Per dalies Kyjivo srities okupaciją 2022-aisiais K. Gudauskas iš fronto zonos išvežė daugiau kaip 200 civilių. Į pagalbos šauksmą vyras atsiliepė jau pačiomis pirmosiomis karo dienomis.

„Tuomet buvo apie 20 val. ryto. Visi bandė išvažiuoti. Pirmą kartą su rusais susidūriau už Irpinės upės. Jie mane sustabdė, nes aš vienintelis važiavau į tą pusę. Išlipau su dokumentais ir tiesiog spontaniškai pasakiau, kad ten mano šeima, noriu ją pasiimti“, – pirmuosius prisiminimus pasakojo K. Gudauskas.

Tą kartą Konstantiną rusų užpuolikai praleido. Greičiausiai dėl to, nes jis – Kazachstano pilietis. Jo tėtis lietuvis, mama – Kazachstano žydė. Konstantinui tuomet pavyko į dar neužgrobtą teritoriją parvežti Ukrainos žvalgybininko šeimą. Po šios sėkmės K. Gudauskui į pagalbą atėjo Ukrainos žvalgyba – sudarydavo geriausius maršrutus ir paruošė, kaip bendrauti su rusų kariais.

Daugiausia gyventojų Konstantinas išgelbėjo iš šalia Bučos esančio kurortinio Vorzelio miestelio.

Kelionių metu būta visko. „Kai atlėkė sprogmuo, aš praradau sąmonę, buvau kontūzytas ir mane ištraukė kariai. Sąmonę atgavau tik ligoninėje. Tada supratau, kad jei Dievas man išsaugojo gyvybę, turiu tęsti savo darbus“, – pasakojo jis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vieną kartą rusų kariai net paguldė Konstantiną ant asfalto ir ruošėsi sušaudyti. „Jie buvo labai pikti ir pradėjo į mus šaudyti iš pabūklo. Ištraukė iš automobilio, suguldė ant žemės. Baisiausia akimirka buvo, kai pajutau šaltą automato vamzdį ir paklausė: „Ar dar turi ką man pasakyti?“ Pasakiau, kad esu pasiruošęs mirti, nes čia atvažiavau gelbėti žmonių. Jis iššovė virš mano galvos į asfaltą“, – kraują stingdančiais atsiminimais dalijosi Ukrainos didvyris.

Apie Bučos tragediją ir Konstantino žygdarbius sukurtas vaidybinis filmas. Šiuo metu Ukrainoje jis rodomas kino teatruose ir net „Netflix“. Konstantinas sako, kad filmo kūrėjai į jį kreipėsi su prašymu leisti parodyti šią baisią tragediją. Jis sutiko.

„Tai leis visam pasauliui papasakoti, kas iš tiesų vyko ir vyksta Ukrainoje dabar. Buča buvo pirmoji baisi tragedija, bet dabar tokios tragedijos vyksta visur, kur tik rusai ateina. Jie žudo taikius gyventojus, naikina jų turtą, šaudo net šunis“, – karo Ukrainoje siaubą primena Konstantinas.

Filmą Konstantinas, žinoma, jau matė. Sako, tiesos ten daugiau nei meninių pagražinimų. „Filmo herojai – visiškai realių žmonių prototipai. Kai kurie epizodai labai panašūs į tai, kas vyko iš tikrųjų, o dialogai atkartoti žodis į žodį, pavyzdžiui, pokalbiai su rusų FSB, kurie davė man leidimą laidoti nužudytus žmonės. Aišku, yra ir pakeitimų. Tačiau vis tiek svarbiausia žinutė – parodyti, kaip buvo. Tai atsvara rusiškai propagandai“, – filmo idėją paaiškino K. Gudauskas.

Konstantinas su liūdesiu pasakoja, kad padėtis fronte šiuo metu prasta. Ukrainai labai trūksta karių. „Resursas patriotiškai nusiteikusių vyrų jau išseko, mobilizacija vyksta sunkiai, žmonės neturi entuziazmo. Rusai turi daug žmonių. Prieš vieną Ukrainos karį stovi 20 rusų. Aš tai matau savo akimis. Labai daug vyrų kariauja dešimt metų, jiems tikrai reikia poilsio“, – tikino jis.

Be didesnės Vakarų pagalbos, pasak Konstantino, Ukrainos laukia liūdnos dienos, o ta pagalba esą turi ateiti ne tik ginklais: „Aš matau tokią išeitį – jei Vakarai ant savo pečių perimtų Baltarusijos pasienį, tuos regionus, kur nevyksta kovos, jie atrištų Ukrainos kariuomenei rankas ir šie kariai galėtų atsidurti Donecko, Zaporižios frontuose. Manau, to sulauksime. Tikiuosi, Vakarai supranta, kad Putinas neapsiribos tik Ukraina. Deja, Vakarų sprendimai visada labai vėluoja.“

Rusijos prie derybų stalo, pasak Konstantino, pasodinti nepavyks. Tai gali nutikti tik jei Putinas pajustų realią Vakarų jėgą, kai Rusija užstrigs ir nepavyks žengti nė žingsnio pirmyn, tada karas gal ir galėtų baigtis. Konstantinas pateikia Izraelio pavyzdį – su kai kuriais priešais galima kalbėti tik jėgos kalba.