Šis pranešimas paskelbtas po to, kai Vokietijos gynybos ministrė Christine Lambrecht (Kristinė Lambrecht) šį savaitgalį pirmą kartą nuo Maskvos invazijos pradžios vasario mėnesį apsilankė Ukrainoje.
Berlynas, Kopenhaga ir Oslas susitarė bendrai finansuoti slovakiškų „Zuzana-2“ įsigijimą už 92 mln. eurų, pranešė Vokietijos gynybos ministerija.
Haubicos bus gaminamos Slovakijoje, o į Ukrainą bus pradėtos tiekti 2023 metais, teigiama pranešime.
Naujasis pažadas vis dar neatitinka to, ko prašė Kyjivas. Ukraina ne kartą kreipėsi į Vokietiją prašydama atsiųsti jai kovinių tankų „Leopard“, kad padėtų kontrpuolimui prieš Rusiją, tačiau kanclerio Olafo Scholzo (Oloafo Šolco) vyriausybė atsisako tai padaryti.
O. Scholzas sako, kad jis nenori vienas spręsti ginklų tiekimo klausimo ir kad sprendimus priims tik pasitaręs su Vakarų sąjungininkais.
Kalbėdama per visuomeninį transliuotoją ARD, Ch. Lambrecht pakartojo šią poziciją ir tvirtino, kad Vokietija daro daug Kyjivui paremti.
„Toliau bendradarbiausime įvairiais būdais ir vėl, kaip ir iki šiol, dirbsime kartu su partneriais“, – sakė ji laidai „Bericht aus Berlin“.
Ministrė taip pat tvirtino, kad Vokietija netaps tiesiogine konflikto šalimi.
„Vokietijos vyriausybei ir visai NATO tai labai aišku: mes netapsime karo šalimi“, – sakė Ch. Lambrecht.
Ch. Lambrecht vizitas įvyko kitą dieną po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė apie Ukrainos Donecko, Luhgansko, Zaporoižios ir Chersono regionų aneksiją.
Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė šias aneksijas.
„Vokietija niekada nepripažins fiktyvių referendumų rezultatų“ keturiuose regionuose, trečiadienį telefonu Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė O. Scholzas, kurį cituoja jo atstovas Steffenas Hebestreitas (Štefanas Hebeštraitas).
Ch. Lambrecht taip pat papasakojo, kaip jos vizito Ukrainoje metu suveikė oro pavojaus sirenos.
„Per kelias valandas tai patyrėme du kartus ir turėjome persikelti į bunkerį. Ir ten esantiems žmonėms tai yra realybė, – sakė ji ARD laidai. – Tai yra kasdienybė.“
