Per masinius protestus, aktyvistų teigimu, žuvo mažiausiai 646 žmonės.
Keletas žmonių Teherane galėjo paskambinti į naujienų agentūrą AP ir pasikalbėti su jos žurnalistu. Tačiau AP redakcija Dubajuje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose (JAE), tais numeriais perskambinti negalėjo. Liudininkai teigė, kad SMS žinučių siuntimas vis dar neveikia, o interneto vartotojai Irane gali prisijungti prie vyriausybės patvirtintų interneto svetainių vietoje, bet ne užsienyje.
Liudininkai trumpai apžvelgė gyvenimą Irano sostinės gatvėse per keturias su puse dienos, kai Iranas buvo atkirstas nuo pasaulio. Jie pasakojo, kad Teherano centre yra daug saugumo pajėgų.
Riaušių policijos pareigūnai dėvi šalmus ir neperšaunamas liemenes, turi lazdas, skydus, šautuvus ir ašarinių dujų balionėlius. Jie budi prie pagrindinių sankryžų. Netoliese liudininkai matė Revoliucinės gvardijos savanorių pajėgų „Basij“ narius, kurie taip pat turėjo šaunamuosius ginklus ir lazdas. Viešosiose erdvėse taip pat buvo matyti saugumo pareigūnų su civiliais drabužiais.
Anot jų, per neramumus buvo sudeginti keli bankai ir vyriausybinės įstaigos. Liudininkai pridūrė, kad buvo sudaužyti bankomatai, o bankams sunkiai sekėsi atlikti operacijas be interneto.
Tačiau parduotuvės veikia, nors pėsčiųjų sostinėje nedaug. Antradienį turėjo būti atidarytas Teherano Didysis turgus, kuriame gruodžio 28 dieną prasidėjo demonstracijos. Tačiau liudininkas pasakojo kalbėjęs su keliais parduotuvių savininkais, kurie teigė, kad saugumo pajėgos įsakė jiems atidaryti parduotuves bet kokia kaina. Irano valstybinė žiniasklaida šio įsakymo nepatvirtino.
Liudininkai kalbėjo anonimiškai, nes baiminasi susidorojimo.
Daugelis tebėra susirūpinę dėl galimo JAV karinio smūgio, nors prezidentas Donaldas Trumpas yra sakęs, kad Iranas nori derėtis su Vašingtonu.
„Mano klientai kalba apie Trumpo reakciją, kartu svarstydami, ar jis neplanuoja karinio smūgio Islamo respublikai, – teigė parduotuvės savininkas Mahmoudas, kuris, baimindamasis dėl savo saugumo, nurodė tik savo vardą. – Nesitikiu, kad Trumpui ar kuriai nors kitai užsienio šaliai rūpi iraniečių interesai.“
Taksi vairuotojas Reza, kuris taip pat pasakė tik savo vardą, teigė, kad protestai taip pat išlieka daugelio žmonių dėmesio centre.
„Žmonės – ypač jauni – yra apimti nevilties, bet jie kalba apie protestų tęsimą“, – sakė jis.
Tuo tarpu skelbiama, kad saugumo tarnybų darbuotojai ieško „Starlink“ terminalų, nes Teherano šiaurėje gyvenantys žmonės pranešė, kad valdžia vykdo reidus daugiabučiuose, kuriuose įrengtos palydovinės antenos. Nors palydovinės televizijos antenos yra nelegalios, daugelis sostinės gyventojų turi jas savo namuose, o pareigūnai pastaraisiais metais iš esmės nesistengė užtikrinti įstatymo vykdymo.
Gatvėse taip pat buvo galima pamatyti žmones, kurie priešinosi civiliais drabužiais apsirengusiems saugumo pareigūnams, atsitiktinai stabdžiusiems praeivius.
Valstybinė televizija taip pat perskaitė pareiškimą apie tai, kad morgo paslaugos yra nemokamos – tai ženklas, kad kai kurie tikriausiai ėmė didelius mokesčius už kūnų išdavimą vykstant susidorojimui.
Iranas teigė bendravęs su JAV
Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi, kalbėdamas pirmadienio vakarą transliuotame interviu Kataro finansuojamam palydoviniam naujienų tinklui „al Jazeera“, teigė, kad toliau bendrauja su JAV pasiuntiniu Steve'u Witkoffu.
Bendravimas „tęsėsi prieš protestus ir po jų ir tebesitęsia“, sakė A. Araghchi. Tačiau „Vašingtono siūlomos idėjos ir grasinimai mūsų šaliai yra nesuderinami“, teigė jis.
Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt sakė, kad vieša Irano retorika skiriasi nuo privačių pranešimų, kuriuos administracija pastarosiomis dienomis gavo iš Teherano.
„Manau, kad prezidentas yra suinteresuotas išnagrinėti tuos pranešimus, – teigė K. Leavitt. – Tačiau, tai sakydamas, prezidentas parodė, kad nebijo panaudoti karinių galimybių, jei ir kai manys, kad tai būtina, ir niekas to nesupranta geriau už Iraną.“
Tuo tarpu vyriausybę palaikantys demonstrantai pirmadienį užplūdo gatves, palaikydami teokratiją, tebevykstant protestams, kuriuose tiesiogiai kvestionuojamas 86 metų aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei valdymas. Irano valstybinė televizija transliavo skanduotes iš minios, kurioje, kaip pranešama, buvo dešimtys tūkstančių žmonių, kurie šaukė „Mirtis Amerikai!“ ir „Mirtis Izraeliui!“. Kiti šaukė: „Mirtis Dievo priešams!“
Irano generalinis prokuroras įspėjo, kad kiekvienas protestų dalyvis bus laikomas „Dievo priešu“, o už tai gresia mirties bausmė.
D. Trumpo muitai Irano prekybos partneriams
D. Trumpas pirmadienį paskelbė, kad su Iranu verslą vykdančioms šalims Jungtinės Valstijos taikys 25 proc. muitus. Jis apie muitus paskelbė socialiniuose tinkluose, sakydamas, kad jie įsigalios nedelsiant.
Taip D. Trumpas, kuris mano, kad griežti muitai gali būti naudinga priemonė, verčianti draugus ir priešus pasaulinėje arenoje paklusti jo valiai, pasielgė reaguodamas į protestų Irane malšinimą.
Brazilija, Kinija, Rusija, Turkija ir JAE yra tarp šalių, kurios vykdo verslą su Teheranu.
D. Trumpas sekmadienį teigė, kad jo administracija veda derybas dėl susitikimo su Teherano pareigūnais, tačiau įspėjo, kad jam gali tekti veikti pirmam, kol daugėja pranešimų apie žuvusiųjų skaičių Irane, o vyriausybė toliau vykdo protestuotojų sulaikymus.
„Manau, kad jie pavargo nuo to, kad juos daužo Jungtinės Valstijos, – sakė D. Trumpas. – Iranas nori derėtis.“
Šalies parlamento pirmininkas anksčiau perspėjo, kad JAV kariuomenė ir Izraelis taps „teisėtais taikiniais“, jei Vašingtonas panaudos jėgą demonstrantų apsaugai.
Per dvi savaites trukusius protestus taip pat buvo sulaikyta daugiau kaip 10,7 tūkst. žmonių, sakė JAV įsikūrusi organizacija „Human Rights Activists News Agency“, kuri tiksliai fiksavo informaciją apie ankstesnius pastarųjų metų neramumus ir anksti antradienį pateikė naujausią žuvusiųjų skaičių. Ji remiasi savo rėmėjais Irane, kurie kruopščiai tikrina informaciją. Ji teigė, kad 512 iš žuvusiųjų buvo protestuotojai, o 134 – saugumo pajėgų nariai.
Irane neveikiant internetui, tapo sunkiau sekti demonstracijas iš užsienio. AP negali nepriklausomai įvertinti aukų skaičiaus. Irano vyriausybė dar nepateikė bendrų duomenų apie aukas.
(be temos)