Jis užfiksuotas nešantis raudonų rožių puokštę. Padėjęs ją prie karsto, stabteli prie velionio, persižegnoja ir nusilenkia.

Apie V. Žirinovskio mirtį nuo koronaviruso komplikacijų pranešta trečiadienį, balandžio 6-ąją. Žinia apie 75 metų politiko mirtį jau buvo skelbta kovo 25 dieną, bet tąsyk jo artimieji ją greitai paneigė.

Trečiadienį Rusijos naujienų agentūros citavo Valstybės Dūmos pirmininką Viačeslavą Volodiną, paskelbusį, kad V. Žirinovskis mirė „po sunkios ir ilgos ligos“.

Kaip pranešė BNS, ceremonija buvo surengta Maskvos Kolonų salėje, kur 1953-iaisiais buvo pašarvotas Josifas Stalinas.

Vėliau penktadienį V. Žirinovskis bus palaidotas Maskvoje.

Ūmaus būdo politikas vasario 2 dieną buvo hospitalizuotas dėl sunkios formos COVID-19 ir buvo ne vieną kartą paniręs į komą.

Konfrontaciniu stiliumi ir įvairiais išsišokimais garsėjęs V. Žirinovskis tris pastaruosius dešimtmečius buvo neatsiejama Rusijos politinės scenos figūra ir krovėsi politinį kapitalą kontroversiškais žingsniais.

Jis buvo vienas iš LDPR įkūrėjų ir jai vadovavo. Ši partija nuo 1990 metų yra viena pagrindinių politinių jėgų marionetiniame šalies parlamente.

V. Žirinovskis dalyvavo visuose posovietinės Rusijos prezidento rinkimuose. Pirmą kartą į parlamentą jis buvo išrinktas 1993 metais, kai jo partija itin sėkmingai pasirodė rinkimuose, surinkusi beveik 23 proc. balsų.

Rusijos politiniuose sluoksniuose dažnai vadintas klounu, V. Žirinovskis garsėjo ugningomis antiamerikietiškomis, antiliberaliomis ir antikomunistinėmis kalbomis.

Gruodžio pabaigoje vienoje iš savo kalbų Valstybės Dūmoje V. Žirinovskis numatė, kad Rusija įsivels į karą su Ukraina.

„Tai bus metai, kai Rusija pagaliau vėl taps didžia valstybe ir visi turės užsičiaupti“, – tąsyk kalbėjo jis.