„Patys turime ir šeimas, ir artimus žmones, tai ta atjauta labai svarbu, manau. Kiekvienas čia esantis vyras, tiek Vilniuje esantis vyras – visa komanda supranta, ką patiria Ukrainoje gyvenantys žmonės, kokiomis sąlygomis tenka gyventi kariams. Tad norisi nors kažkiek prisidėti, kad palengvintume jiems tas sunkias akimirkas“, – kalbėjo produktų vadybininkas E. Liakavičius.
Krosnelės „Kalvio“ cechuose gaminamos iš suaukotų automobilių ratlankių ir iškeliauja į Ukrainą. Tiesiai – į apkasus ir rusų okupantų nuniokotas teritorijas. Panašiu verslu Taline užsiima estų moterys. Jos gamina maskuojančius tinklus Ukrainos kariuomenei. Tam panaudojamos savanorių surinktos ir suaukotos medžiagos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Mano šeima ir mano močiutės bei dauguma estų vis dar prisimena sovietų okupaciją. Mes visi turime liūdnų savo giminės istorijų. Kai žmonės pateko į sovietmečio kalėjimus. Taigi mes jaučiame didelį solidarumą“, – kalbėjo tekstilės specialistė Jaana Ratas.
Estijoje šis darbas pritraukė ir į šalį atvykusias pabėgėles iš Ukrainos, netgi pensinio amžiaus. Pavyzdžiui, Lyudmilai iš Zaporižios – 76-eri.
Visa komanda supranta, ką patiria Ukrainoje gyvenantys žmonės, kokiomis sąlygomis tenka gyventi kariams. Tad norisi nors kažkiek prisidėti, kad palengvintume jiems tas sunkias akimirkas.
„Pradėjau čia vaikščioti ir pasijutau reikalinga, kad galiu būti naudinga ir kad darau gerą dalyką“, – sakė pabėgėlė iš Ukrainos Lyudmila Likhopud.
Ukrainietės pripažįsta, kad karas tėvynėje kelia ne tik skausmą, bet ir depresiją. O tokia savanorystė labai padeda su tuo kovoti.
„Kai išvykau iš Ukrainos, jaučiausi labai kalta. Tarsi kas graužė iš vidaus. Nusprendžiau, kad privalau ką nors daryti, kad pasijaučiau geriau. Taip pat, kad padėčiau savo šaliai, palaikyčiau ją, net jei šiuo metu esu Estijoje“, – atviravo karo pabėgėlė Daria Nakorčevska.
Estijoje moterys pina maskuojančius tinklus, o Latvijoje ukrainietės įsidarbino su kariniais produktais susijusioje pramonėje. Rygoje jos gamina bepiločius, kuriuos naudoja Ukrainos kariuomenė. Vien ši įmonė į Ukrainą išsiuntė apie 300 žvalgybinių dronų komplektų.
„Tai, ką darome, irgi labai prisideda prie to, kad galėtume laimėti. Kad laimėtume, kad visas tas baisus karas greičiau baigtųsi. Tai šiek tiek padeda primiršti tuos baisius vaizdus, kurie beveik metus yra prieš mūsų akis“, – sakė karo pabėgėlė Andžela Kazakova.
Šią įmonę „Atlas Aerospace“ įkūrė Ivanas Tolchinksy, išeivis iš Ukrainos. Pats yra gimęs Donecke, kurį okupavo Vladimiro Putino režimo pasiųsta rusų kariuomenė. Taigi jis tikrai žino, ką reikia daryti ir gaminti, kad Ukraina nugalėtų.
Tai, ką darome, šiek tiek padeda primiršti tuos baisius vaizdus, kurie beveik metus yra prieš mūsų akis.
„Ten vyksta karas, taigi nėra jokių pasiteisinimų. Turiu omenyje, kad jei neuždirbsime gerai, uždirbsime pinigų kitą kartą. Tiesiog privalome remti tokius dalykus. Pirmiausiai reikia gauti atsiliepimus iš vartotojų, kad galėtume kitoje partijoje ką nors pakeisti, patobulinti mūsų produktą. Štai kodėl aš jiems pasakiau, kad yra labai daug vilkinimų ir biurokratijos Ukrainos gynybos ministerijoje. Kai mes pateikiame sistemą, jie sprendžia apie du mėnesius, kol ji patenka pas karius“, – kalbėjo I. Tolchinksy.
Jei karas Ukrainoje užsitęs, visai įmanomas variantas, kad tokios pagalbos ir karinės paramos iš Baltijos šalių prireiks dar daugiau. Ir tokiais dalykais turėtų užsiimti ne vien savanoriai, bet ir didesnės įmonės, galinčios gaminti paklausią karinę produkciją.
