusija, turės būti išmontuoti. Darbininkai jau nukėlė šiame mieste stovėjusį memorialinį tanką T-34, kuris bus perkeltas į Estijos karo muziejų.

„Rusija įsitraukusi į informacinį karą su mumis, ir jie nori visus tokius dalykus panaudoti prieš Estiją“, – žurnalistams aiškino K. Kallas.

Ji atkreipė dėmesį, jog Rusija ir jos prezidentas Vladimiras Putinas grasino ne vienai šaliai imtis atsakomųjų veiksmų į sovietinių paminklų šalinimo, bet pabrėžė, kad tai neatgrasys Estijos nuo žingsnių, kuriuos ji laiko būtinais, ypač Maskvos agresijos prieš Ukrainą kontekstu.

„Rusija galvoja mus įbauginti, bet neturime to leisti, nes tai yra mūsų vidaus reikalai, ir mes privalome užtikrinti ramybę šalies viduje“, – sakė K. Kallas

Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu irgi sakė informuosiantis apie padėtį Estijos sąjungininkus.

„Nieko neinformavome iš anksto, nes laikome tai vien Estijos valstybės vidaus reikalu“, – sakė jis.

Diplomatijos vadovas pabrėžė, kad Rusija yra pradėjusi karą, kuris ją supriešino su visu Vakarų pasauliu, įskaitant Estiją.

U. Reinsalu anksčiau antradienį perspėjo, jog jeigu kokie nors leidimą gyventi Estijoje turintys užsieniečiai imtųsi veiksmų prieš sovietinių paminklų nukėlimą, leidimas gyventi šalyje gali būti iš jų atimtas.

Ministras pažymėjo, kad šalies įstatymai numato galimybę panaikinti leidimą gyventi, jeigu asmuo kelia grėsmę Estijos saugumui ir viešajai tvarkai.

M. Podoliakas apie sprogimus Kryme: vyksta pusiasalio demilitarizacija

Ukrainos prezidento patarėjas Mychailo Podoliakas pareiškė, kad antradienio rytą Rusijos okupuotame Kryme nugriaudėję sprogimai yra šiuo metu vykdomos pusiasalio demilitarizacijos dalis, praneša agentūra „Ukrinform“.

„Rytas netoli Džankojaus prasidėjo sprogimais. Primenu: normaliai valstybei priklausančio Krymo esmė – Juodoji jūra, kalnai, poilsis ir turizmas, o rusų okupuoto Krymo esmė – sandėlių sprogimai ir okupantams bei vagims kylanti didelė mirties rizika. Vyksta demilitarizacija“, – savo „Twitter“ paskyroje parašė M. Podoliakas.

Ankstų antradienio rytą Krymo Džankojaus rajone nugriaudėjo keli sprogimai. Nors Rusijos gynybos ministerija vėliau pareiškė, kad toje teritorijoje viename Maskvos pajėgoms priklausančių sandėlių įsiplieskė gaisras ir dėl to detonavo ten laikyti sprogmenys, manoma, jog prieš šį objektą buvo surengta Ukrainos kariuomenės ataka.

Ukraina: okupuotame Melitopolyje nugriaudėjo du sprogimai

Rusijos pajėgų okupuotame Ukrainos mieste Melitopolyje antradienio rytą nugriaudėjo du sprogimai, po kurių nutrūko rusų kareivių užgrobto televizijos kanalo laidų transliacija.

Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis miesto meru Ivanu Fiodorovu.

Pasak Melitopolio vadovo, preliminariais duomenimis, nutrauktas tranzitinis kabelis.

„Kad ir kaip rusų propaganda stengiasi „plauti smegenis“ mūsų gyventojams, jai nepavyksta. Melitopoliečiai atkakliai ginasi, o pasipriešinimo pajėgos naikina visa, kas susiję su rašistais“, - parašė „Telegram“ kanale I. Fiodorovas.

„rbc.ua“ primena, kad antradienio rytą okupuotame Kryme taip pat nugriaudėjo keli sprogimai.

Rusija vėl teigia, kad jos sandėlyje Kryme detonavo šaudmenys

Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad antradienį okupuotame Kryme Maskvos pajėgoms priklausančiame sandėlyje detonavo šaudmenys.

Prieš tai pasirodė pranešimų, kad prieš šį sandėlį galimai surengta Ukrainos ginkluotųjų pajėgų ataka.

Pasak ministerijos, incidentas įvyko apie 6.15 val. vietos laiku Džankojaus rajone. Sprogmenys esą detonavo sandėlyje įsiplieskus gaisrui.

Iš Odesos išplaukė dar penki laivai su ukrainietiškais grūdais

Antradienį iš dviejų Odesos uostų išplaukė penki laivai su ukrainietiškais grūdais. Tai pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Turkijos nacionalinės gynybos ministerijos informacija tviteryje.

„Iš viso iš Ukrainos uostų su kukurūzų ir kviečių kroviniu išplaukė penki laivai, du iš Pietų uosto ir trys iš Čornomorsko uosto“, - sakoma pranešime.

Taip pat pranešama, kad Bendrasis koordinavimo centras Stambule antradienį patikrins keturis laivus, kurie plauks į Ukrainos uostus.

„rbc.ua“ primena, kad antradienį iš Pietų uosto išplaukė laivas su Afrikai skirtais grūdais.

Liepos 22 d. Stambule dalyvaujant Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoğanui ir Jungtinių Tautų generaliniam sekretoriui António Guterresui buvo pasirašyta sutartis dėl saugaus grūdų gabenimo iš Ukrainos uostų. Dokumentą pasirašė Ukrainos, Rusijos, JT ir Turkijos atstovai.

Kaip jau buvo pranešta, laivai, Juodąja jūra gabenantys grūdus Iš Ukrainos, plaukia specialia buferine 10 jūrmylių (maždaug 18,5 kilometro) zona.

Rusija kuria savo pajėgas Baltarusijoje: perspėjo dėl provokacijų

Bus imtasi sustiprintų priemonių, tačiau oro pajėgos budi 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, skelbia UNIAN.

Ukrainos oro pajėgos neatmeta ginkluotų priešo provokacijų Nepriklausomybės dieną – rugpjūčio 24 d., įskaitant ir Baltarusiją .

Tai pareiškė oro pajėgų vadovybės pranešėjas Jurijus Ignatas, rašo „Ukrainos tiesa“.

„Ukrainos ginkluotosios pajėgos nuolat stebi karių judėjimą ir amunicijos (ir raketų „Iskander“ ir kitų) gabenimą. Jei į vieną iš Baltarusijos aerodromų atskrenda „Il-76“, aišku, kad ten gabenami ginklai. Yra tam tikri žvalgybos duomenys, o atviruose šaltiniuose pranešama, kad priešas kuria savo pajėgas Baltarusijos teritorijoje.Tai irgi politinis komponentas – grasinti Vakarams, o taip pat ir Ukrainai, ties šios valstybės sienomis“, – sakė jis.

Anot jo, ši grėsmė egzistavo visada, nes Rusija nuo pirmųjų plataus masto agresijos dienų naudojosi Baltarusijos Respublikos teritorija.

„Todėl būtinai turime pasiruošti. Artėja didelė nacionalinė šventė – Nepriklausomybės diena. Tokias datas priešas visada naudoja „sveikinimui“ ir mes turime būti tam pasiruošę“, – pridūrė J. Ignatas.

S. Šoigu: Kyjivo atakas Ukrainoje koordinuoja Vakarai

Rusija apkaltino Vakarus, neva šie aktyviai dalyvauja koordinuojant Kyjivo ginkluotųjų pajėgų kontratakas Ukrainoje.

„Vakarų žvalgybos tarnybos ne tik pateikia atakų taikinių koordinates, tačiau šių duomenų įvedimą į ginklų sistemas visiškai kontroliuoja Vakarų specialistai“, – antradienį kalbėdamas Tarptautinio saugumo konferencijoje Maskvoje pareiškė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu. Jis nepateikė jokių įrodymų savo teiginiams pagrįsti.

Ministras taip pat tikino, kad Rusijos kariai Ukrainoje laikosi tarptautinės teisės. „Ženevos konvencijų dėl ginkluotų konfliktų teisės laikymasis visuomet buvo pagrindinis visų lygių vadų tikslas“, – teigė S. Šoigu. Jis tai pareiškė nepaisant žmogaus teisių aktyvistų surinktų įrodymų, kad Maskvos pajėgos Ukrainoje yra jau ne kartą pažeidusios tarptautinę teisę. Jos, be kita ko, tankiai apgyvendintose vietovėse naudoja kasetinius šaudmenis.

Estija perduos Ukrainai papildomą karinę paramą

Estija perduos Ukrainai papildomą karinę paramą.

Kaip praneša agentūra „Ukrinform“, tai pareiškė Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras, susitikęs su Ukrainos ambasadore Estijoje Mariana Betsa.

Anot Ukrainos ambasados Taline, susitikime M. Betsa informavo H. Pevkurą apie dabartinę padėtį Ukrainoje ir išreiškė savo šalies dėkingumą už visą Estijos iki šiol perduotą karinę paramą. „Ministras Hanno Pevkuras pabrėžė, kad Estija ir toliau rems Ukrainą ir perduos šaliai papildomą karinę paramą“, – pridūrė ambasada.

Kaip pranešama, abi pusės taip pat aptarė tolesnį Estijos ir Ukrainos bendradarbiavimą gynybos sektoriuje bei pagalbą į Estiją atvykusiems ukrainiečiams pabėgėliams.

Suomija pranešė apie planus gerokai apriboti turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams

Suomija nuo rugsėjo 1 dienos apribos turistinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams iki 10 proc. dabartinės apimties dėl didėjančio nepasitenkinimo galimybe rusams mėgautis turistinėmis kelionėmis vykstant karui Ukrainoje, antradienį pranešė vyriausybė.

„Turistinių vizų išdavimas visiškai nesustos, tačiau jų skaičius bus gerokai sumažintas“, – žurnalistams Helsinkyje teigė Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto (Peka Havistas).

Turistinių vizų išdavimas lankytojams iš kaimyninės Rusijos bus ribojamas sutrumpinant prašymus dėl vizų priimančių institucijų darbo laiką, kadangi visiškas draudimas pilietybės pagrindu yra negalimas, teigė P. Haavisto.

„Tai reiškia, kad pirmenybė ir daugiau laiko bus skiriama atlikti procedūroms, susijusioms su kitoms vizų rūšims – skirtomis aplankyti gimines, šeimyniniams kontaktams palaikyti, darbui, mokslams“, – paaiškino ministras.

Visuomeniniam transliuotojui „Yle“ ministras nurodė, kad šiuo metu Suomija per dieną išnagrinėja apie 1 tūkst. Rusijos piliečių prašymų išduoti vizas.

Suomija taip pat svarstys galimybę įvesti specialią humanitarinių vizų kategoriją, kurios šiuo metu šaliai trūksta.

„Tai tam tikromis aplinkybėmis gali gerokai palengvinti vizų gavimo procesą žurnalistams ar nevyriausybinių organizacijų darbuotojams“, – pažymėjo P. Haavisto.

Užsienio reikalų ministras taip pat paskelbė, kad Suomija pasisako už tai, kad būtų nutrauktas ES supaprastintas vizų režimas su Rusija. Nutraukus šį režimą, turistinės vizos pabrangtų nuo 35 eurų iki 80 eurų.

Suomija šį klausimą ketina kelti kitame ES užsienio reikalų ministrų susitikime Čekijoje rugpjūčio 30 dieną.

Suomija yra pateikusi paraišką narystei NATO, kai po Maskvos invazijos į Ukrainą išaugo politinė ir visuomenės parama narystei aljanse, tačiau ji tebėra vienintelė Rusijos kaimynė Europos Sąjungoje, kuri be apribojimų išduoda turistines vizas Rusijos piliečiams.

Liepos 15 dieną Rusijai panaikinus pandeminius kelionių apribojimus, rusų turistų, vykstančių į Suomiją, skaičius nuolat didėja, o tai sukėlė nepasitenkinimą.

„Neteisinga, kad Rusijos piliečiai gali patekti į Europą, Šengeno erdvę, būti turistais <...> kol Rusija žudo žmones Ukrainoje. Tai neteisinga“, – pirmadienį pareiškė premjerė Sanna Marin (Sana Marin).

Nors turistų skaičiai vis dar gerokai mažesni už prieš COVID-19 pandemiją lygį, liepą užfiksuota daugiau nei 230 tūkst. sienos kirtimų, palyginti su 125 tūkst. birželį.

Estijoje šalinamas sovietinis monumentas, vyriausybei nerimaujant dėl viešosios tvarkos

Estijos vyriausybė antradienį pranešė nusprendusi pašalinti sovietmečio paminklą iš viešosios erdvės rytiniame pasienio miestelyje, esančiame rusakalbėje šios Baltijos šalies dalyje.

Pasak ministrės pirmininkės Kajos Kallas (Kajos Kalas), paminklas Narvoje demontuojamas dėl to, kad kelia pavojų viešajai tvarkai.

„Niekas nenori, kad mūsų karinga ir priešiška kaimynė kurstytų įtampą mūsų namuose“, – sakė K. Kallas ir pridūrė, kad toks žingsnis žengtas reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą.

„Nesuteiksime Rusijai galimybės pasinaudoti praeitimi, siekiant sutrikdyti taiką Estijoje“, – pabrėžė premjerė.

Pasak jos, vyriausybė nenori leisti Rusijai „atverti senų žaizdų“.

Netoli Narvos – trečiojo pagal dydį Estijos miesto, kur gyvena daug rusakalbių – ant monumento, skirto sovietų kariams, žuvusiems Antrojo pasaulinio karo metais išvaduojant Estiją nuo nacistinės Vokietijos, stovi tanko T-34 kopija su raudona sovietine žvaigžde.

Sovietinis tankas bus nugabentas į Estijos karo muziejų Vymsio mieste, esančiame į šiaurę nuo sostinės Talino, pranešė transliuotojas ERR.

Narva, kurios 57,5 tūkst. gyventojų daugiausia yra rusakalbiai, įsikūrusi pasienyje su Rusija, maždaug už 210 km į rytus nuo Talino, o nuo Rusijos miesto Ivangorodo ją skiria Narvos upė.

Antradienį buvo ruošiamasi demontuoti visą monumentą, o „operacija bus vykdoma oriai – pavyzdžiui, prie paminklų padėtos gėlės ir žvakutės bus nuneštos į kapines, o ne išmestos į šiukšlių dėžę“, antradienį vidaus reikalų ministrą Lauri Laanemetsą (Laurį Lenemetsą) citavo BNS.

Estijos transliuotojas ERR pranešė, kad išmontavimo darbai prasidėjo.

ERR svetainėje paskelbtose nuotraukose matyti, kaip Estijos kariškiai ir sunkioji technika perkelia paminklą po to, kai buvo pašalintos gėlės ir žvakės.

Pasak K. Kallas, bendras Antrojo pasaulinio karo aukų kapas Narvoje buvo pažymėtas neutralia paminkline lenta ir liks garbinga žuvusiųjų atminimo įamžinimo vieta.

Užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu (Urmas Reinsalus) vyriausybės pareiškime pabrėžė, kad Rusija „norėjo pasinaudoti paminklais, įamžinančiais nusikalstamo okupacinio režimo atminimą, kad pakurstytų įtampą Estijos visuomenėje“.

Pirmadienį Narvos miesto taryba nusprendė, kad paminklas turi būti pašalintas, o netrukus po to prie tanko susirinko minia, protestavusi prieš tokius planus.

„Atsižvelgiant į dabartinę situaciją, Narvos miesto valdžiai sudėtinga užtikrinti viešąją tvarką“, – tame pačiame pareiškime pridūrė L. Laanemetsas, pavadinęs tai „dideliu ir sudėtingu klausimu“.

Iš viso Narvoje bus pašalinti septyni sovietmečio paminklai, antradienį pranešė vyriausybė.

Estija, turinti beveik 300 km ilgio sieną su Rusija, užėmė griežtą poziciją dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Anksčiau šį mėnesį Estija dėl karo nusprendė uždrausti turistinių vizų turėtojams iš kaimyninės Rusijos įvažiuoti į šiauriausią Baltijos šalį.

Europos Sąjunga, kuriai priklauso ir Estija, jau uždraudė oro susisiekimą iš Rusijos, Kremliui vasario 24-ąją pasiuntus karius į Ukrainą. Tačiau rusai vis dar gali sausuma pasiekti Estiją, o paskui – skristi į kitas Europos šalis.

Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo 1991 metais 1,3 mln. gyventojų turinčioje Estijoje verda ginčai dėl rusakalbių statuso. Dauguma jų atvyko į šalį per 50 sovietų valdymo metų.

2007 metais iškeliant iš parko Talino centre vadinamąjį Bronzinio kario paminklą – dar vieną sovietinį karo memorialą – kilo riaušės, trukusios kelias dienas. Per tuos neramumus vienas žmogus žuvo, o daugiau kaip 1 tūkst. asmenų buvo sulaikyti. Estijos rusakalbiai tvirtino, kad demontuojant paminklą buvo trinama jų istorija. Vėliau statula buvo perkelta į karių kapines.

Vokietija šiuo metu iš Norvegijos gauna daugiau dujų nei iš Rusijos

Norvegiškų gamtinių dujų dalis Vokietijoje šiuo metu sudaro apie 30 proc. – šalis aplenkė Rusiją, kuri iki šiol buvo svarbiausia tiekėja, praneša agentūra „Reuters“.

Tačiau Norvegija, pasak ministro pirmininko Jono Gahro, neturi galimybių išplėsti dabartinių tiekimo pajėgumų. „Norvegija tiekia maksimumą to, ką gali“, - sakė premjeras Osle po susitikimo su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu.

Iš Rusijos šiuo metu „Nord Stream 1“ vamzdynu gaunama tik apie 20 proc. sutartyse numatyto dujų kiekio.

V. Zelenskis telefonu kalbėjosi su E. Macronu

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pranešė, kad telefonu kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, rašo „Sky News“.

Pasak V. Zelenskio, abiejų šalių lyderiai skambučio metu aptarė Rusijos „branduolinį terorizmą“ Zaporižios atominėje elektrinėje. Ukrainos prezidentas taip pat padėkojo Prancūzijos vadovui už jo šalies iki šiol suteiktą gynybinę paramą.

Pirmadienio vakarą V. Zelenskis paragino pasaulio lyderius įsikišti ir padėti išvengti branduolinės katastrofos Rusijos šiuo metu kontroliuojamoje Zaporižios elektrinėje. Prezidento teigimu, pasaulis turi pademonstruoti savo „tvirtumą ir ryžtingumą“, antraip „pralaimės terorizmui ir pasiduos branduoliniam šantažui“.

Rusija gerokai padidino sraigtasparnių skaičių prie Ukrainos sienos

Antradienį priešas prie Ukrainos sienų turi apie 430 orlaivių, pažymėjo Ukrainos kariuomenės oro pajėgų vadovybė, rašo UNIAN.

Tai per instruktažą pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų oro pajėgų vadovybės pranešėjas J. Ignatas. Jis pažymėjo, kad prasidėjus plataus masto karo veiksmams prie Ukrainos buvo aviacijos grupė, kurią sudarė 700 orlaivių – 450 lėktuvų ir 250 sraigtasparnių.

„Daug priešo aviacijos technikos jau sunaikinta, tačiau tai priešas turi galimybę papildyti. Šiandien priešas prie Ukrainos sienų turi apie 430 lėktuvų, tačiau sraigtasparnių grupė gerokai išaugo ir dabar siekia daugiau nei 360 vnt. Tai paaiškinama tuo, kad aviacijos aktyvumas mažėja, o būtent atakos lėktuvai ir koviniai sraigtasparniai dažniau naudojami savo sausumos pajėgoms paremti“, – pabrėžė jis.

Ukraina tikisi intensyvių rusų atakų per savo Nepriklausomybės dieną

Pasak Ukrainos karinių oro pajėgų, žvalgybinė informacija rodo, kad Rusija plečia savo karinius pajėgumus Baltarusijoje. Karinių oro pajėgų atstovas portalui „Kyiv Independent“ sakė, kad todėl tikimasi intensyvių raketų atakų Ukrainai minint Nepriklausomybės dieną.

„Priešas tokias progas visada išnaudoja, kad pasiųstų „sveikinimus“, ir mes turime būti pasirengę“, - sakė atstovas.

Ukraina nepriklausomybės dieną mini rugpjūčio 24-ąją.

Sirijoje prisišvartavo laivas su grūdais, pirmasis išplaukęs iš Ukrainos po uostų atblokavimo

Pirmasis laivas, išplaukęs iš Ukrainos pasibaigus uostų blokadai, pasiekė Siriją. Tai, be kita ko, rodo iš palydovų darytos nuotraukos, praneša agentūra „Reuters“.

Krovininis laivas „Razoni“ prisišvartavo Tartuso uostamiestyje. Laivas rugpjūčio 1-ąją išplaukė iš Ukrainos Odesos uosto. Jis pradžioje negalėjo iškrauti krovinio, nes pirkėjai iš Libano dėl penkių mėnesių pavėlavimo atsisakė jį priimti.

„Razoni“ gabeno daugiau kaip 26 000 tonų grūdų.

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą prieš daugiau kaip penkis mėnesius Juodosios jūros uostuose įstrigo milijonai tonų grūdų. Tarpininkaujant Turkijai ir JT, karo šalys liepos pabaigoje pasirašė susitarimą dėl grūdų eksporto atnaujinimo.

Ukrainoje įvyks V. Zelenskio, R. T. Erdogano ir A. Guterreso susitikimas

Ukrainoje ketvirtadienį įvyks ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio, Turkijos lyderio Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) ir Jungtinių Tautų vadovo Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) susitikimas, pranešė JT.

„Prezidento Volodymyro Zelenskio kvietimu generalinis sekretorius ketvirtadienį atvyks į Lvivą ir dalyvaus trišaliame susitikime su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ir Ukrainos vadovu“, – antradienį informavo A. Guterreso atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas (Stefanas Diužarikas).

Per derybas lyderiai aptars „būtinybę rasti politinį šio konflikto sprendimą“, sakė S. Dujarricas.

„Neabejoju, kad bus iškeltas atominės elektrinės klausimas“, – pridūrė jis.

Zaporižios elektrinė, kuri yra didžiausia atominė jėgainė Europoje, buvo užimta Rusijos pajėgų kovo pradžioje, praėjus nedaug laiko nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.

Nuo liepos pabaigos Zaporižios AE tapo virtinės karinių smūgių taikiniu. Maskva ir Kyjivas dėl šių apšaudymų kaltina vienas kitą.

Penktadienį prieš vykdamas į Turkiją A. Guterresas taip pat apsilankys prie Juodosios jūros įsikūrusiame Ukrainos Odesos uostamiestyje. Ten veikia vienas iš trijų uostų, naudojamų pagal neseniai sudarytą susitarimą eksportuoti grūdus iš karo nuniokotos šalies.

JT užsakytas laivas antradienį išplaukė iš Ukrainos į Afriką gabendamas grūdų krovinį pagal susitarimą, turintį sušvelninti pasaulinę maisto krizę.

Laivas „MV Brave Commander“, gabenantis 23 000 tonų kviečių krovinį, išplaukė iš Pietinio uosto Južnės mieste, per platformą „Telegram“ paskelbtoje žinutėje nurodė Ukrainos infrastruktūros ministerija.

Nurodoma, kad laisvas plauks į Džibutį, kad pristatytų krovinį į Etiopiją.

Ukraina pareiškė, kad tikisi, jog netrukus bus išsiųstos dvi ar trys panašios siuntos.

Kyjivas ir Maskva praėjusį mėnesį pasirašė svarbius susitarimus su Turkija ir JT, kad būtų atnaujintas grūdų gabenimas laivais per Juodąją jūrą, įstrigęs Rusijai vasario gale įsiveržus į Ukrainą.

Pagal šį susitarimą ties Juodosios jūros vartais netoli Stambulo buvo įkurtas specialus postas eksportuojamiems kroviniams tikrinti. Inspekcijas atlieka Rusijos ir Ukrainos civiliai ir kariuomenės pareigūnai, taip pat Turkijos ir JT delegatai.

Pagal susitarimą, įpareigojusį Rusiją nutraukti Ukrainos uostų blokadą, o ukrainiečius – atverti saugius koridorius laivams atplaukti ir išplaukti per Kyjivo pajėgų įrengtus jūrinių minų laukus, pirmasis grūdų krovinys buvo išgabentas iš Odesos uosto rugpjūčio 1 dieną.

Kyjivo teigimu, nuo to laiko, kai įsigaliojo susitarimas, iš viso iš Ukrainos išplaukė 16 laivų, neskaitant „Brave Commander“. Tačiau joks kitas JT laivas, gabenantis humanitarinę pagalbą maistu, dar nebuvo išplaukęs.