Visgi „Ženeva IV“ – ketvirtasis Sirijos taikos derybų ratas – kelia nedaug vilčių. Ankstesnis JT tarpininkaujamų derybų ratas vyko praėjusių metų pradžioje.

Abejonių, ar pavyks nutildyti ginklų žvanginimą Sirijoje ir sugrąžinti ten taiką, kelia nemažai veiksnių: prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) pajėgų pergalė prieš Vakarų remiamus sukilėlius, naujas Turkijos ir Rusijos diplomatinis angažavimasis, neaiškumai dėl Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) administracijos strategijos Sirijos atžvilgiu.

JAV pastaraisiais mėnesiais taikos pastangas daugiausiai stebėjo iš šalies.

– Kas atvyksta?

Pasak S.de Misturos, abiejų pusių pasiuntiniai į Ženevą atvyko trečiadienį, o likę dalyviai turėtų atkeliauti ketvirtadienį. Damasko delegacijai vėl vadovaus Sirijos ambasadorius JT Basharas al Jaafari (Bašaras Džaafaris), kuris garsėja kaip vienas uoliausių B.al Assado vyriausybės gynėjų. Prie vyriausybės komandos prisijungs ir derybų naujokas, Sirijos kurdų įstatymų leidėjas Omaras Ossi (Omaras Osis). Pasak kai kurių opozicionierių, jis priklauso Kurdistano darbininkų partijai (PKK). Su šiuo judėjimu, siekiančiu etninių kurdų autonomijos, Turkija kovoja jau kelis dešimtmečius, o šis konfliktas jau pareikalavo kelių dešimčių tūkstančių gyvybių.

Tuo tarpu opozicijos delegacijai vadovaus naujas veidas – Nasras Hariri (Nasras Hariris), 40 metų kardiologas iš pietinės Daraa provincijos. Pastarojoje 2011 metų kovą įsiplieskė sukilimas, vėliau peraugęs į Sirijos pilietinį karą.

Prieš pabėgdamas iš šalies N.Hariri buvo suimtas daugiau kaip 20 kartų, o dabar priklauso vienai didžiausių opozicijos grupuočių – jis yra Sirijos nacionalinės koalicijos aukšto rango narys. Opozicijos delegacijoje, atstovaujančioje 21 grupei, taip pat priklauso ir sukilėlių frakcijos „Islamo armija“ narys Mohammadas Alloushas (Mohamedas Alušas) bei kariuomenės dezertyrai Fatehas Hassounas (Fatehas Hasunas), Moaatasemas Shammeiras (Moaatasemas Šameiras), Ahmadas Osmanas, Ziadas Hariri (Zijadas Hariris) ir Khaledas Naboulsi (Chalidas Nabulsis).

Derybose vėl nedalyvaus kai kurias teritorijas Sirijoje kontroliuojančių grupuočių „Islamo valstybė“ ir buvusio Sirijos „al Qaeda“ padalinio „Fateh al Sham Front“ atstovai. Šias grupuotes Jungtinės Tautos yra įtraukusios į teroristinių organizacijų sąrašą.

– Kas šį kartą bus kitaip?

Nuo praėjusio balandžio, kai S.de Mistura nutraukė trečią derybų ratą, įvyko nemažai pokyčių. Nors pernai buvo paskelbtos dvejos paliaubos, jos nesitęsė ilgai, ir šalyje toliau vyko įnirtingos kovos. Tuo metu buvusio JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) administracija ir Rusija inicijavo diplomatinį postūmį sprendžiant sudėtingą situaciją, tačiau prie Jungtinių Valstijų vairo stojus D.Trumpui, Vašingtono pozicija nėra aiški, nes respublikonas prezidentas nėra baigę formuoti savo užsienio politikos komandos.

Maskva savo ruožtu perėmė pagrindinį vaidmenį sprendžiant Sirijos klausimą. Rusijos remiamų oro pajėgų ir Irano bei libaniečių šiitų judėjimo „Hizbollah“ padedamos B.al Assado pajėgos gruodį sugebėjo išstumti sukilėlių kovotojus iš ilgai jų kontroliuotos tvirtovės Alepo rytuose. Šis miestas prieš karą buvo Sirijos ekonominė sostinė ir didžiausias šalies miestas.

Prieš JT rengiamas derybas Kazachstano sostinėje Astanoje vyko kitos taikos derybos, kurias suorganizavo Turkija ir Rusija. Šie susitikimai iš dalies lėmė tam tikrą proveržį: konfliktuojančios pusės tiesiogiai susėdo prie derybų stalo, o S.de Mistura pripažino, kad dar neaišku, ar taip nutiks ir Ženevoje. Pasak jo, trapių derybų Sirijoje daugiausia laikomasi, tačiau kasdien užfiksuojama pavienių jų pažeidimų.

Skirtingas Sirijos konflikto šalis remiančios Turkija ir Rusija dirba išvien. Visgi Ankarą spaudžia ir nuo Sirijos reikalų atitraukia būtinybė kovoti su teroristais pačioje Turkijoje.

S.de Mistura sakė: „2017-ieji geopolitiniu, kariniu ir bendru požiūriu labai skiriasi nuo 2016-ųjų... Prieš metus paskelbtas paliaubas, kurias laidavo JAV ir Rusija, dabar pakeitė du garantai – Turkija ir Rusija – ir dar vienas – Iranas.“

Turkijos ir Saudo Arabijos remiama nevienalytė opozicija taip pat įgavo naują formą. Dabar joje dominuoja asmenys, nenorintys leisti B.al Assadui atlikti jokio vaidmens Sirijos ateityje, net ir pereinamuoju laikotarpiu. Visgi opozicijos delegacijoje šiuo metu esama ir kelių grupuočių atstovų, kurie nėra taip priešiškai nusiteikę šio veikėjo atžvilgiu kaip Aukštasis derybų komitetas, ankstesniuose derybų ratuose būdavęs pagrindine opozicijos frakcija.

– Kokių sprendinių galima tikėtis?

Kaip ir anksčiau, S.de Misturos komanda bando laikytis principų, išdėstytų 2015 metų pabaigoje JT Saugumo Tarybos priimtoje 2254-ojoje rezoliucijoje, kuria raginama įgyvendinti šalyje politinį perėjimą. Tačiau tai yra itin opus klausimas, nes kyla abejonių dėl galimo B.al Assado vaidmens šalyje, kur milijonai žmonių galbūt norėtų, kad būtų įgyvendintas teisingumas dėl žudynių ir kitų karo baisumų.

Trečiadienį S.de Mistura prisipažino, kad nesitiki proveržio, tačiau nori sukurti impulsą. Jis sakė įsivaizduojąs, kad ketvirtadienio susitikimas bus „virtinės etapų pradžia, per kuriuos bus galima daug giliau pažvelgti į esmines problemas“.

Analitinio centro „RAND Corporation“ ekspertų grupės narys Jamesas Dobbinsas (Džeimsas Dobinsas) sakė, kad svarbiausias šių derybų klausimas turėtų būti karo veiksmų nutraukimo įtvirtinimas, o ne „labiau nesutaikomi skirtumai dėl Sirijos ateities vyriausybės formos“.

Buvęs JAV valstybės sekretoriaus asistentas J.Dobbinsas taip pat pabrėžė, kaip svarbu yra jo šaliai „rimtai įsitraukti į šį procesą“. Jis pridūrė, kad etniniai kurdai, kurie anksčiau būdavo nekviečiami į JT derybas, galiausiai turėtų jose dalyvauti.

„Jei jis (procesas) surenka visas šalis prie derybų stalo ir veda prie karo veiksmų nutraukimo įtvirtinimo, net jei ir nėra pažangos sprendžiant formaliai į dienotvarkę įtrauktus klausimus, manau, tai turėtų būti laikoma sėkme, – sakė jis. – Kita vertus, jei, nesutarus dėl tų klausimų, vėl atsinaujins smurtas, mano manymu, tai bus nesėkmė.“