Pulkininkas leitenantas šnipinėjo ir neėmė pinigų?

Vokietijoje prasideda teismo procesas, kurio metu teisiamas Vokietijos kariuomenės atsargos karininkas, perdavęs informaciją Rusijos žvalgybos tarnyboms. Proceso metu turės būti atsakyta į klausimą, kaip šnipui buvo leista veikti net šešerius metus.

Atsidėkojo dėmesiu

Prokurorai teigia, kad įtariamasis vardu Ralfas G. per įvairius žmones palaikė ryšius su Rusijos žvalgybos tarnyba 2014–2020 m. Jis kaltinamas pasidalijęs informacija apie Vokietijos karinio rezervo ir civilinės gynybos vidinę veiklą, taip pat apie 2014 m. Maskvai paskelbtų sankcijų poveikį ir dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą. Teigiama, kad jis perdavė „aukšto rango Bundesvero narių asmeninius duomenis“.

Žurnalo „Der Spiegel“ duomenimis, Ralphas G. buvo atsargos pulkininkas leitenantas, taip pat dirbęs pardavimų vadovu vienoje šalies vakarinėje dalyje veikiančioje tarptautinėje inžinerijos įmonėje.

Manoma, kad jam nebuvo mokama už paslaugas, vietoj to jis gaudavo „kvietimų į Rusijos vyriausybinių agentūrų organizuojamus renginius“.

Pasak prokurorų, dėl savo civilinės veiklos jis „priklausė keliems Vokietijos verslo komitetams“ ir galėjo perduoti asmeninę informaciją apie žmones iš verslo pasaulio. Manoma, kad jam nebuvo mokama už paslaugas, vietoj to jis gaudavo „kvietimų į Rusijos vyriausybinių agentūrų organizuojamus renginius“.

Dalyvavo Ralphas G. aukšto lygio susitikimuose ir pačioje Vokietijoje. Pvz., 2013 m. rugsėjį, likus keliems mėnesiams iki Krymo aneksijos, Diuseldorfo prekybos ir pramonės rūmų organizuotame renginyje jis atstovavo vienai pramonės įmonei, turinčiai padalinių Rusijoje. Renginio pavadinimas: "Nebijokite verslo Rusijoje!"

Vadina smulkia žuvimi

Kaip rašo „Der Spiegel“, pagrindiniai Ralfo G. kontaktiniai asmenys buvo du Rusijos GRU karinės žvalgybos darbuotojai, Vokietijoje akredituoti kaip karo atašė.

Informacija buvo perduodama per asmeninius susitikimus, skambučius telefonu, elektroninį paštą ir „WhatsApp“.

Informacija daugiausia buvo iš viešai prieinamų šaltinių, tačiau Ralphas G. taip pat kaltinamas pasidalijęs ištraukomis iš oficialaus vyriausybės dokumento apie Vokietijos santykius su Rusija po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.

2020 m. sulaikytas Ralfas G. prisipažino teikęs informaciją rusams, tačiau jis tvirtina nežinojęs, kad asmenys, su kuriais palaikė ryšį, dirbo GRU.

Jo simpatijos Rusijai taip pat atsirado ne per vieną naktį.

Net ir baigęs tarnybą kaip profesionalus karys, Ralphas G. buvo įsipareigojęs Bundesverui. Būdamas atsargos pulkininkas leitenantas, jis daugelį metų buvo apygardos asociacijos narys, buvo atsakingas už saugumo politiką. 2018 m. asociacijos žurnale "Die Reserve" publikuotas Ralfo G. straipsnis rodo jo simpatijas Rusijai. Straipsnyje apie vokiečių ir rusų karių kapų priežiūrą rašoma, kad tai yra "svarbi misija taikos prasme tuo metu, kai, užuot sprendus problemas dialogu, vėl girdimas kardų žvangėjimas".

2016 m. vasarą Bavarijos rezervininkų sąjungos žurnale "Treue Kameraden" jis buvo pristatomas kaip "karo istorikas" ir "rezervininkų sąjungos saugumo politikos įgaliotinis". Kartu su tuomečiu Rusijos gynybos atašė Ralphas G. dalyvavo saugumo politikai skirtame vakare Žemutiniame Reine.

Vokietijos apžvalgininkai abejoja, kad per šešerius šnipinėjimo metus Ralfas G. galėjo perduoti itin svarbios informacijos. Televizijai ARD tyrėjai aiškino, kad vyras nebuvo "didelė žuvis šnipinėjimo pasaulyje". Rezervininkų asociacijos atstovų teigimu, Ralfas G. neturėjo galimybės susipažinti su slaptais valstybės dokumentais.

Manoma, kad Diuseldorfe vykstantis teismo procesas truks iki gruodžio 16 d. Ralfui G. gresia nuo penkerių iki dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, piniginė bauda. Jei teismas pripažins jį kaltu, jis taip pat neteks atsargos karininko laipsnio.

Dėmesys rezervininkams

Turint omenyje dėl Rusijos invazijos į Ukrainą kilusią įtampą, kuri privertė Europos šalis iš naujo permąstyti savo saugumo strategijas, Ralfo G. atvejis kelia išskirtinį Vokietijos visuomenės susidomėjimą.

Kaip rašo "Die Zeit", procesas atkreipė dėmesį į mažai pastebimą, bet svarbią Bundesvero dalį – rezervą. Šiuo metu jame beveik 1 mln. asmenų. Bundesveras rezervą vadina nepakeičiamu: prireikus rezervininkai gali būti skubiai pasitelkti į pagalbą.

Daugelis jų – buvę kariai, tačiau jau kurį laiką į rezervą galima įstoti ir neatlikus karinės tarnybos. Rezervininkai gali būti glaudžiai susiję su aktyviosiomis pajėgomis, apie 20 tūkst. jų treniruojasi kartu su profesionaliais kariais, turi laisvą prieigą prie kareivinių.

Armijos rezervininkų funkcija neapsiriboja tik šalies gynyba. Jie gali dirbti kariniais patarėjais apskričių krizių valdymo grupėse, yra pasitelkiami kilus potvyniams ar miškų gaisrams.

Ralfo G. atvejis bent kol kas laikomas pavieniu. Atsargos asociacijos duomenimis, per pastaruosius dešimt metų tarp rezervininkų nebuvo nustatyta nė vieno šnipo. "Gynybos ministrė Christine Lambrecht paskelbė ketinanti pašaukti 20 tūkst. rezervininkų nepaprastosios padėties atveju. Verta atidžiau pažvelgti į šių žmonių sąžiningumą", – rašo "Die Zeit".

Bundesveras, kaip primena "Die Zeit", turi savo slaptąją tarnybą – Karinę kontržvalgybos tarnybą ("Mad"), kurios užduotis – surasti Bundesvero šnipus. Tačiau rezervininkų atveju tai nėra taip paprasta: "Mad" juos gali tikrinti tik tada, jei jie tarnauja Bundesvere. Likusį laiką už tai atsakinga Federalinė konstitucijos apsaugos tarnyba. Tačiau ir ji paprastai tikrina ne asmenis, bet asociacijas, partijas ar organizacijas. Taigi dvi institucijos turi reguliariai keistis informacija, kad ji nebūtų prarasta. "Tik 2017 m. "Mad" ir Konstitucijos apsaugos tarnyba suvienijo jėgas ir įkūrė rezervininkų darbo grupę", – rašo "Die Zeit".

Kaip Ralphas G. patraukė tyrėjų dėmesį, neskelbiama. Institucijos atsisako komentuoti, kodėl jam demaskuoti prireikė net šešerių metų.


Daug šnipų ir teismų

Teismo procesas vyksta tokiu metu, kai santykiai tarp Maskvos ir Berlyno itin pašlijo. Daugiausia įtampos kelia Rusijos invazija į Ukrainą, tačiau pablogėjimo preliudija įvyko dar pernai, kai Vokietijos teismas kalėti iki gyvos galvos nuteisė FSB smogiką rusą Vadimą Krasikovą,  viduryje baltos dienos Berlyno parke nušovusiam buvusį čečėnų karo vadą, Vokietijoje legaliai gyvenusį Gruzijos pilietį Zelimchaną Changošvilį. Apie tai, koks svarbus buvo tiek nusikaltimas, tiek jo vykdytojas, byloja ir neseniai pasklidusi žinia, esą Maskva pasiūlė Vašingtonui du Rusijos teisėsaugos faktiškai įkaitais paimtus JAV piliečius išduoti mainais už JAV kalintį prekeivį ginklais ir V.Krasikovą.

Birželį Miunchene taip pat buvo teisiamas rusas, apkaltintas sąmokslu nužudyti Vokietijoje gyvenantį čečėnų disidentą Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo nurodymu.

Ralphas G. yra naujausias atvejis iš daugybės Vokietijoje aptiktų įtariamų Rusijos šnipų. Balandį Miuncheno teismas skyrė lygtinę vienų metų laisvės atėmimo bausmę rusų mokslininkui už tai, kad, dirbdamas viename Vokietijos universitete, jis perdavė Maskvai paslaptis apie Europos kosminių raketų programą „Ariane“.

Prieš kelias dienas Didžiosios Britanijos ambasados Berlyne apsaugos darbuotojas buvo išduotas Jungtinei Karalystei, jam pareikšti kaltinimai šnipinėjimu Rusijai.

2021 m. spalį dvejų metų lygtinė bausmė skirta apsaugininkų firmoje dirbusiam vokiečiui, perdavusiam Rusijos slaptosioms tarnyboms parlamento pastatų aukštų planus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių