Ukrainos karius treniruojantis lietuvis: sužeisto priešo negalima pribaigti

„Aš 21-erius metus tarnavau Lietuvos kariuomenėje. 1999-aisiais – Bosnija ir Hercogovina, 2003-aisiais – Irakas, 2010-aisiais – Afganistanas“, – šalis, kuriose teko tarnauti, vardijo S. Maliauskas.

Lietuvis yra tarptautinės mokomosios misijos vadovas.

„Aš esu tarptautinės mokomosios misijos „Gyvačių sala“ vadovas. Šiuo metu su mumis dirba lietuviai, ukrainiečiai, britai, danai, kanadiečiai ir švedai. Taip pat po savaitės turėtų atvykti vienas vokietis“, – teigė S. Maliauskas.

Vyras treniruoja Ukrainos karius, kurie vėliau eina į frontą.

Per penkis mėnesius sugebėjome parengti 6 tūkst. karių.

„Iš tiesų reikia visko, nes Ukrainos kariuomenė labai didelė. Mes per penkis mėnesius sugebėjome parengti 6 tūkst. karių per tą laiką, kurį mums davė Ukrainos kariuomenė. Pirmi padaliniai, kadangi jie labai greitai turėjo išvykti, būdavo treniruojami tik dešimt dienų. Paskutiniai daliniai, kuriuos mes palydėjome į frontą prieš kelias dienas, jau turėjo galimybę treniruotis tris savaites“, – kalbėjo S. Maliauskas.

Per trumpą laiką buvusiam kariškiui tenka išdėstyti bazinį kario kursą rezervo kariams ir mobilizuotiems ukrainiečiams, kurie gyvenime nėra laikę ginklo rankose.

„Jie visi yra rezervistai, mobilizuoti žmonės, kurie gyvenime nėra turėję rankose ginklo. Tai pirma diena prasideda nuo saugaus elgesio su ginklu – jo užtaisymas, pertaisymas, valymas ir t. t., o ketvirtą dieną jie jau vykdo ataką su koviniais šoviniais. Lietuvos kariuomenėje mes tai vadiname baziniu kario kursu ir jis trunka tris mėnesius, kai tuo tarpu čia ilgiausiai ruošiame tris savaites. Mes turime labai trumpą laiką, tad mažiau svarbius dalykus turime išbraukti ir palikti tik pačius pagrindinius dalykus“, – pasakojo S. Maliauskas.

156-oji karo Ukrainoje diena

Sužeistas priešas gali būti naudingas, tad jo pribaigti negalima. Reikia daryti atvirkščiai – suteikti pagalbą ir paimti jį į nelaisvę.

„Jie turi labai stiprią motyvaciją, didelį norą laimėti. Mes juos treniruojame ne tik išgyventi, bet ir laimėti mūšius. Vienas iš tokių dalykų – sužeisto priešo kario paėmimas į nelaisvę. Mes aiškiname, kad jo nušauti negalima, kad ir kaip tas keršto troškimas liepia tai padaryti. Jie turi paimti juos į nelaisvę, suteikti pirmąją medicinos pagalbą. Priešo belaisvis gali būti panaudotas minimum dviem būdais – naudingos informacijos, kuri išgelbės gyvybes, gavimui ir belaisvių apsikeitimui su priešu“, – aiškino S. Maliauskas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Rusiškai mokomosios misijos vadovai stengiasi nekalbėti, nes tai nepatinka ukrainiečiams, todėl prie misijos prisideda ir keletas vertėjų, kurie kalba lietuviškai, daniškai ir angliškai.

Jeigu rusų šnipai gerai dirba, tai jie žino, kur mes esame.

„Jie labai nenori, kad mes kalbėtume rusiškai, nes tai vadinama priešo kalba, tačiau mes turime keletą vertėjų. Turime Danijos ukrainietę, kuri daug metų gyveno Danijoje, tai ji vertėjauja danui, turime keletą ukrainiečių, kurie moka lietuviškai. Kartais naudojame ir rusų kalbą, tačiau iškart pasakome, kad panaudosime šitą kalbą prieš pačius okupantus“, – teigė buvęs kariškis.

Televizijos eteryje vyras kalbėjo neužsidengęs veido, kaip tą dažnai daro kariai savanoriai, saugodami savo saugumą. Pasak S. Maliausko, nėra reikalo slėptis, nes rusų šnipai jau žino, kur jie yra, jei dirba gerai.

„Būtų keista jei rusų agentai, šnipai, penktosios kolonos ir pan. nedirbtų savo darbo. Jeigu gerai dirba, tai jie žino, kur mes esame. Aš esu tikras, kad ir Lietuvoje jie jau dirba. Ne paslaptis, kad dauguma Lietuvos kariuomenės padalinių yra dislokuoti tose pačiose teritorijose, kuriose buvo ir Sovietų Sąjungoje“, – teigė buvęs karys.

Ramu karo talžomoje Ukrainoje nebūna, tad ir mokomosios misijos vieta buvo ne kartą apšaudyta.

„Šiuo metu mūsų treniruotos brigados padaliniai turėjo keletą labai stiprių mūšių ir daugkartinių artilerinių apšaudymų, aviacijos antskrydžių metu buvo sugadinta labai daug įrangos. Susprogdintos maisto atsargos, radijo stotys, amunicijos sandėliai, evakuacijos sunkvežimiai su kuriais jie veža iš fronto linijos, apkasų arba mūšio pozicijų giliau į užnugarį, kur jau gali suteikti aukštesnio lygio med. pagalbą. Reikia visko. Jeigu žmonės nori prisidėti prie mūsų misijos, mes turime puslapį ikipergales.lt, kurį galite rasti internete“, – sakė S. Maliauskas.

Buvęs karys teigia palaikantis ryšį su visais apmokytais padaliniais.

„Mes su visais padaliniais turime tiesioginį ryšį. Vakar vakare teko kalbėti su vienu iš batalionų vadų Svetoslavu. Šiuo metu jie vienai savaitei buvo atitraukti į užnugarį, kad persigrupuoti po sunkių mūšių, papildyti amuniciją, nors šiek tiek ramiau pamiegoti“, – kalbėjo S. Maliauskas.

Šiame straipsnyje:

LNK turinys