- „Kauno diena“, AFP-ELTA inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vokietijoje prasideda teismo procesas, kurio metu teisiamas Vokietijos kariuomenės atsargos karininkas, perdavęs informaciją Rusijos žvalgybos tarnyboms. Proceso metu turės būti atsakyta į klausimą, kaip šnipui buvo leista veikti net šešerius metus.
Atsidėkojo dėmesiu
Prokurorai teigia, kad įtariamasis vardu Ralfas G. per įvairius žmones palaikė ryšius su Rusijos žvalgybos tarnyba 2014–2020 m. Jis kaltinamas pasidalijęs informacija apie Vokietijos karinio rezervo ir civilinės gynybos vidinę veiklą, taip pat apie 2014 m. Maskvai paskelbtų sankcijų poveikį ir dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą. Teigiama, kad jis perdavė „aukšto rango Bundesvero narių asmeninius duomenis“.
Žurnalo „Der Spiegel“ duomenimis, Ralphas G. buvo atsargos pulkininkas leitenantas, taip pat dirbęs pardavimų vadovu vienoje šalies vakarinėje dalyje veikiančioje tarptautinėje inžinerijos įmonėje.
Manoma, kad jam nebuvo mokama už paslaugas, vietoj to jis gaudavo „kvietimų į Rusijos vyriausybinių agentūrų organizuojamus renginius“.
Pasak prokurorų, dėl savo civilinės veiklos jis „priklausė keliems Vokietijos verslo komitetams“ ir galėjo perduoti asmeninę informaciją apie žmones iš verslo pasaulio. Manoma, kad jam nebuvo mokama už paslaugas, vietoj to jis gaudavo „kvietimų į Rusijos vyriausybinių agentūrų organizuojamus renginius“.
Dalyvavo Ralphas G. aukšto lygio susitikimuose ir pačioje Vokietijoje. Pvz., 2013 m. rugsėjį, likus keliems mėnesiams iki Krymo aneksijos, Diuseldorfo prekybos ir pramonės rūmų organizuotame renginyje jis atstovavo vienai pramonės įmonei, turinčiai padalinių Rusijoje. Renginio pavadinimas: "Nebijokite verslo Rusijoje!"
Vadina smulkia žuvimi
Kaip rašo „Der Spiegel“, pagrindiniai Ralfo G. kontaktiniai asmenys buvo du Rusijos GRU karinės žvalgybos darbuotojai, Vokietijoje akredituoti kaip karo atašė.
Informacija buvo perduodama per asmeninius susitikimus, skambučius telefonu, elektroninį paštą ir „WhatsApp“.
Informacija daugiausia buvo iš viešai prieinamų šaltinių, tačiau Ralphas G. taip pat kaltinamas pasidalijęs ištraukomis iš oficialaus vyriausybės dokumento apie Vokietijos santykius su Rusija po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.
2020 m. sulaikytas Ralfas G. prisipažino teikęs informaciją rusams, tačiau jis tvirtina nežinojęs, kad asmenys, su kuriais palaikė ryšį, dirbo GRU.
Jo simpatijos Rusijai taip pat atsirado ne per vieną naktį.
Net ir baigęs tarnybą kaip profesionalus karys, Ralphas G. buvo įsipareigojęs Bundesverui. Būdamas atsargos pulkininkas leitenantas, jis daugelį metų buvo apygardos asociacijos narys, buvo atsakingas už saugumo politiką. 2018 m. asociacijos žurnale "Die Reserve" publikuotas Ralfo G. straipsnis rodo jo simpatijas Rusijai. Straipsnyje apie vokiečių ir rusų karių kapų priežiūrą rašoma, kad tai yra "svarbi misija taikos prasme tuo metu, kai, užuot sprendus problemas dialogu, vėl girdimas kardų žvangėjimas".
2016 m. vasarą Bavarijos rezervininkų sąjungos žurnale "Treue Kameraden" jis buvo pristatomas kaip "karo istorikas" ir "rezervininkų sąjungos saugumo politikos įgaliotinis". Kartu su tuomečiu Rusijos gynybos atašė Ralphas G. dalyvavo saugumo politikai skirtame vakare Žemutiniame Reine.
Vokietijos apžvalgininkai abejoja, kad per šešerius šnipinėjimo metus Ralfas G. galėjo perduoti itin svarbios informacijos. Televizijai ARD tyrėjai aiškino, kad vyras nebuvo "didelė žuvis šnipinėjimo pasaulyje". Rezervininkų asociacijos atstovų teigimu, Ralfas G. neturėjo galimybės susipažinti su slaptais valstybės dokumentais.
Manoma, kad Diuseldorfe vykstantis teismo procesas truks iki gruodžio 16 d. Ralfui G. gresia nuo penkerių iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, piniginė bauda. Jei teismas pripažins jį kaltu, jis taip pat neteks atsargos karininko laipsnio.
Dėmesys rezervininkams
Turint omenyje dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kilusią įtampą, kuri privertė Europos šalis iš naujo permąstyti savo saugumo strategijas, Ralfo G. atvejis kelia išskirtinį Vokietijos visuomenės susidomėjimą.
Kaip rašo "Die Zeit", procesas atkreipė dėmesį į mažai pastebimą, bet svarbią Bundesvero dalį – rezervą. Šiuo metu jame beveik 1 mln. asmenų. Bundesveras rezervą vadina nepakeičiamu: prireikus rezervininkai gali būti skubiai pasitelkti į pagalbą.
Daugelis jų – buvę kariai, tačiau jau kurį laiką į rezervą galima įstoti ir neatlikus karinės tarnybos. Rezervininkai gali būti glaudžiai susiję su aktyviosiomis pajėgomis, apie 20 tūkst. jų treniruojasi kartu su profesionaliais kariais, turi laisvą prieigą prie kareivinių.
Armijos rezervininkų funkcija neapsiriboja tik šalies gynyba. Jie gali dirbti kariniais patarėjais apskričių krizių valdymo grupėse, yra pasitelkiami kilus potvyniams ar miškų gaisrams.
Ralfo G. atvejis bent kol kas laikomas pavieniu. Atsargos asociacijos duomenimis, per pastaruosius dešimt metų tarp rezervininkų nebuvo nustatyta nė vieno šnipo. "Gynybos ministrė Christine Lambrecht paskelbė ketinanti pašaukti 20 tūkst. rezervininkų nepaprastosios padėties atveju. Verta atidžiau pažvelgti į šių žmonių sąžiningumą", – rašo "Die Zeit".
Bundesveras, kaip primena "Die Zeit", turi savo slaptąją tarnybą – Karinę kontržvalgybos tarnybą ("Mad"), kurios užduotis – surasti Bundesvero šnipus. Tačiau rezervininkų atveju tai nėra taip paprasta: "Mad" juos gali tikrinti tik tada, jei jie tarnauja Bundesvere. Likusį laiką už tai atsakinga Federalinė konstitucijos apsaugos tarnyba. Tačiau ir ji paprastai tikrina ne asmenis, bet asociacijas, partijas ar organizacijas. Taigi dvi institucijos turi reguliariai keistis informacija, kad ji nebūtų prarasta. "Tik 2017 m. "Mad" ir Konstitucijos apsaugos tarnyba suvienijo jėgas ir įkūrė rezervininkų darbo grupę", – rašo "Die Zeit".
Kaip Ralphas G. patraukė tyrėjų dėmesį, neskelbiama. Institucijos atsisako komentuoti, kodėl jam demaskuoti prireikė net šešerių metų.
Daug šnipų ir teismų
Teismo procesas vyksta tokiu metu, kai santykiai tarp Maskvos ir Berlyno itin pašlijo. Daugiausia įtampos kelia Rusijos invazija į Ukrainą, tačiau pablogėjimo preliudija įvyko dar pernai, kai Vokietijos teismas kalėti iki gyvos galvos nuteisė FSB smogiką rusą Vadimą Krasikovą, viduryje baltos dienos Berlyno parke nušovusiam buvusį čečėnų karo vadą, Vokietijoje legaliai gyvenusį Gruzijos pilietį Zelimchaną Changošvilį. Apie tai, koks svarbus buvo tiek nusikaltimas, tiek jo vykdytojas, byloja ir neseniai pasklidusi žinia, esą Maskva pasiūlė Vašingtonui du Rusijos teisėsaugos faktiškai įkaitais paimtus JAV piliečius išduoti mainais už JAV kalintį prekeivį ginklais ir V.Krasikovą.
Birželį Miunchene taip pat buvo teisiamas rusas, apkaltintas sąmokslu nužudyti Vokietijoje gyvenantį čečėnų disidentą Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo nurodymu.
Ralphas G. yra naujausias atvejis iš daugybės Vokietijoje aptiktų įtariamų Rusijos šnipų. Balandį Miuncheno teismas skyrė lygtinę vienų metų laisvės atėmimo bausmę rusų mokslininkui už tai, kad, dirbdamas viename Vokietijos universitete, jis perdavė Maskvai paslaptis apie Europos kosminių raketų programą „Ariane“.
Prieš kelias dienas Didžiosios Britanijos ambasados Berlyne apsaugos darbuotojas buvo išduotas Jungtinei Karalystei, jam pareikšti kaltinimai šnipinėjimu Rusijai.
2021 m. spalį dvejų metų lygtinė bausmė skirta apsaugininkų firmoje dirbusiam vokiečiui, perdavusiam Rusijos slaptosioms tarnyboms parlamento pastatų aukštų planus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po Baltimorės tilto griūties pereinama prie laivo gelbėjimo
Šaltuose Baltimorės uosto vandenyse, po to, kai didžiulis krovininis laivas rėžėsi į tiltą ir jį sugriovė, trečiadienį buvo rasti dviejų duobes tvarkiusių darbininkų kūnai. ...
-
Lenkijos saugumo tarnybos: surengtas reidas Rusijos šnipų tinkle
Lenkijos saugumo tarnybos ketvirtadienį pranešė, kad bendradarbiaudamos su Čekijos žvalgyba, kuri diena anksčiau išardė didelį Rusijos propagandos tinklą, surengė reidą prieš Rusijos šnipų tinklą. ...
-
Kremlius: V. Putinas neplanuoja susitikti su išpuolio aukų šeimomis1
Ketvirtadienį Kremlius nedavė jokių nuorodų, kad prezidentas Vladimiras Putinas planuotų susitikti su žuvusiųjų per išpuolį Maskvos koncertų salėje šeimų nariais. Per praėjusį penktadienį įvykdytą teroro išpuolį žuvo 143...
-
Politikos analitikas apie išpuolį Maskvoje: braižas visiškai neatitinka „Islamo valstybės“23
Praėjusią savaitę į Maskvos koncertų salę „Crocus City Hall“ įsiveržė ginkluoti užpuolikai, pradėjo šaudyti į koncerto lankytojus ir padegė pastatą. Šiandien žuvusiųjų skaičius siekia 143 žmones. Atsakomybę už i&s...
-
JAV peiliu ginkluotas jaunuolis nužudė keturis žmones: dar septyni sužeisti1
JAV Ilinojaus valstijoje vyras keliose vietose peiliu puolė žmones, nužudydamas keturis jų, įskaitant paauglę mergaitę, o dar mažiausiai penki buvo sužeisti, pranešė policija. ...
-
Mirė J. Liebermanas, pirmasis žydas, siekęs JAV viceprezidento posto3
Joe Liebermanas (Džo Libermanas), kuris pateko į istoriją kaip pirmasis kurios nors iš didžiųjų JAV partijų kandidatu į viceprezidentus tapęs žydas, o pastaruoju metu vadovavo pastangoms iškelti trečią kandidatą 2024 metų rinkimuose...
-
PSO: kone kas šeštas vaikas patiria patyčias internete1
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį paskelbė ataskaitą, kurioje teigiama, kad 2022 metais apie 16 proc. 11–15 metų amžiaus vaikų patyrė patyčias elektroninėje erdvėje, palyginti su 13 proc. 2018 metais. ...
-
Pareigūnai: teroro akto Maskvoje aukų skaičius padidėjo iki 1432
Žuvusių per teroro aktą Pamaskvės koncertų salėje žmonių skaičius padidėjo iki 143, trečiadienį pranešė Rusijos valdžios institucijos. ...
-
Baltimorės tilto griūtis: 7 metrų gylyje – sukrečiantis radinys18
Rasti dviejų darbininkų, kurie dingo, kai Baltimorėje sugriuvo krovininio laivo kliudytas tiltas, kūnai, pranešė pareigūnai. ...
-
Ispanijos prokurorai siekia 2,5 metų įkalinimo bausmės už bučinį Pasaulio futbolo čempionate14
Ispanijos prokurorai prašo dvejų su puse metų laisvės atėmimo bausmės susikompromitavusiam buvusiam futbolo vadovui Luisui Rubialesui, kuris teisiamas už tai, kad pabučiavo į lūpas Ispanijos rinktinės vidurio puolėją Jenni Hermoso prie&scaro...