Leidinio žiniomis, šiuo metu šalyje yra apie 450 vietų, kur mokoma naudoti šaunamuosius ginklus. Dauguma jų priklauso policijai, miškų apsaugos tarnybai ir medžiotojų draugijoms. Per 160 tokių vietų – privatūs šaulių klubai ar tirai.
„Vasario mėnesį pas mus per dieną apsilankydavo daugiausiai kelios dešimtys žmonių, o dabar kasdien aptarnaujame po 300 klientų“, – sakė laikraščiui šaulių draugijos „Braterstwo“ („Brolija“) pirmininkas Pawełas Dyngoszas.
Varšuvos šaulių draugijos „Gentleman Gun Club“ („Džentelmenų ginklų klubas“) pirmininkas Krzysztofas Galimskis žurnalistams pareiškė, kad norinčių išmokti šaudyti žmonių skaičius palyginti su praėjusių metų pabaiga išaugo 5,5 karto, ir klientams tenka laukti visą savaitę, o tai ir ilgiau, kad galėtų pašaudyti į taikinius.
Lenkijos įstatymai leidžia piliečiams turėti šaunamąjį ginklą ir mokytis šaudyti medžioklės, sporto ir savigynos tikslais. Oficialiais duomenimis, pagal lenkų turimų ginklų skaičių šalis užima tik 166-ąją vietą pasaulyje, šimtui Lenkijos gyventojų tenka 2,5 šaunamojo ginklo.
Rusija kaltina Lenkiją „pavojinga eskalacija“ Rytų Europojoje
Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį apkaltino su Ukraina besiribojančią NATO narę Lenkiją eskaluojant padėtį Rytų Europoje, Varšuvai išsiuntus 45 rusų diplomatus dėl įtariamo šnipinėjimo.
„Varšuva pasirinko pavojingos eskalacijos kelią regione, remdamasi ne nacionaliniais interesais, o NATO gairėmis, kurios grindžiamos atviru rusofobiškumu, pakeltu iki oficialios politikos lygio“, – teigiama ministerijos pareiškime.
Mes tai matome ir į tai atsižvelgsime imdamiesi praktinių veiksmų dėl Lenkijos.
„Mes tai matome ir į tai atsižvelgsime imdamiesi praktinių veiksmų dėl Lenkijos“, – priduriama jame.
Pareiškime teigiama, jog Rusijos diplomatų išsiuntimas, apie kurį pranešta ankstesnę dieną, buvo Lenkijos „sąmoningas žingsnis galutinio dvišalių santykių sužlugdymo link“.
„Visa atsakomybė už tai, kas vyksta, ir už galimas pasekmes tenka dabartinei Varšuvos valdžiai“, – nurodė ministerija.
Ji perspėjo, jog Maskva „nepaliks šio priešiško išpuolio be atsako“.
Lenkijos vidaus reikalų ministras Mariuszas Kaminskis (Marjušas Kaminskis) išvakarėse pranešė, kad „iš šalies išsiųsti 45 Rusijos šnipai, apsimetinėję diplomatais“.
„Likviduojame mūsų šalyje veikiantį Rusijos specialiųjų tarnybų tinklą“, – parašė ministras socialiniame tinkle „Twitter“.
Rusijos ambasadorius Lenkijoje Sergejus Andrejevas patvirtino pranešimą ir reporteriams sakė, kad išvaromi asmenys iš Lenkijos turi išvykti per penkias dienas.
„Tokiems kaltinimams nėra jokio pagrindo“, – sakė jis ir nurodė, kad Rusija pasilieka teisę imtis atsakomųjų veiksmų.
Jis sakė, kad dvišaliai diplomatiniai santykiai nenutraukiami: „Ambasados lieka, ambasadoriai lieka.“
Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai nurodė, kad sprendimas išsiųsti diplomatus priimtas „Rusijai ilgiau nei tris savaites kariaujant barbarišką karą prieš Ukrainą“.
„Ir mes bei kitos Vakarų šalys esame laikomi Rusijos pagrindiniu jos priešininku“, – sakė Lukaszas Jasina (Lukašas Jasina).
„Tokio pobūdžio neteisėtos Rusijos tarnybų veiklos toleravimas keltų grėsmę Lenkijos saugumui, taip pat mūsų sąjungininkių NATO ir Europos Sąjungoje, su kuriomis mes koordinuojame visus tokio pobūdžio veiksmus, saugumui“, – pridūrė jis.
Be to, trečiadienį Lenkijos kontržvalgybos agentūra ABW paskelbė identifikavusi 45 Rusijos diplomatus kaip įtariamus šnipus ir paragino Užsienio reikalų ministeriją išsiųsti juos iš šalies.
Atsisako mokėti rubliais už rusiškas dujas
Lenkijos valstybinė energetikos įmonė ketvirtadienį pareiškė nemokėsianti už rusiškas dujas rubliais. Tai dar viena šalis, atmetanti Kremliaus reikalavimus Maskvai patiriant precedento neturinčias sankcijas dėl jos karo Ukrainoje.
„Nesuprantame, kaip galėtume, – naujienų agentūra PAP citavo valstybinės naftos ir dujų bendrovės PGNiG vadovą Pawelą Majewskį. – Sutartis (...) nustato mokėjimo priemones. Ji neleidžia vienai šaliai to keisti pagal savo valią."
Prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pareiškė, kad Rusija priims mokėjimus tik rubliais už dujų tiekimą „nedraugiškoms šalims“, kai lavina sankcijų užklupo Maskvą dėl jos karo. Vokietijos, šalies, kuri prieš karą 55 proc. gamtinių dujų importavo iš Rusijos, ekonomikos ministras pareiškė, kad toks žingsnis yra sutarties pažeidimas ir kad Berlynas aptars su Europos partnerėmis, kaip į tai reaguoti. Austrijos energetikos bendrovės OMV vadovas teigė, kad pasirašyta sutartis neleidžia atsiskaityti rubliais.
Dabartinė Lenkijos sutartis dėl rusiškų dujų baigiasi metų pabaigoje. Varšuva tikisi nuo tada atsisakyti rusiškų dujų, pakeisdama jas suskystintųjų dujų gabenimu į uostus ir dujomis iš Norvegijos Baltijos jūros dujotiekiu.
Kremlius stengiasi sumažinti precedento neturinčių sankcijų poveikį Rusijos ekonomikai, jos jau paveikė viską nuo centrinio banko užsienio atsargų iki „McDonalds“. Iš karto po V. Putino pranešimo rublis, smukęs nuo pat Ukrainos karo pradžios, sustiprėjo dolerio ir euro atžvilgiu, o dujų kainos kilo.
