Smurtui stiprėjant Izraelis, kuris anksčiau įspėjo, kad įsikiš į karo veiksmus Sirijoje, siekdamas apsaugoti drūzus, pranešė, kad Sveidoje smogė „keliems tankams“, tačiau išsamesnės informacijos nepateikė.

Kovos rodo, su kokiais sunkumais susiduria Sirijos laikinasis prezidentas Ahmedas al Sharaa (Ahmedas Šaraa), kurio islamistų vadovaujamos pajėgos gruodį po keliolikos metų karo nuvertė ilgametį prezidentą Basharą al Assadą (Bašarą Asadą).

Sirijos kariuomenė ir Vidaus reikalų ministerija paskelbė apie karių dislokavimą, saugių koridorių civiliams gyventojams sukūrimą ir pažadėjo „greitai ir ryžtingai“ užbaigti kovas.

Smurtas prasidėjo sekmadienį, kai ginkluoti beduinų užpuolikai pagrobė drūzų daržovių pardavėją greitkelyje į Damaską ir taip paskatino atsakomuosius pagrobimus.

Nors vėliau įkaitai buvo paleisti, pirmadienį kovos tęsėsi ir už Sveidos ribų, kaimai buvo apšaudomi iš minosvaidžių, sužeista dešimtys žmonių, pranešė naujienų agentūra „Suwayda 24“.

Sveidos gatvės buvo ištuštėjusios, o naujienų agentūros AFP fotografas pranešė, kad per laidotuves buvo šaudoma.

„Gyvenome apimti didžiulės baimės – sviediniai krisdavo atsitiktinai“, – sakė 51-erių tėvas Abu Taymas (Abu Taimas), gyvenantis Sveidoje.

„Eismas gatvėse paralyžiuotas, dauguma parduotuvių uždarytos“, – pridūrė jis.

Televizija „Suwayda 24“ pranešė, kad į ligonines atvežta „dešimtys nukentėjusiųjų“ dėl susirėmimų vakarinėje provincijos dalyje ir kaimų apšaudymo.

Karą stebinti organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR), kuri remiasi plačiu šaltinių tinklu Sirijoje, sakė, kad žuvusiųjų skaičius padidėjo iki 89, įskaitant 46 drūzus, keturis civilius, 18 beduinų kovotojų ir septynis neatpažintus asmenis karinėmis uniformomis.

Gynybos ministerijos šaltinis valstybinei televizijai „al Ekhbariya“ sakė, kad šeši saugumo pajėgų kariai žuvo „per pasitraukimo operacijas Sveidoje“.

AFP korespondentas Sveidos pakraštyje matė kovotojų transporto priemones, dideles vidaus reikalų ministerijos karines kolonas, civilines transporto priemones ir motociklus, vežančius ginkluotus vyrus link fronto linijos, taip pat greitosios pagalbos automobilius, vežančius sužeistuosius į Damasko ligonines.

Drūzų dvasiniai lyderiai ragino laikytis ramybės ir ragino Damaską įsikišti.

Vienas iš trijų Sirijos drūzų dvasinių lyderių Sveidoje šeichas Hikmatas al Hijri (Hikmatas Hidžris) išreiškė nepritarimą bendrųjų saugumo pajėgų įžengimui į provinciją ir pareikalavo „tarptautinės apsaugos“.

„Valstybės institucijų trūkumas“

„Valstybės, kariuomenės ir saugumo institucijų trūkumas yra pagrindinė priežastis, dėl kurios Sveidoje tęsiasi įtampa“, – sakė sekmadienį socialiniame tinkle „X“ vidaus reikalų ministras Anasas Khattabas (Anasas Chatabas).

„Vienintelis sprendimas – atgaivinti šias institucijas, kad būtų užtikrinta pilietinė taika“, – pridūrė jis.

Naujausias kraujo praliejimas įvyko po mirtino smurto balandžio ir gegužės mėnesiais, kai drūzų kovotojų ir saugumo pajėgų susirėmimuose drūzų gyvenamose vietovėse netoli Damasko ir Sveidos žuvo daugiau kaip 100 žmonių.

SOHR teigė, kad beduinų genčių nariai, kurie yra musulmonai sunitai, per ankstesnius susirėmimus stojo saugumo pajėgų pusėn.

Tuo metu vietos lyderiai ir religiniai veikėjai tarpininkavo sudarant susitarimus dėl įtampos mažinimo, pagal kuriuos nuo gegužės už Sveidos saugumą atsakingi drūzų kovotojai, nors keliose vietovėse tebėra ginkluotų beduinų.

Sveidos gubernatorius Mustapha al Bakuras (Mustafa Bakuras) paragino savo žmones „elgtis santūriai“, o drūzų bendruomenės lyderiai ragino pareigūnus įsikišti.

Reaguodama į smurtą, Švietimo ministerija pranešė atidedanti pirmadienį provincijoje numatytus vidurinių mokyklų egzaminus.

Izraelis ir drūzai

Iki pilietinio karo Sirijoje gyveno apie 700 tūkst. drūzų. Sveidoje gyvena didžiausia šios religinės mažumos bendruomenė.

Drūzai, išpažįstantys ezoterinę religiją, atsiskyrusią nuo šiitų islamo krypties, daugiausia gyvena Sirijoje, Libane ir Izraelyje.

Beduinų ir drūzų mažumos Sveidoje jau seniai nesutaria, tarp jų kartais kyla smurto protrūkiai.

Kovą kilęs smurto protrūkis prieš alavitų mažumą, per kurį žuvo daugiau kaip 1,7 tūkst. žmonių, ir vėlesni išpuoliai drūzų vietovėse pakirto pasitikėjimą naujosios Sirijos valdžios gebėjimu apsaugoti mažumas.

Po šių incidentų Izraelis, kuris nuo 1967 metų yra okupavęs didžiąją dalį Golano Aukštumų, pareiškė, kad sudavė smūgius, įskaitant gegužės pradžioje surengtą netoli prezidento rūmų Damaske, siekdamas apsaugoti drūzus.

Naujausiais duomenimis, Izraelyje gyvena apie 152 tūkst. drūzų, iš jų 24 tūkst. – Izraelio okupuotuose Golano Aukštumose, iš kurių mažiau nei 5 proc. turi Izraelio pilietybę.