XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje jis išgarsėjo su įtakinga japonų grupe „Yellow Magic Orchestra“, o R. Sakamoto elektroninės muzikos inovacijos padėjo pagrindus sintpopui, hausui ir hiphopui.

Tačiau bene labiausiai jį išgarsino filmų garso takeliai, įskaitant Antrojo pasaulinio karo dramą „Laimingų Kalėdų, misteri Lorensai“ (Merry Christmas, Mr. Lawrence), kurioje jis taip pat suvaidino savo draugo Davido Bowie (Deivido Bouvio) įkūnyto karo belaisvių stovyklos komendanto priešininką.

1983 metais išleistas įsimintinas kūrinys „Forbidden Colours“, kurį atliko Davidas Sylvianas (Deividas Silvianas), tapo pasauliniu R. Sakamoto, kuris devintajame dešimtmetyje taip pat bendradarbiavo su Thomu Dolby (Tomu Dolbiu) ir pankroko legenda Iggy Popu (Igiu Popu), hitu.

R. Sakamoto pelnė „Oskarą“ už muziką, sukurtą 1987-ųjų Bernardo Bertolucci (Bernardo Bertolučio) filmui „Paskutinis imperatorius“ (The Last Emperor), kuriame pasakojama apie paskutinį Kinijos imperatorių Puyi (Pujį).

Dešimtmečius jis gyveno Niujorke, tačiau dėl savo produktyvios karjeros tapo didžiule žvaigžde savo gimtojoje šalyje, kur išgarsėjo dėl griežtos kampanijos prieš branduolinę energetiką.

Nepaisant to, kad pastaruoju metu buvo prastos sveikatos – 2014 metais gydėsi gerklės vėžį – R. Sakamoto ir toliau pelnė pripažinimą už savo kūrybą, įskaitant muziką 2015-ųjų Alejandro Gonzalezo Inarritu (Alechandro Gonsaleso Injaritaus) filmui „Hju Glaso legenda“ (The Revenant).

2021 metų pradžioje muzikantas pranešė, kad gydosi tiesiosios žarnos vėžį.

Kompozitoriaus vadybininkų komanda sekmadienį pranešė, kad R. Sakamoto mirė kovo 28 dieną, o laidotuvėse, jo prašymu, dalyvaus tik artimiausi šeimos nariai.

„Norėtume pasidalyti viena mėgstamiausių R. Sakamoto citatų: Ars longa, vita brevis. Menas ilgas, gyvenimas trumpas“, – sakoma komandos pranešime.

„Profesorius“

1952 metais Tokijuje gimęs R. Sakamoto augo meniškoje aplinkoje, nes jo tėvas buvo didžiausių Japonijos rašytojų, tarp jų ir Nobelio premijos laureato Kenzaburo Oe (Kendzaburo Ojė), literatūros redaktorius.

Jis atrado fortepijoną jaunystėje ir yra sakęs, kad paauglystėje J. S.  Bachas, F. J. Haydnas (F. J. Haidnas) ir C. Debussy (K. Debiusi) jį žavėjo ne mažiau nei „The Beatles“ ir „The Rolling Stones“.

Universitete jis studijavo kompoziciją ir etnomuzikologiją – dėl to Japonijoje gavo meilią „Profesoriaus“ pravardę. Koncertuoti pradėjo XX amžiaus aštuntajame dešimtmetyje klestėjusioje Tokijo elektroninėje scenoje.

„Universitete dirbau kompiuteriu, dieną grojau džiazą, po pietų pirkdavau Vakarų pakrantės psichodelikos ir ankstyvųjų „Kraftwerk“ plokštelių, o naktį grojau folką, – 2018-aisiais sakė jis laikraščiui „The Guardian“. – Buvau gana užsiėmęs!“

1978 metais kartu su Haruomi Hosono (Haruomiu Hosonu) ir Yukihiro Takahashi (Jukihiro Takahašiu), kuris mirė sausio mėnesį, įkūrė „Yellow Magic Orchestra“ (YMO).

Jų energinga techno popmuzika padarė didžiulę įtaką elektroninei muzikai visame pasaulyje ir įkvėpė ankstyvųjų japoniškų vaizdo žaidimų sintezuotas melodijas.

Devintajame dešimtmetyje novatoriškas JAV hiphopo atlikėjas Afrika Bambaataa (Afrika Bambata) YMO melodijas įkomponavo savo kūriniuose, o kai kurios japonų grupės dainos tapo tarptautiniais hitais, įskaitant „Behind the Mask“, kuri įkvėpė Michaelą Jacksoną (Maiklą Džeksoną), o vėliau ir Ericą Claptoną (Eriką Klaptoną) sukurti naujas šio muzikinio kūrinio versijas.

„Pasaulio pilietis“

1983-aisiais, iširus YMO, R. Sakamoto atsidėjo soliniams projektams, tyrinėdamas daugybę muzikos stilių – nuo progresyvaus roko ir ambiento iki repo, bosanovos ir šiuolaikinės klasikos.

Jis bendradarbiavo ne tik su avangardo atlikėjais, bet ir su žvaigždėmis iš viso pasaulio, pavyzdžiui, Žaliojo Kyšulio dainininke Cesaria Evora (Čezarija Evora), brazilu Caetano Veloso (Kaetanu Velozu) ir Senegalo žvaigžde Youssou N'douru (Jusu Nduru).

„Noriu būti pasaulio pilietis, – kartą sakė į Niujorką 1990-aisiais persikėlęs R. Sakamoto. – Skamba labai hipiškai, bet man tai patinka.“

R. Sakamoto taip pat buvo atsidavęs aplinkosaugos kampanijos dalyvis, po 2011 metais įvykusios Fukušimos avarijos tapo svarbia Japonijos judėjimo prieš branduolinę energetiką figūra.

Jis surengė ir dalyvavo daugelyje mitingų, o 2012 metais netoli Tokijo surengė didžiulį koncertą prieš branduolinę energetiką, kuriame dalyvavo jo draugai „Kraftwerk“, kurių pavadinimas vokiečių kalba reiškia „elektrinę“.

2007 metais jis taip pat įkūrė aplinkosaugos organizaciją „More Trees“ (Daugiau medžių), skatinančią tvarią miškininkystę Japonijoje, Filipinuose ir Indonezijoje.

Du kartus vedęs ir dukart išsiskyręs R. Sakamoto yra japonų popmuzikos atlikėjos Miu Sakamoto tėvas. Dukters 1980 metais jis susilaukė su japonų pianiste ir dainininke Akiko Yano (Akiko Jano).