„Mūsų šalies Jūrų policija priėjo tokią išvadą, remdamasi iš kariškių gautais žvalgybos duomenimis, potvynio tėkmės incidento dieną analize ir kitais netiesioginiais įkalčiais“, - pabrėžė jis.

„Išanalizavusi potvynio tėkmės kryptį rugsėjo 21 d., kai pareigūnas dingo be žinios, tyrimo grupė konstatavo, kad jis nebūtų pasiekęs tos vietos, kur jį pastebėjo Šiaurės Korėjos pasieniečiai, jeigu sąmoningai nebūtų ten plaukęs“, - sakė Yoon Seong-hyeonas. Jis taip pat informavo, kad Pietų Korėjos pilietis prieš tai apsirengė gelbėjimo liemenę ir nusiavė batus, kurie buvo rasti jo paliktame laive.

Pareigūno bėgimo į Šiaurę versija iš pat pradžių buvo pagrindinė, bet tyrėjai nebuvo atmetę ir nelaimingo atsitikimo ar savižudybės galimybės.

Rugsėjo 24 d. Pietų Korėjos kariškiai pareiškė, jog šalies Žvejybos kontrolės prie Žuvininkystės ministerijos darbuotojas buvo nušautas Šiaurės Korėjos pasieniečių, kurie po to esą sudegino jo kūną.

Rugsėjo 25 d. Šiaurės Korėja nusiuntė Seului laišką, kuriame šalies vadovo Kim Jong-uno vardu atsiprašė už Pietų Korėjos piliečio žūtį. Laiške taip pat buvo pabrėžiama, jog KLDR imsis priemonių, kad tokie incidentai nebepasikartotų. Pchenjanas pripažino, kad į bėglį buvo paleista daugiau kaip 10 šūvių, po to jo kūno nepavyko surasti. Plaukiojamoji priemonė, kuria jis naudojosi, buvo sudeginta pagal tarnybinę instrukciją.