Kita vertus, ukrainiečiai gavo ne tik amerikietiškas haubicas, bet ir nemažai sovietinės gamybos tankų bei kitos karinės technikos, kurią sėkmingai naudoja Rytiniame fronte prieš tokius pačius rusų tankus. Dėl tokių aršių kovų apie Severodonecką, o rusai jį labai nori užimti, taip pat, kaip kitus Donbaso miestus, ukrainiečiams tenka evakuoti visus vietos gyventojus, net garbingo amžiaus pensininkus, kurie visai nenori to daryti ar tiesiog neturi tam jėgų.
„Viskas blogai. Namai sugriauti. Mano name viskas suvirto į vidų. Iš pradžių, kai apšaudė, tik langai išdužo, o tada trys smūgiai į namą ir viskas sugriuvo“, – kalbėjo evakuotoji Lidija Nikolajevna.
Ukrainiečiai priversti evakuotis, nes rusai, negalėdami įveikti mobilių prieštankinėmis raketomis ginkluotų Ukrainos karių, tiesiog viską sulygina su žeme naudodami salvinius nevaldomų raketų įrenginius.
„Ten dabar baisu. Mes išvykome, kuomet jie apšaudė raketomis. Net nežinau, kur jie taikėsi, bet jos buvo nukreiptos į civilius“, – pasakojo evakuotoji iš Siversko Tatiana Kravstova.
Dabar jau yra daugiau kaip dvylika milijonų ukrainiečių, kuriuos V. Putino karas pavertė pabėgėliais savoje šalyje.
„Tai siaubinga. Karas baisus. Nėra nieko baisesnio už karą. Galima iškentėti badą, galima ištverti šaltį, bet išgyventi karą yra labai sunku“, – pasakojo evakuotasis iš Siversko Dima Molčan.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Ukrainos karinė vadovybė pripažįsta, kad artimiausios kelios savaitės ar net mėnesiai Ukrainos Rytuose ir Pietuose bus labai nelengvi, nes rusų kariai sieks užgrobti visas Donecko ir Luhansko sričių žemes, taip pat išlaikyti Chersono sritį bei galbūt pulti Zaporižės srityje, o galbūt netgi išdrįs išlaipinti desantą prie Odesos ir užimti šį strategiškai svarbų miestą ir uostą. Bet Kyjive atkreipia dėmesį į tai, kad ryžtingomis Ukrainos karių pastangomis jau pavyko pasiekti persilaužimą pustrečio mėnesio trunkančiame kare.
„Šiame pirmajame etape Ukrainos ginkluotosios pajėgos sudavė ryžtingą smūgį priešui ir ši pirmoji fazė baigėsi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pergale, nes priešas nepasiekė savo tikslų, o dėl didvyriškos gynybos Kyjive ir jo regione karas pereina į kitą fazę, nes priešas yra priverstas pasirinkti kitokius tikslus ir įgyvendinti kitokią taktiką bei strategiją kare su Ukraina“, – pasakojo Ukrainos gynybos viceministrė Hanna Maliar.
Ukraina tikisi atsilaikyti Pietų ir Rytų frontuose. Kremliaus režimas, didžiąją dalį savo pinigų vis dar uždirbantis iš prekybos nafta, skubiai derina savo planus su kitais naftos eksportuotojais.
Dėl didvyriškos gynybos Kyjive ir jo regione karas pereina į kitą fazę, nes priešas yra priverstas pasirinkti kitokius tikslus ir įgyvendinti kitokią taktiką bei strategiją kare su Ukraina.
Nuvykęs prie Persijos įlankos Omane Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas taip apibūdino dabartinę Kremliaus politiką kare su Ukraina:
„Mūsų energijos išteklių pirkėjų pakanka, dirbsime su jais, o Vakarai tegul moka gerokai daugiau, nei anksčiau mokėjo Rusijos federacijai. Ir tegul jie aiškinasi savo gyventojams, kodėl jie turėtų tapti neturtingesni“, – kalbėjo S. Lavrovas.
Savo ruožtu, Vakarų šalys vėliausiai po metų planuoja įvesti visišką embargą rusų naftai ir dujoms. Šie planai gali būti ir paspartinti, nes „Gazprom“ įvedė sankcijas vokiečių dujų kompanijai „Gazprom Germania“, kurios valdymą perėmė Vokietijos vyriausybė, nes rusai visai nesiruošia pildyti Vokietijoje esančių ir jų valdomų dujų saugyklų.
„Praeitą naktį V. Putinas paskelbė dekretą, kad Europos dujų tiekėjams nuo šiol Rusija taikys sankcijas. Vokietijoje tai paveiks „Gazprom“ ir jos antrines įmones, o tai reiškia, kad kai kurios dukterinės įmonės dabar nebegaus dujų iš Rusijos. Tačiau rinka siūlo kitas alternatyvas“, – pasakojo Vokietijos ekonomikos ir klimato ministras Robertas Habecas.
Vokietija yra didžiausia rusų dujų pirkėja. Jos vis dar sudaro apie 35 proc. visų šalyje suvartojamų dujų.
„Pamatėme, kad ginčas dėl energijos tampa ginklu ir kad ekonominiame konflikte energijos korta gali būti panaudota itin šiurkščiai“, – tęsė R. Habecas.
Kita vertus, griežtai nuo Kremliaus nusisukusi ir Ukrainą padedanti apginkluoti Vokietijos vyriausybė jau paskaičiavo, kad jeigu iki metų galo pavyks paleisti bent du iš planuojamų keturių suskystintų dujų importo terminalų, Vokietija jau žiemą galėtų išsiversti be rusų dujų, nors tam reikėtų pataupyti elektros energiją ir šilumą.
79-oji karo Ukrainoje diena
79-oji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
79-oji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
79-oji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
79-oji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
79-oji karo Ukrainoje diena
Scanpix nuotr.
