Rusijos lėktuvai bombardavo šiaurės rytų Ukrainos miesto Sumų apylinkes, „Telegram“ parašė Sumų regiono administracijos vadovas Dmytro Žyvyckis.

Gyvenamieji rajonai taip pat buvo apšaudomi Ochtyrkos mieste į pietus nuo Sumų.

D. Žyvyckis teigė, kad buvo gauta pranešimų, jog ten taip pat nukentėjo dujotiekis.

Pietų Ukrainos Mykolajivo miesto meras taip pat pranešė apie raketas, paleistas iš šiaurės.

„Arba jie tikrina mūsų kontrolės punktų stiprumą, arba ruošiasi puolimui”, – „Facebook“ tinkle sakė meras Oleksandras Senkevičius.

Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

JAV: Rusija gali panaudoti biologinius arba cheminius ginklus Ukrainoje

Jungtinės Valstijos trečiadienį atmetė Rusijos pareiškimą, kad jos remia biologinių ginklų kūrimo Ukrainoje programą, ir perspėjo, jog tokia pareiškimai yra ženklas, kad Maskva pati gali tokius ginklus artimiausiu laiku panaudoti.

Scanpix nuotr.

„Kremlius sąmoningai skleidžia atvirą melą, kad Jungtinės Valstijos ir Ukraina užsiima cheminių ir biologinių ginklų [tyrimų] veikla Ukrainoje“, – sakoma Valstybės departamento atstovo Nedo Price'o (Nedo Praiso) pareiškime.

„Rusija išsigalvoja melagingus pretekstus, mėgindama pateisinti savo šiurpius veiksmus Ukrainoje“, – pridūrė jis.

Rusija išsigalvoja melagingus pretekstus, mėgindama pateisinti savo šiurpius veiksmus Ukrainoje.

Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki (Džen Psaki) savo ruožtu pareiškė, kad Maskvos teiginiai yra „absurdiški“. „Taip pat matėme, kad Kinijos pareigūnai atkartoja šias sąmokslo teorijas“, – atkreipė dėmesį ji.

„Dabar, kai Rusija pateikė šiuos melagingus pareiškimus... visi turėtume stebėti Rusiją, galinčia panaudoti Ukrainoje cheminius ar biologinius ginklus arba surengti inscenizuotą jų panaudojimo operaciją“, – per „Twitter“ parašė J. Psaki.

Kovo 6 dieną Rusijos užsienio reikalų ministerija savo „Twitter“ žinutėje paskelbė, kad rusų pajėgos neva rado įrodymų, jog Kyjivas naikina karinės biologinių ginklų programos Ukrainoje, esą finansuotos JAV, pėdsakus.

N. Price'as sakė, kad „ši Rusijos dezinformacija yra visiška nesąmonė“, ir pridūrė, kad Rusija „jau yra ne kartą kaltinusi Vakarus tais pačiais nusikaltimais, kuriuos vykdo pati Rusija“.

Visgi Jungtinės Valstijos antradienį sakė dirbančios su Ukraina, kad neleistų besiveržiančioms Rusijos pajėgoms užgrobti šalyje esančią biologinių tyrimų medžiagą.

Evakuota apie 35 tūkst. civilių

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad trečiadienį iš šalies miestų, apsuptų Rusijos pajėgų, buvo evakuota mažiausiai 35 tūkst. civilių gyventojų.

Trečiadienį vakare paskelbtame vaizdo pranešime Ukrainos lyderis sakė, kad buvo atverti trys humanitariniai koridoriai, kuriai gyventojai galėjo pasitraukti iš Sumų ir Enerhodaro miestų, taip pat iš sostinės Kyjivo priemiesčių.

Prezidentas išreiškė viltį, kad evakuacijos tęsis ketvirtadienį ir kad bus atidaryti dar trys maršrutai iš pietrytinio Mariupolio uostamiesčio ir Volnovachos miesto, taip pat Iziumo miesto šalies rytuose.

Trečiadienį Maskva ir Kyjivas susitarė atidaryti daugiau koridorių, suteikiančių vilties išvykti taikiems gyventojams, įstrigusiems bombarduojamuose miestuose.

Antradienį daugiau kaip 5 tūkst. žmonių pavyko evakuoti iš Sumų – apie 250 tūkst. gyventojų turinčio miesto, esančio netoli sienos su Rusija ir tapusio įnirtingų kautynių židiniu.

Tačiau keletas bandymų evakuoti žmonių iš jau kelias dienas apsiausto Mariupolio žlugo. Kyjivas ir Maskva dėl to kaltino vienas kitą.

Trečiadienį per vieną Rusijos smūgį buvo nuniokota Mariupolio vaikų ligoninė. Šis incidentas išprovokavo naują tarptautinio pykčio pliūpsnį, jau dvi savaites tęsiantis Rusijos invazijai yra kaimyninę šalį

Mariupolio mero pranešime sakoma, kad per apsiaustį, kuri tęsiasi jau ilgiau kaip savaitę, mieste žuvo daugiau kaip 1,2 tūkst. taikių gyventojų.

Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros UNHCR duomenimis, iš Ukrainos jau pasitraukė 2,1–2,2 mln. pabėgėlių.

Planuojami trys evakuaciniai koridoriai iš Sumų

Šį ketvirtadienį, Ukrainos duomenimis, planuojami trys humanitariniai koridoriai žmonių evakuacijai iš Sumų regiono šalies šiaurės rytuose. Jie ves iš Trostjaneco, Krasnopiljos ir Sumų miestų Centrinės Ukrainos Poltavos miesto link, naktį į ketvirtadienį „Telegram“ tinkle pranešė Sumų srities administracijos vadovas Dmytras Šyvyckis. Paliaubos palei minėtus maršrutus numatytos nuo 9.00 val. Lietuvos laiku.

Pareigūno duomenimis, evakuaciniai koridoriai parengti ir kitose regiono vietose, tačiau jie dar nepatvirtinti. Humanitariniai koridoriai yra maršrutai, kuriais civiliai gali saugiai evakuotis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienio vakarą pranešė, kad ketvirtadienį planuojami iš viso šeši evakuacijos koridoriai.

Pagyvenę ir neįgalūs žmonės negali pasitraukti iš Ukrainos

Milijonams pagyvenusių ir neįgalių ukrainiečių yra iškilęs „didelis pavojus“, nes jie negali pabėgti nuo kovos veiksmų, ketvirtadienį įspėjo didžiausias labdaros organizacijas vienijantis Nelaimių ir nepaprastųjų padėčių komitetas (DEC).

Daugiau kaip du milijonai žmonių jau pabėgo nuo Rusijos karinio puolimo Ukrainoje, o „vyresni ir neįgalūs žmonės Ukrainoje rizikuoja būti palikti, jiems skubiai reikalinga apsauga ir pagalba“, nurodė DEC, atstovaujantis Britanijos Raudonajam Kryžiui ir 14 kitų grupių.

Ukrainoje yra daugiau kaip 7 mln. 60 metų ir vyresnių žmonių, taip pat 2,7 mln. negalią turinčių žmonių, nurodo Europos neįgaliųjų forumas (EDF).

„Daug kas dėl mobilumo trūkumo negali pabėgti iš paveiktų rajonų ar ieškoti priebėgos nuo bombardavimo. Jiems taip pat gresia smurtas ir nepriežiūra“, – nurodė DEC.

Organizacijos „Age International“ direktorius Chrisas Rolesas (Krisas Roulzas) sakė, kad daug pagyvenusių žmonių ir neįgaliųjų „galbūt negali be pagalbos išeiti iš namų ar vaikščioti“.

„Daug vyresnių žmonių bus visiškai vieni, izoliuoti ir išsigandę. Kai kas negali atlaikyti ilgos, sunkios kelionės iš šalies, nes yra prastos sveikatos“, – sakė Ch. Rolesas.

Tyrimas Ukrainos rytiniame Donbaso regione, kur kovos tam tikrose vietose vyksta nuo 2014 metų, parodė, jog daugiau kaip 90 proc. pagyvenusiųjų ten reikalinga pagalba apsirūpinant maistu, kad jie negali apšildyti savo namų.

Maždaug 80 proc. pagyvenusių žmonių praneša „dėl aktyvaus apšaudymo ir aviacijos smūgių, trikdančių vandens tiekimą, neturintys pakankamai galimybių gauti švaraus geriamojo vandens“, nurodo DEC.

Daugiau kaip trečdaliui vyresnių žmonių skubiai reikia vaistų lėtinėms ligoms gydyti, o trims ketvirtadaliams reikia higienos prekių, tokių kaip dantų pasta, muilas, tualetinis popierius.

DEC nuo praėjusios savaitės jau surinko humanitarinei pagalbai Ukrainoje daugiau kaip 120 mln. svarų (144 mln. eurų), įskaitant neskelbiamo dydžio „dosnią“ karalienės Elizabeth II (Elzbietos II) auką.

ERPB skiria 2 mlrd. eurų Ukrainai ir jos pabėgėlius priimančioms šalims

Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) direktorių taryba trečiadienį patvirtino 2 mlrd. eurų dydžio paramą nuo Rusijos karinės agresijos besiginančiai Ukrainai ir jos pabėgėlius priimančioms valstybėms, skelbia Lenkijos radijas.

„ERPB pristato pirmąjį priemonių paketą stabilumui užtikrinti – 2 mlrd. eurų dydžio, kad padėtų gyventojams, įmonėms ir šalims, nukentėjusioms nuo karo Ukrainoje“, – teigiama šios tarptautinės finansų organizacijos pranešime.

ERPB žada padaryti viską, kas įmanoma, kad padėtų atstatyti šalį, kai tik sąlygos leis.

Skelbiama, kad tiesiogiai Ukrainoje iš skiriamų lėšų bus finansuojamas valstybės skolos valdymas ir restruktūrizavimas, mokėjimų atidėjimai, taip pat prekyba, įskaitant degalų importą, skubus likvidumo užtikrinimas ir skubi parama esminėms reformoms.

Šalyse, kuriose priimami pabėgėliai iš Ukrainos, savivaldybių institucijos susiduria su didžiuliais iššūkiais valdydamos žmonių antplūdį, todėl pagalbos paketas bus skirtas komunalinėms paslaugoms perkeltiesiems asmenims ir skubiam energijos pirkimui.

Bankas taip pat pažadėjo prisidėti prie Ukrainos atstatymo, tačiau ne besitęsiančio karo sąlygomis.

„ERPB žada padaryti viską, kas įmanoma, kad padėtų atstatyti šalį, kai tik sąlygos leis“, – pažymima jo pranešime.

JAV neigia, kad Ukrainoje esama masinio naikinimo ginklų

Baltieji rūmai atmetė Rusijos kaltinimus, kad Ukraina kuria branduolinius ar biologinius ginklus, ir pavadino juos „absurdu“ bei „akivaizdžia klasta“, kuria bandoma pateisinti tolesnę Rusijos agresiją.

„Atkreipėme dėmesį į melagingus Rusijos teiginius apie tariamas JAV biologinių ginklų laboratorijas ir cheminių ginklų kūrimą Ukrainoje. Taip pat matėme, kad Kinijos pareigūnai pakartojo šias sąmokslo teorijas“, – trečiadienio vakarą sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki.

„Tai absurdas. Tai rusiškos dezinformacijos operacija, kokias mes ne kartą matėme Ukrainoje ir kitose šalyse, ir kuri buvo paneigta, tai pavyzdys rusų sugalvotų melagingų pretekstų, apie kuriuos mes perspėjome“, – sakė ji.

„Dabar, kai Rusija padarė šiuos melagingus pareiškimus, o Kinija, panašu, pritarė šiai propagandai, visi turėtume saugotis, kad Rusija Ukrainoje nepanaudotų cheminių ar biologinių ginklų, nesurengtų melagingos operacijos su jų panaudojimu“, – sakė J. Psaki.

Rusijos gynybos ministerija teigė, kad Ukrainoje veikia JAV gynybos departamento užsakymu veikiantis biologinių laboratorijų tinklas, ir toks teiginys jau seniai buvo atmestas kaip melagingas.

Vienos Vakarų vyriausybės saugumo ekspertai iš perspėjo, kad Rusija, iš pradžių kuo nors apkaltinusi Ukrainą, gali joje panaudoti nekonvencinius ginklus. Tokia strategija buvo panaudota Sirijoje, žurnalistams sakė vyriausybės ekspertas.

Ukrainos kariuomenė teigia pristabdžiusi Rusijos puolimą

Ukrainos kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad lėtina ir stabdo Rusijos puolimą, kuris tęsiasi jau dvi savaites.

Ukrainos generalinis štabas savo biuletenyje nurodė, kad kai kuriose teritorijose rusų daliniai prarado kovinę jėgą ir pasitelkia rezervus.

Rusijos pajėgos vis dar stengėsi apsupti Kijevą, taip pat stiprino savo dalinius aplink Mykolajivą Ukrainos pietuose.

Apie išpuolius taip pat pranešta iš rytinių Charkivo ir Iziumo miestų, taip pat iš Sumų ir Ochtyrkos šiaurės rytų Ukrainoje.

Šios informacijos nebuvo galima nepriklausomai patikrinti.

UNICEF: Ukrainą paliko daugiau kaip milijonas vaikų

Nuo Rusijos invazijos pradžios iš Ukrainos į kaimynines šalis pabėgo daugiau kaip milijonas ukrainiečių vaikų. Tai pranešė JT Vaikų fondas (UNICEF). Jo duomenimis, mažiausiai 37 vaikai žuvo, 50 buvo sužeisti.

UNICEF vykdomoji direktorė Catherine Russell pabrėžė, kad vaikai Ukrainoje nusipelno taikos – „besąlygiškai ir nedelsiant“. Šiame kontekste ji pasmerkė gimdymo klinikos Mariupolyje bombardavimą. „Maži vaikai ir gimdančios motinos buvo palaidotos po griuvėsiais – esu pasibaisėjusi“, – pabrėžė C. Russell.

„Atakos prieš civilius gyventojus ir civilinę infrastruktūrą – ligonines, mokyklas ir vandentiekio sistemas – yra nedovanotinos ir turi nedelsiant liautis“, – reikalavo UNICEF vadovė ir kreipėsi į visas konflikto šalis, ragindama vykdyti savo įsipareigojimus pagal humanitarinę tarptautinę teisę ir nedelsiant nutildyti ginklus.

Ir JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas pasmerkė Rusijai priskiriamą ataką prieš ligoninę Mariupolyje. Ataka yra „siaubinga“, rašė jis tviteryje. Civiliai esą moka aukščiausią kainą už karą, kurie su jais neturi nieko bendra. „Šis beprasmis smurtas turi liautis“, – reikalavo A. Guterresas.

A. Blinkenas: esu tvirtai įsitikinęs, kad V. Putinas pralaimės

JAV valstybės sekretoriaus Antony‘io Blinkeno vertinimu, V. Putinas pralaimės karą Ukrainoje. „Esu giliai įsitikinęs, kad V. Putinui nepasiseks, ir Rusija patirs strateginį pralaimėjimą – visiškai nesvarbu, kokių trumpalaikių taktinių laimėjimų jis gali pasiekti Ukrainoje, – sakė A. Blinkenas trečiadienį Vašingtone bendroje spaudos konferencijoje su britų kolege Lis Truss. – Galima laimėti mūšį, bet tai nereiškia, kad laimėjai karą. Priešingai. Galima užkariauti miestą, tačiau ne žmonių širdis ir galvas“.

Antony Blinkenas/EPA-ELTA nuotr.

V. Putinui nepavyko pasiekti ligšiolinių taktinių tikslų, tęsė A. Blinkenas. Rusijai iki šiol nepavyko užimti Ukrainos. Be to, griežtos sankcijos ir daugelio tarptautinių įmonių pasitraukimas iš Rusijos turės rimtų padarinių šaliai, ne tik šiandien, bet ir ilguoju laikotarpiu. Tai veikiau klausimas, ar V. Putinas galiausiai nuspręs riboti nuostolius, kuriuos padarė sau ir Rusijos žmonėms.

Ir JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį sakė: „Ukraina niekada nebus V. Putino pergalė“. Rusijos prezidentas „galbūt gali užimti miestą, tačiau niekada nesugebės išlaikyti šalies“.

JAV Kongresas atliko pirmąjį žingsnį siekiant skirti Ukrainai 14 mlrd. pagalbos paketą

JAV įstatymų leidėjai trečiadienį atliko pirmąjį žingsnį tvirtinant beveik 14 mlrd. dolerių (12,6 mlrd. eurų) pagalbos paketą karo krečiamai Ukrainai, kuris yra dalis milžiniškos apimties federalinių įstaigų finansavimo plano, turinčio leisti išvengti žalingo Amerikos valstybinių institucinių uždarymo.

Atstovų rūmai pritarė apie 1,5 trln. dolerių (1,36 trln. eurų) biudžeto išlaidoms iki rugsėjo, likus mažiau kaip dviem paroms iki šeštadienio vidurnaktį sukaksiančio termino, kai gali pasibaigti vyriausybės finansavimo lėšos.

Išlaidų planas būtų priimtas, jį dar turi patvirtinti JAV Senatas.

Per ataką prieš Mariupolio vaikų ligoninę žuvo 3 žmonės, tarp jų – maža mergaitė

Trečiadienį, per ataką prieš vaikų ligoninę Mariupolyje, pietų Ukrainoje, žuvo mažiausiai trys žmonės, įskaitant mažą mergaitę, ketvirtadienį pranešė vietos pareigūnai.

Scanpix nuotr.

„Per vakarykštį išpuolį prieš vaikų ligoninę ir gimdymo namus apgultame Mariupolio mieste, šio ryto duomenimis, žuvo trys žmonės, įskaitant mergaitę“, – savo „Telegram“ kanale pranešė miesto taryba.

Anksčiau pareigūnai buvo pranešę, kad per išpuolį buvo sužeista 17 žmonių.

Ukrainos pajėgos: rusai tęsia operaciją, kad apsuptų Kyjivą

Rusijos ginkluotosios pajėgos, Ukrainos generalinio štabo duomenimis, naktį į ketvirtadienį tęsė savo „puolamąją operaciją“, kad apsuptų sostinę Kyjivą. Naujų atakų būta ir Petrovske (šiaurė), Izyjume, Hrušuvakhoje (abu rytuose), Sumuose, Achtyrkoje (abu šiaurės rytuose) bei Donecko ir Zaporožės srityse (pietryčiai).

Per kelias dienas fronto linija apie Ukrainos sostinę smarkiai pasistūmė: prieš penkias dienas rusų pajėgos dar buvo už maždaug 100 km į šiaurės rytus nuo Kyjivo, o trečiadienį jau priartėjo prie su Kyjivu besiribojančio Brovarų miesto, pranešė agentūros AFP reporteriai.

Gyventojai agentūrai pasakojo apie intensyvėjančius mūšius regione. Rusų daliniai užėmė du kaimus netoliese, sakė 41-erių Volodymyras iš Velyka Dymerkos kaimo, esančio už 15 km į šiaurės rytus nuo Brovarų.

JK sankcijų sąraše – rusų oligarchai R. Abramovičius, O. Deripaska, A. Mileris, I. Sečinas

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį įvedė sankcijas dar septyniems turtingiems Rusijos veikėjams, įskaitant milijardierių Romaną Abramovičių, „Premier“ lygos futbolo klubo „Chelsea“ savininką.

Vyriausybė nurodė, kad šių asmenų turtas Jungtinėje Karalystėje yra įšaldomas, jiems draudžiama atvykti į šalį, o Britanijos piliečiams ir įmonėms draudžiama palaikyti su jais verslo santykius.

R. Abramovičius praeitą savaitę pranešė mėginantis parduoti „Chelsea“, iškilus sankcijų grėsmei.

Į asmenų, kuriems taikomos sankcijos sąrašą, taip pat buvo įtrauktas pramoninkas Olegas Deripaska, naftos milžinės „Rosneft“ vadovas Igoris Sečinas ir dujų eksporto monopolininkės „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris, sakė britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss (Liz Tras).

Sankcijos įvedamos kaip dalis Londono ir kitų Vakarų šalių atsako į Rusijos karą prieš kaimyninę Ukrainą.

Scanpix nuotr.

Ukraina: jau žuvo daugiau kaip 12 tūkst. Rusijos karių

Rusija nuo invazijos pradžios vasario 24 dieną iki kovo 10-osios jau prarado daugiau kaip 12 tūkst. karių, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinį štabą cituoja portalas „Ukrinform“.

Štabas savo feisbuko paskyroje taip pat pranešė, kad priešas prarado 335 tankus, 1 105 šarvuočius, 123 artilerijos sistemas, 56 daugkartinio raketų paleidimo sistemas, 29 oro gynybos sistemas, 49 lėktuvus, 81 sraigtasparnį, 526 transporto priemones, tris laivus ir 60 degalų cisternų.

Pasak štabo, duomenys dar tikslinami. Jų rinkimą komplikuoja tebesitęsiančios intensyvios kautynės.

Ukrainos vidaus reikalų ministro patarėjo Vadymo Denysenko teigimu, ankstų kovo 10-osios rytą Ukrainos kariuomenė prie Kyjivo kontraatakavo Rusijos karius ir sunaikino dar penkis tankus.

Turkijoje įvyko Rusijos ir Ukrainos diplomatijos vadovų derybos

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ir Ukrainos diplomatijos vadovas Dmytro Kuleba ketvirtadienį surengė pirmąsias tokio aukšto lygio derybas nuo Maskvos invazijos į kaimyninę provakarietišką šalį pradžios, bet jokio proveržio nebuvo pasiekta, pranešė abiejų konflikto šalių ir turkų pareigūnai.

Ministrų susitikimas įvyko Turkijos pietiniame Antalijos kurorte rengiamo diplomatinio forumo kuluaruose, jame taip pat dalyvavo turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu).

Turkija jau kelias savaites siekė veikti kaip tarpininkė sprendžiant Rusijos ir Ukrainos nesutarimus, bet analitikai prognozavo, kad proveržio per susitikimą Antalijoje vargu ar reikia tikėtis.

Paskelbtose nuotraukose matyti Rusijos, Turkijos ir Ukrainos delegacijų nariai, sėdintys prie stalo. Kiekvienas iš ministrų sėdėjo tik su dviem kitais pareigūnais.

D. Kuleba atskrido į Antaliją derėtis, kad „Rusija nutrauktų kovos veiksmus ir užbaigtų karą prieš Ukrainą“, trečiadienį vakare per „Twitter“ parašė ukrainiečių Užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.

Per Kyjivo ir Maskvos dialogą iki šiol buvo susitarta dėl kelių vietinio lygio paliaubų ir humanitarinių koridorių gyventojams evakuoti, bet Rusija buvo kaltinama šiuos susitarimus pažeidusi.

Per „Facebook“ anksčiau paskelbtame vaizdo įraše D. Kuleba patvirtino vyksiantis į Turkiją derybų, nors pripažino, kad jo lūkesčiai „riboti“, Rusijai tęsiant negailestingo bombardavimo kampaniją ir didelių miestų apsiaustį.

Jis sakė, kad derybų sėkmė priklausys „nuo [Kremliaus] instrukcijų ir nurodymų, kurių laikysis Lavrovas“.

„Nesieju su jomis didelių lūkesčių, bet pasistengsiu kiek įmanoma geriau jas išnaudoti“, – pridūrė D. Kuleba ir pabrėžė, kad šiam susitikimui gerai pasiruošė.

„Ukraina nepasiduos“

Abu ministrai po derybų po derybų paskelbė atskirus pareiškimus žiniasklaidai. 

Prieš derybas jie nepaspaudė vienas kitam rankos.

D. Kuleba per spaudos konferenciją pakartojo, kad jo šalis „nepasiduos“.

„Noriu pakartoti, kad Ukraina nepasidavė, nepasiduoda ir nepasiduos“, – pabrėžė jis.

Per šias derybas taip pat nebuvo pasiekta jokios pažangos tariantis dėl galimybės paskelbti paliaubas, sakė Dmytro Kuleba.

„Taip pat kalbėjomės apie paliaubas, bet jokios pažangos šiuo klausimu nepasiekta“, – nurodė jis.

Pasak Ukrainos diplomatijos vadovo, derybos buvo „sunkios“. D. Kuleba kaltino S. Lavrovą, kad šis toliau rėmėsi Maskvos „tradiciniais naratyvais“.

„Neturi alternatyvų“

Tuo metu S. Lavrovas per atskirą spaudos konferenciją sakė, kad Rusija pasisako už bet kokius kontaktus, galinčius padėti išspręsti krizę.

„Iš principo pasisakome už bet kokius kontaktus dėl problemų, kurios yra dabartinės Ukrainos krizės pagrindas, ir dėl klausimų, susijusių su keliais iš jos išeiti“, – teigė jis.

Anot S. Lavrovo, tokie kontaktai turi teikti „pridėtinę vertę“.

„Tikimės, kad jie nebus pasitelkiami... siekiant pakeisti arba nuvertinti realiai pagrindinę derybų giją, plėtojamą Baltarusijos teritorijoje dviejų [šalių] delegacijų lygiu, – kalbėjo jis. – Šiandienos pokalbis patvirtino, kad ši gija neturi alternatyvų.“

Vasario 24 dieną Rusijos autoritarinis prezidentas Vladimiras Putinas pasiuntė pajėgas į kaimyninę šalį, pareiškęs, kad šios invazijos tikslas yra provakarietiškos Ukrainos „denacifikacija“ ir „demilitarizacija“. Tačiau Kyjivo pajėgoms gana sėkmingai priešinantis didžiulio masto puolimui Maskva šiuos tikslus liovėsi minėti.

S. Lavrovas Antalijoje perspėjo, kad šalys, siunčiančios Ukrainai ginkluotę ir „samdinius“, turės „atsakyti už savo veiksmus.

„Matome, kaip pavojingai dabar veikia mūsų kolegos Vakaruose, įskaitant Europos Sąjungą, pažeisdami visus vadinamuosius principus ir vertybes, skatindami letalinės ginkluotės tiekimą Ukrainai“, – sakė jis.

„Pumpuojantys į Ukrainą ginklus, be abejo, privalo suprasti, kad jiems tenka atsakomybė už savo veiksmus – lygiai kaip siunčiantiems samdinius į Ukrainą“, – pridūrė rusų diplomatijos vadovas.

Diplomatinės iniciatyvos

Derybos vyko tvyrant didžiuliam tarptautiniam pasipiktinimui dėl rusų aviacijos trečiadienio smūgio apsiausto Mariupolio uostamiesčio vaikų ligoninei ir gimdymo namams, per kurį, pasak Kyjivo, žuvo mažiausiai trys žmonės, tarp jų viena mergaitė.

Šios derybos yra viena iš virtinės įgyvendinamų diplomatinių iniciatyvų.

Izraelis bando tarpininkauti ieškant krizės sprendinio vesdamas tiesiogines derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) taip pat dažnai skambina Kremliaus šeimininkui.  

„Šiandien esama labai menkos vilties ir turime jos nusitverti... nebūdami naivūs“, – sakė prancūzų Europos reikalų ministras Clement'as Beaune'as (Klemanas Bonas) radijui „France Inter“.

„Tikslas tas pats – kad susirėmimai liautųsi, tačiau turime smarkiai spausti Rusiją“, – pridūrė jis.

Turkija yra tradicinė Ukrainos sąjungininkė ir tiekia šiai šaliai dronus „Bayraktar“, kuriuos Kyjivas naudoja kovose su įsiveržusia Rusija. Be to, juos gamina įmonė, kurios technologijų direktorius yra paties R. T. Erdogano žentas.

Tačiau Ankara siekia išlaikyti gerus santykius ir su Rusija, nuo kurios Turkija labai priklauso dėl dujų importo ir pajamų iš turizmo.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) trečiadienį sakė, kad Ankara galėtų atlikti tarpininkės vaidmenį sprendžiant konfliktą.

„Dirbame, kad neleistume šiais krizei virsti tragedija, – sakė jis. – Tikiuosi, kad ministrų susitikimas atvers kelią nuolatinėms paliauboms.“

Turkijos prezidentūra pranešė, kad ketvirtadienį 15 val. 30 min. Grinvičo (17 val. 30 min. Lietuvos) laiku numatytas R. T. Erdogano pokalbis telefonu su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu). 

Pagal naują įstatymą Ukrainos civiliams leista šaudyti į priešo karius

Pagal naują įstatymą, kuris Ukrainoje įsigaliojo šią savaitę, civiliams gyventojams leidžiama atidengti ugnį į karius, kurie laikomi priešiškomis pajėgomis, pranešė Ukrainos žiniasklaida.

Pagal pirmadienį įsigaliojusį įstatymą šalyje teisėtai gyvenantys užsieniečiai ir asmenys be pilietybės taip pat gali įsigyti ginklų ir panaudoti juos prieš Rusijos karius, dalyvaujančius tebesitęsiančiame kare prieš Ukrainą.

Ginklų išdavimą reguliuos Vidaus reikalų ministerija. Visi išduoti ginklai ir šaudmenų likučiai turi būti grąžinti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šiuo metu galiojančios karo padėties pabaigos.

Šautuvai ir šaudmenys buvo masiškai išduodami jau pirmosiomis karo dienomis, ypač Kyjive. Prasidėjo susišaudymai, kurie buvo sustabdyti tik įvedus griežtą komendanto valandą.

Kremlius kritikavo dabar suteiktą leidimą. „Jei kas nors su ginklu rankoje puola Rusijos karį, jis taip pat tampa taikiniu“, – pareiškė jo atstovai.

Rusijai užpuolus Ukrainą Švedija didins išlaidas gynybai

Švedijos vyriausybė ketvirtadienį pristatė planus „kiek įmanoma greičiau“ padidinti išlaidas gynybai iki 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), argumentuodama grėsme saugumui, kurią kelia Rusijos karas Ukrainoje. 

Švedija, tik po 2014 metais Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos atsisakiusi du dešimtmečius vykdytos gynybos išlaidų karpymo politikos, sakė, jog viliasi įgyvendinti šį tikslą per dešimtmetį, tačiau konkrečios datos nenurodė. 

„Tikimės tai įgyvendinti kiek įmanoma greičiau“, – žurnalistams sakė ministrė pirmininkė socialdemokratė Magdalena Andersson (Magdalena Anderson). 

Ši Skandinavijos šalis, per Šaltąjį karą gynybos biudžetui skirdavusi iki 4 proc. BVP, praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje ir šio šimtmečio pradžioje drastiškai apkarpė išlaidas gynybai – iki maždaug 1 proc. BVP.  

„Karas Europoje paveiks Švedijos žmones. Turime toliau stiprinti Švedijos gynybos pajėgumus“, – sakė premjerė.

„Saugumo padėtis Švedijos kaimynystėje bėgant laikui pablogėjo. Rusijos puolimas prieš Ukrainą ją toliau blogina“, – kalbėjo ji.

M. Andersson taip pat įspėjo, kad šaliai 2017 metais grąžinus privalomąją karinę tarnybą, didės į kariuomenę šaukiamų jaunuolių skaičius. 

Dešiniojo sparno opozicija per balsavimą parlamente turėtų pritarti šiems planams.

Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą pirmą kartą dauguma švedų pasisako už šalies narystę NATO.

Tačiau M. Andersson atkakliai atmeta tokią galimybę. Anksčiau šią savaitę ji sakė, kad Švedijos prašymas priimti ją į NATO tokiu metu „dar labiau destabilizuotų“ Šiaurės Europą, Maskvai griežtai pasisakant prieš bet kokią Aljanso plėtrą.    

Kaimyninė Suomija, kuri irgi nepriklauso NATO, kol kas taip pat atmeta galimybę stoti į Aljansą, nors šalyje vyksta politinės diskusijos šiuo klausimu. 

Švedijos 2021 metų gynybos biudžetas siekia maždaug 66 mlrd. kronų (6,2 mlrd. eurų). Šalis jau nusprendė iki 2025 metų jį padidinti iki 91 mlrd. kronų.  

2020 metų gynybos biudžetas sudarė 1,2 proc. BVP. Per kelis ateinančius metus jis bus padidintas iki maždaug 1,5 proc. BVP. 

NATO yra užsibrėžusi tikslą gynybai skirti 2 proc. BVP, tačiau daugelis valstybių narių jo nesilaiko.

Po Rusijos invazijos į Ukrainą kelios Europos šalys, tarp jų Vokietija ir Danija, paskelbė planuojančios daugiau investuoti į savo gynybą.

Rusija kaltina JAV finansuojant biologinių ginklų tyrimus Ukrainoje

Rusija, intensyvinanti savo karinį puolimą Ukrainoje, ketvirtadienį apkaltino Jungtines Valstijas finansuojant Ukrainoje biologinio ginklo kūrimo tyrimus.

Rusijos gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas per televizijos transliuotą trumpą spaudos konferenciją pareiškė, kad „to ir kitų Pentagono finansuojamų biologinių tyrimų Ukrainoje tikslas – sukurti mechanizmą mirtiniems patogenams slapta skleisti“.

I. Konašenkovas teigė, kad ministerija gavo dokumentų, esą atskleidžiančių JAV karinę biologinę veiklą Ukrainoje, įskaitant Ukrainos biologinių medžiagų perdavimą į užsienį.

Pasak rusų Gynybos ministerijos atstovo, Vašingtonas „planavo vykdyti tyrimus su paukščių, šikšnosparnių ir roplių patogenais“, taip pat su afrikinio kiaulių maro ir juodligės sukėlėjais.

„Ukrainoje įsteigtose ir finansuojamose biolaboratorijose buvo eksperimentuojama su šikšnosparnių koronaviruso pavyzdžiais“, – pridūrė I. Konašenkovas.

Ir Vašingtonas, ir Kyjivas neigia, kad Ukrainoje esama laboratorijų, kur siekiama gaminti biologinį ginklą.

2018 metais Rusija apkaltino Jungtines Valstijas slapta vykdant biologinius eksperimentus vienoje laboratorijoje Sakartvele – kitoje buvusioje sovietinėje respublikoje, kaip ir Ukraina norinčioje įstoti į NATO ir Europos Sąjungą.

Mariupolis puolamas iš oro

Mariupolis Rusijos kariuomenės pajėgų puolamas iš oro, pranešė šio miesto taryba.

Pastarosiomis dienomis agresoriaus kariuomenė atakuoja pietrytinę Ukrainos uosto dalį. Bombos metamos ir ant gyvenamųjų rajonų.

Kaip skelbia UNIAN, miesto centre taip pat nuaidėjo smūgis. Jis buvo girdimas Azovo valstybinio technikos universiteto pastate. Taip pat buvo užfiksuotas sprogdinimas Dramos teatro teritorijoje.

Informacija apie aukas tikslinama.

Ukrainos Mariupolio miestą pasiekti mėginusi humanitarinė vilkstinė dėl kautynių buvo priversta apsisukti, Ukrainos vicepremjerę cituoja portalas „Sky News“.

S. Lavrovas: Mariupolio ligoninė buvo Ukrainos nacionalistų bazė

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad pietiniame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje užpulta ligoninė buvo nacionalistų karinė bazė.

„Šiuos gimdymo namus jau seniai yra užėmęs batalionas „Azov“ ir kiti radikalai. Jie išvijo gimdyves, slaugytojas ir visą personalą. Tai buvo ultraradikalų bataliono „Azov“ bazė“, – sakė S. Lavrovas po derybų Turkijoje su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba.

Kyjivo gyventojai raginami palikti regioną

Kyjivo gyventojai raginami evakuotis iš regiono humanitariniu koridoriumi, skelbia news.cky.com Jis buvo atidarytas Bučoje, Borodiankoje, Irpine ir Hostomelyje.

Evakuacijos punkte bėgančių nuo karo lauks autobusai, nuvešiantys žmones saugią vietą.

Ispanijos premjeras po atakos prieš ligoninę Ukrainoje kaltina Rusiją karo nusikaltimais

Ispanijos vyriausybės vadovas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) ketvirtadienį apkaltino Rusiją „karo nusikaltimais“ po ankstesnę dieną rusų aviacijos surengto smūgio apsiausto Ukrainos uostamiesčio Mariupolio vaikų ligoninei ir gimdymo namams.

Per sukrečiančią trečiadienio ataką Ukrainos pietuose esančiame uostamiestyje žuvo du suaugę žmonės ir mergaitė, informavo Mariupolio pareigūnai.

„Matome, kaip bombarduojamos ligoninės. Jie nesirinktinai atakuoja civilius žmones, todėl akivaizdžiai pažeidžia žmogaus teises ir veikiausiai vykdo karo nusikaltimus“, – sakė P. Sanchezas per apsilankymą netoli Madrido esančiame ukrainiečių karo pabėgėlių centre.

„Tokių karo nusikaltimų vykdytojai negali likti nenubausti“, – pridūrė jis.

Trečiadienio bombardavimas, praktiškai sugriovęs ligoninę, išprovokavo tarptautinio pasipiktinimo bangą. Ukraina pasmerkė šią „barbarišką“ ataką, pavadinusi ją karo nusikaltimu.

S. Lavrovas: Rusija nori tęsti derybas su Ukraina

Rusija yra pasirengusi tęsti derybas su Ukraina esamu formatu Baltarusijoje, tačiau organizuoti abiejų šalių vadovų susitikimą dar anksti, ketvirtadienį pareiškė S. Lavrovas.

Rusijos diplomatijos vadovas kalbėjo po susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru D. Kuleba Turkijos pietiniame Antalijos kurorte. Tai buvo pirmos tokio aukšto lygio derybas nuo Maskvos invazijos į kaimyninę provakarietišką šalį pradžios, tarptautinei bendruomenei reiškiant pasipiktinimą dėl Rusijos subombarduotos vaikų ligoninės Ukrainoje.

„Šios dienos susitikimas patvirtino, kad Rusijos ir Ukrainos (derybų) formatas Baltarusijoje neturi alternatyvos“, – po susitikimo su D. Kuleba surengtoje spaudos konferencijoje sakė S. Lavrovas.

Jis pabrėžė, kad Rusija tikisi iš derybų konkrečių rezultatų.

„Pastaraisiais metais, po antikonstitucinio perversmo, Ukrainos vadovybė pirmenybę teikė susitikimams vardan susitikimų, mieliau mėgdžiojo, pritaikydavo konkrečius sprendimus“, – sakė aukščiausio rango Rusijos diplomatas.

Jo teigimu, V. Putinas neprieštarauja susitikimui su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, bet pridūrė, jog pirmiausia šių dviejų šalių derybininkai Baltarusijoje turėtų padėti pagrindą minėtam susitikimui.

„Ukrainiečių pusė priėmė mūsų labai konkrečius pasiūlymus ir pažadėjo, kad pateiks į juos labai konkrečius atsakymus, – sakė S. Lavorvas. – Mes laukiame.“

Ukrainos ir Rusijos delegacijos surengė tris derybų ratus Baltarusijoje, tačiau rusų derybininkų komanda yra gerokai žemesnio rango, joje nėra nė vieno ministro. Rusų delegacijos vadovas yra prieštaringai vertinamas buvęs kultūros ministras ir Kremliaus patarėjas Vladimiras Medinskis.

Tuo metu ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pareiškė, kad Kyjivas ir Maskva per įtemptas derybas Turkijoje nepadarė jokios pažangos.

Taip pat kalbėjomės apie paliaubas, bet jokios pažangos šiuo klausimu nepasiekta.

„Taip pat kalbėjomės apie paliaubas, bet jokios pažangos šiuo klausimu nepasiekta“, – D. Kuleba sakė žurnalistams po susitikimo su Rusijos užsienio reikalų ministru.

Pasak Ukrainos diplomatijos vadovo, derybos buvo „sunkios“. D. Kuleba kaltino S. Lavrovą, kad šis toliau rėmėsi Maskvos „tradiciniais naratyvais“.

D. Kuleba pakartojo, kad jo šalis „nepasiduos“.

„Noriu pakartoti, kad Ukraina nepasidavė, nepasiduoda ir nepasiduos“, – pabrėžė jis.

O. Scholzas ir E. Macronas V. Putinui: derybos yra vienintelis kelias iš Ukrainos krizės

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ketvirtadienį per pokalbį telefonu paragino V. Putiną tęsti derybas dėl karo Ukrainoje, pranešė vokiečių ir prancūzų šaltiniai.

„Vokietija ir Prancūzija pareikalavo iš Rusijos nedelsiant nutraukti ugnį“ ir „pabrėžė, kad bet koks šios krizės sprendinys privalo būti rastas derybų tarp Ukrainos ir Rusijos keliu“, sakė Vokietijos vyriausybės šaltinis.

Eliziejaus rūmai išplatintame pranešime patvirtino informaciją apie įvykusį pokalbį ir pridūrė, kad Europos Sąjungos lyderiai aptars karą Ukrainoje ketvirtadienį vakare Versalio rūmuose rengiamame viršūnių susitikime.

„Trys lyderiai sutarė ateinančiomis dienomis toliau palaikyti glaudžius kontaktus“, – rašoma pranešime.

Kyjivo meras: dėl karo veiksmų pasitraukė pusė sostinės gyventojų

Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios pasitraukė pusė Kyjivo gyventojų, ketvirtadienį paskelbė sostinės meras Vitalijus Klyčko, Maskvos pajėgoms dar labiau priartėjus prie miesto.

„Mūsų duomenimis, vienas iš dviejų Kyjivo gyventojų paliko miestą“, – Ukrainos televizijai sakė meras.

„Šiuo metu yra išvykę kiek mažiau nei 2 mln. žmonių. Tačiau Kyjivas buvo paverstas tvirtove. Kiekviena gatvė, kiekvienas pastatas, kiekvienas patikrinimo postas įtvirtintas“, – sakė jis.

Didžiajame Kyjive pernai gyveno 3,5 mln. žmonių, nurodoma interneto svetainėje citypopulation.de.

Rusijos pajėgos priartėjo prie sostinės šiaurės rytų pakraščio, ketvirtadienį matė naujienų agentūros AFP komanda.

Ukrainiečių kariai pranešė apie intensyvias naktines kovas dėl pagrindinio kelio į Kyjivą kontrolės.

Pridaryta 100 mlrd. dolerių vertės žalos

Nuo Rusijos invazijos pradžios Ukrainoje jau pridaryta mažiausiai 100 mlrd. dolerių (90 mlrd. eurų) vertės žalos.

Tai pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Olegas Ustenko, kurį cituoja portalas „Sky News“.

Ukraina praneša, kad per Rusijos invaziją jau žuvo 71 vaikas

Nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pradėto karo Ukrainoje pradžios vasario 24 dieną žuvo mažiausiai 71 vaikas, ketvirtadienį pranešė Ukrainos parlamento pareigūnė.

Toks skaičius buvo paskelbtas tvyrant tarptautiniam pasipiktinimui dėl trečiadienį suduoto smūgio vaikų ligoninei Mariupolyje. Pasak pareigūnų, per tą ataką žuvo trys žmonės, tarp jų – mergaitė.

„Nuo Rusijos invazijos pradžios iki kovo 10 dienos 11 val. ryto žuvo 71 vaikas, o daugiau nei 100 buvo sužeista“, – platformoje „Telegram“ parašė žmogaus teisių ombudsmenė Liudmyla Denisova.

Ligoninei buvo smogta, Rusijos ir prorusiškų separatistų pajėgoms iš Ukrainos rytinio Donbaso regiono tęsiant pietinio Mariupolio uostamiesčio apgultį.

Pasak šaltinių, per sprogimą taip pat buvo sužeisti 17 suaugusiųjų.

Tuo metu vakarinėje Žytomyro srityje esančiame Malyne per antskrydžius sugriuvus septyniems namams žuvo trys vaikai ir dar du žmonės, pranešė L. Denisova.

Trečiadienio vakarą dvi moterys ir du vaikai žuvo, kai sviedinys pataikė į jų namus Slobožanskėje – kaime rytinėje Iziumo srityje, sakė ombudsmenė ir pridūrė, jog liko gyva penkerių metų mergaitė.

Netoli sostinės Kyjivo esančioje Irpinėje buvo sunkiai sužeista 10 metų mergaitė, kovojanti ligoninėje dėl savo gyvybės.

S. Lavrovas teigia netikįs, kad gali kilti branduolinis konfliktas

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį per spaudos konferenciją, surengtą po jo susitikimo su Ukrainos diplomatijos vadovu Dmytro Kuleba, pareiškė netikįs, kad gali kilti branduolinis konfliktas, praneša „Sky News“.

Atsakydamas į Rusijos laikraščio „Kommersant“ korespondento klausimą, ar dabartinis konfliktas Ukrainoje gali privesti prie branduolinio karo, S. Lavrovas atsakė: „Nenoriu tuo tikėti ir tuo netikiu.“

Rusijos užsienio reikalų ministru nuo 2004 metų dirbantis S. Lavrovas nurodė, kad branduolinę temą į diskusijas įtraukė Vakarai, kurie, jo teigimu, vis grįžta prie šio klausimo, kaip psichoanalizės „tėvu“ laikomas Zigmundas Froidas. „Žinoma, turime pagrindo nerimauti, kai Vakarai, kaip Z. Froidas, vis grįžta ir grįžta prie šios temos“, – pareiškė S. Lavrovas.

Pastaruoju metu tvyro būgštavimai, kad jei Rusijai pasiseks Ukrainoje, kaimyninės šalys gali būti kitos. Tačiau S. Lavrovas tvirtino, kad kalbos apie galimą Rusijos ataką prieš Baltijos šalis Lietuvą, Latviją ir Estiją yra „seni pramanai“.

S. Lavrovas: Rusija susitvarkys su sankcijomis

S. Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad V. Putinas šiuo metu rūpinasi šalies ekonomika, praneša BBC.

S. Lavrovas per spaudos konferenciją po susitikimo su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba prakalbo apie Vakarų sankcijas ir nurodė, kad „mes su jomis susitvarkysime. Esame susidoroję su sunkumais įvairiais istorijos tarpsniais“. Pasak jo, Rusija nelaiko Vakarų „patikimu partneriu“, nes jie „išduos bet ką ir savo pačių vertybes“.

„Galiu jus patikinti, kad susitvarkysime ir darysime viską, kad niekuomet nebūtume priklausomi nuo Vakarų“, – pridūrė S. Lavrovas.

V. Putinas teigia, kad Rusija tęsia visą energijos eksportą, taip pat ir per Ukrainą

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva ir toliau eksportuoja naftą ir dujas, taip pat ir per Ukrainą, į kurią Kremlius prieš tris savaites pasiuntė kariuomenę ir tuo sukėlė brangiai Rusijai atsieinančių Vakarų sankcijų bangą.

„Mes laikomės visų savo įsipareigojimų, susijusių su energijos tiekimu“, – sakė V. Putinas per televizijos transliuotą vyriausybės posėdį dėl sankcijų padarinių. Jis pridūrė, kad „netgi dujų transportavimo sistema Ukrainoje yra užpildyta 100 procentų, kaip numato sutartys“.

ECB: Rusijos bankų pašalinimas iš SWIFT sistemos nesukėlė didelių įtampų euro zonos finansų rinkose

Kremliaus invazija Ukrainoje nulėmė didelį neužtikrintumą finansų rinkose, skelbia Europos centrinis bankas (ECB), tačiau Vakarų valstybių sprendimas iš tarptautinių tarpbankinių mokėjimų sistemos SWIFT pašalinti dalį Rusijos bankų reikšmingo poveikio euro zonos finansų rinkos dalyviams neturėjo.

„Finansinės sankcijos Rusijai, įskaitant kai kurių Rusijos bankų pašalinimą iš SWIFT, iki šiol nesukėlė didelių įtampų pinigų rinkose ar likvidumo trūkumo euro zonos bankininkystės sistemoje“, – rašoma ketvirtadienį po ECB Valdančiosios tarybos išplatintame ECB pranešime.

„Bankų balansai apskritai išlieka sveiki dėl tvirtų kapitalo pozicijų ir mažesnio negrąžintų paskolų skaičiaus. Bankai dabar yra tokie pat pelningi, kaip ir prieš pandemiją“, – tvirtina ECB.

ELTA primena, kad, reaguojant į Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga kartu su kitomis Vakarų ir Azijos valstybėmis pritaikė Kremliui griežtas ekonomines sankcijas.

Rusijos lėktuvams uždaryta ES ir JAV oro erdvė, siekiant blokuoti šalies prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje finansavimą, taip pat įšaldytas visas bankų turtas ES.

Be to, šeštadienį nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT atjungiami septyni rusiški bankai.

V. Putinas teigia, kad Rusija tęsia visą energijos eksportą, taip pat ir per Ukrainą

V. Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva ir toliau eksportuoja naftą ir dujas, taip pat ir per Ukrainą, į kurią Kremlius prieš tris savaites pasiuntė kariuomenę ir tuo sukėlė brangiai Rusijai atsieinančių Vakarų sankcijų bangą.

„Mes laikomės visų savo įsipareigojimų, susijusių su energijos tiekimu“, – sakė V. Putinas per televizijos transliuotą vyriausybės posėdį dėl sankcijų padarinių. Jis pridūrė, kad „netgi dujų transportavimo sistema Ukrainoje yra užpildyta 100 procentų, kaip numato sutartys“.

Rusijos prezidentas taip pat sakė, kad Vakarų sankcijos Maskvai jau pradėjo kenkti JAV ir Europai. „Jų kainos kyla, bet tai ne mūsų kaltė. Tai jų pačių klaidingų skaičiavimų rezultatas. Nereikia mūsų kaltinti“, – sakė V. Putinas.

V. Putinas taip pat šaipėsi iš Vašingtono dėl, kaip jis sakė, pastangų pasirašyti energetikos sutartis su Vakarų priešais Iranu ir Venesuela. „Jie jau bando bet kokia kaina susitarti su šalimis, kurioms patys įvedė neteisėtus apribojimus“, – sakė jis. „Ir jie pasirengę sudaryti taiką su Iranu ir nedelsiant pasirašyti visus dokumentus. Ir su Venesuela. Jie nuvyko į Venesuelą derėtis“, – pridūrė jis.

Didmeninės Europos dujų ir žalios naftos kainos šią savaitę smarkiai pakilo iki rekordinių arba beveik rekordinių aukštumų baiminantis tiekimo problemų, susijusių su V. Putino sprendimu vasario 24 d. pasiųsti į Ukrainą dešimtis tūkstančių karių. Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija anksčiau šią savaitę paskelbė nutraukiančios Rusijos energijos importą reaguodamos į karą, kurį Kremlius vadina Maskvos „specialia karine operacija“, tai sukėlė dar vieną kainų šuolį.

JAV: dėl V. Putino NATO tapo stipresnė, o Rusija – silpnesnė

JAV viceprezidentė Kamala Harris ketvirtadienį pareiškė, kad įsiveržęs į Ukrainą V. Putinas tik sustiprino NATO Vakarų gynybos aljansą.

„Dėl to, ką padarė V. Putinas, NATO aljansas tapo stipresnis, o Rusija – silpnesnė. Mums tai labai aišku“, – Varšuvoje kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda žurnalistams sakė K. Harris.

Savo ruožtu Lenkijos valstybės vadovas pareiškė, kad „turime išgelbėti Ukrainą“. „Privalome nustatyti papildomas sankcijas Rusijai. Negalime toleruoti tokios karinės veiklos, kuri turi genocido požymių“, – pridūrė A. Duda. „Kadangi niekam nekyla abejonių, kad (...) jei žudomi paprasti žmonės, jei bombos ir raketos paleidžiamos į gyvenamuosius rajonus, kuriuose nėra karinių objektų, tai yra barbariškumas“.

Abu lyderiai pasmerkė trečiadienį Rusijos įvykdytą gimdymo namų bombardavimą Ukrainos Mariupolio mieste, K. Harris pavadino tai „smurto aktu – neišprovokuotu, nepagrįstu“. „Jau kelias savaites ir tikrai tiesiog pastarąsias 24 valandas regime neįsivaizduojamo masto žiaurumus“, – pridūrė ji.

JAV: „intensyvėjant“ žiaurumams, galimos tolesnės sankcijos Rusijai

Daugėjant ženklų, kad Rusija suintensyvino atakas prieš Ukrainos civilius, JAV ir jų sąjungininkės Europoje gali skirti Maskvai papildomų bausmių, ketvirtadienį pareiškė JAV iždo sekretorė Janet Yellen.

„Atrodo, kad žiaurumai, kuriuos jie vykdo prieš civilius, stiprėja, todėl tikrai derėtų dirbti su sąjungininkėmis apsvarstant tolesnes sankcijas“, – sakė J. Yellen.

Tačiau sankcijos, kurių jau imtasi, „žlugdo“ Rusijos ekonomiką, sakė ji.

J. Trudeau: V. Putinas „padarė siaubingą klaidą“ ir pralaimės savo sukeltą karą

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pralaimės karą Ukrainoje, kurį jis pradėjo įsiverždamas į Ukrainą.

„Vladimiras Putinas padarė siaubingą klaidą. Jis pralaimės šį karą,.. nes Ukrainos žmonių, ginančių savo teritoriją, nuožmumas, stiprybė ir ryžtas įkvepia mus visus“, – sakė J. Trudeau žurnalistams Varšuvoje, stovėdamas kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda (Andžejumi Duda).

JAV: „intensyvėjant“ žiaurumams, galimos tolesnės sankcijos Rusijai

Daugėjant ženklų, kad Rusija suintensyvino atakas prieš Ukrainos civilius, JAV ir jų sąjungininkės Europoje gali skirti Maskvai papildomų bausmių, ketvirtadienį pareiškė JAV iždo sekretorė Janet Yellen.

„Atrodo, kad žiaurumai, kuriuos jie vykdo prieš civilius, stiprėja, todėl tikrai derėtų dirbti su sąjungininkėmis apsvarstant tolesnes sankcijas“, – sakė J. Yellen.

Tačiau sankcijos, kurių jau imtasi, „žlugdo“ Rusijos ekonomiką, sakė ji.

ES vadina Rusijos įvykdytą Ukrainos gimdymo namų bombardavimą „karo nusikaltimu“

Aukščiausi Europos Sąjungos pareigūnai ketvirtadienį pasmerkė Rusijos įvykdytą gimdymo namų bombardavimą apsiaustame Ukrainos Mariupolio mieste kaip „karo nusikaltimą“.

„Mariupolis apgultas. Į gimdymo namus nukreiptas Rusijos apšaudymas yra baisus karo nusikaltimas“, – tviteryje parašė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. „Rusijos pajėgų smūgiai gyvenamiesiems rajonams iš oro ir pagalbos vilkstinių blokavimas turi nedelsiant liautis. Dabar reikia saugaus praėjimo“, – pridūrė jis.

Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pavadino ataką „nežmoniška, žiauria ir tragiška“. „Esu įsitikinusi, kad tai gali būti karo nusikaltimas. Mums reikia išsamaus tyrimo“, – tviteryje parašė ji.

Mariupolio vaikų ir gimdymo ligoninė buvo užpulta trečiadienį. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis tai apibūdino kaip Rusijos „karo nusikaltimą“, tai sukėlė visuotinį pasipiktinimą. Vietos pareigūnai ketvirtadienį pranešė, kad per bombardavimą žuvo mažiausiai trys žmonės, įskaitant mergaitę.

Vaizdo įraše, kuriuo iš įvykio vietos pasidalijo gelbėtojai, matyti visiško sunaikinimo vaizdas, pro suanglėjusius ir degančius automobilius bei didžiulį kraterį prie pastato evakuojami sužeistieji, kai kurie ant neštuvų. Rusijos užsienio reikalų ministerija neneigė atakos, bet apkaltino Ukrainos „nacionalistų batalionus“ naudojant ligoninę šaudymo pozicijoms įrengti, prieš tai perkėlus darbuotojus ir pacientus.

L. Truss perspėjo V. Putiną

Vladimiras Putinas padarytų „didelę klaidą“, jei panaudotų cheminius ginklus puldamas Ukrainą, ketvirtadienį pareiškė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.

Vakarų vyriausybės baiminasi, kad Rusijos lyderis gali panaudoti uždraustus ginklus, nes jam nepavyksta pasiekti pažangos, kurios tikėjosi užkariaujant kaimynę. L. Truss komentarai nuskambėjo Jungtinei Karalystei sugriežtinus sankcijas oligarchams, laikomiems artimais V. Putino režimui, įskaitant „Chelsea“ savininką Romaną Abramovičių. JK jau apkaltino Rusijos vyriausybę karo nusikaltimais, o Mariupolio gimdymo namų subombardavimas yra naujausias Maskvos karinės kampanijos žiaurumas. „Esame visiškai įsitikinę, kad vykdomi karo nusikaltimai“, – per vizitą JAV sakė L.Truss.

JK ir JAV baiminasi, kad Rusija gali žengti toliau ir surengti cheminę ataką, galbūt prisidengusi „klaidinančios vėliavos“ operacija. Paklausta, ar tokių ginklų panaudojimas būtų „raudonoji linija“ Jungtinei Karalystei ir kaip ji reaguotų tokioje situacijoje, užsienio reikalų ministrė CNN sakė: „Esame labai susirūpinę dėl galimo cheminių ginklų panaudojimo“. „Žinoma, ir anksčiu esame matę Rusiją panaudojant šiuos ginklus konflikto zonose, bet tai būtų rimta Rusijos klaida, kuri prisidėtų prie jau V. Putino padarytų rimtų klaidų“.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki sakė, kad pasaulis turėtų būti „budrus“ dėl Rusijos cheminių ir biologinių ginklų panaudojimo. Ji sakė, kad „melagingi Rusijos teiginiai“ apie tariamas JAV biologinių ginklų laboratorijas ir cheminių ginklų kūrimą Ukrainoje gali būti „akivaizdus Kremliaus triukas“ mėginant „pateisinti tolesnį iš anksto apgalvotą, neišprovokuotą ir nepateisinamą Ukrainos puolimą“.

Rusija neleidžia evakuoti gyventojų, apšaudė juos Iziume

Rusijos okupantai per žmonių evakuaciją surengė oro išpuolį Iziumo mieste, Charkivo srityje, pranešė Ukrainos policijos spaudos tarnyba.

„Klastingi priešai surengė oro išpuolį evakuojant žmones Iziumo mieste, Charkovo srityje. Laimė, niekas iš civilių gyventojų ir Iziumo rajono valdybos policininkų nenukentėjo“, – informuojama pranešime.

Policija pranešė, kad pavyko evakuoti 40 autobusų su žmonėmis.

Ukrainoje į nelaisvę paimta 500-700 Rusijos kareivių

Ukrainoje per pastarąsias 15 dienų į nelaisvę pasidavė daugiau kaip pusė tūkstančio Rusijos kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė leidinys „Ukrainska pravda“, kuris remiasi šalies prezidento Volodymyro Zelenskio biuru.

„Vesti šią statistiką labai sunku. Šalyje labai daug tiesioginio susirėmimo židinių, belaisviai patenka į įvairius mūsų armijos dalinius. Šiuo metu neįmanoma operatyviai pateikti šių duomenų vienoje lentelėje“, - sakė biuro atstovai.

Manoma, kad šiuo metu Ukrainoje paimta į nelaisvę 500-700 Rusijos kareivių.

Trečiadienį Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius pareiškė, kad nuo karo pradžios į nelaisvę pateko 250-300 Rusijos būtinosios tarnybos kareivių.

Anksčiau Ukrainos vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevhenijus Jeninas pabrėžė, kad su karo belaisviais šalyje bus elgiamasi laikantis tarptautinės humanitarinės teisės normų, o vėliau jie dirbs, prisidėdami prie Ukrainos ekonomikos atkūrimo.

Per dvi dienas iš Kyjivo ir Sumų apylinkių evakuota daugiau kaip 80 tūkst. žmonių

Per pastarąsias dvi dienas iš Kyjivo ir Sumų apylinkių evakuota daugiau nei 80 tūkst. žmonių, ketvirtadienį pranešė Ukrainos vyriausybė, Rusijos pajėgoms priartėjus prie sostinės.

„Per dvi dienas evakavome daugiau nei 60 tūkst. žmonių“ iš šiaurės rytinio Sumų miesto ir gretimų vietovių“, – sakė ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereščiuk vaizdo įraše, paskelbtame „Telegram“ pranešimų programoje. „Apie 20 tūkst. žmonių buvo evakuoti“ iš rajonų į šiaurės vakarus nuo sostinės Kyjivo, sakė ji. Dar 3 tūkst. žmonių buvo „sunkiai išvežti“ iš Iziumo miesto Rytų Ukrainoje, sakė ji.

Anksčiau tą pačią dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atskirame „Telegram“ vaizdo įraše pareiškė, kad iš įvairių šalies miestų buvo evakuota apie 60 tūkst. žmonių.

Jungtinių Tautų duomenimis, per pastarąsias dvi savaites iš Ukrainos pabėgo apie 2,3 mln. žmonių, prezidentui Vladimirui Putinui vasario 24 d. pradėjus karą prieš provakarietišką kaimynę Ukrainą.

JT: Mariupolio gimdymo namai – jau treti, sugriauti Ukrainoje

Jungtinių Tautų agentūra ketvirtadienį pranešė, kad prieš trečiadienį Rusijos pajėgų surengtą Mariupolio ligoninės bombardavimą buvo sugriauti dar dveji gimdymo namai Ukrainoje.

Mariupolio ligoninė „nėra vienintelė“, nukentėjusi per ataką, sakė už reprodukcinę sveikatą atsakingo Jungtinių Tautų gyventojų fondo (UNFPA) atstovas Ukrainoje Jaime Nadalis (Chaimė Nadalis).

„Žytomyre gimdymo namai buvo visiškai sugriauti. Saltivkoje gimdymo namai taip pat sugriauti“, – sakė pareigūnas, su žurnalistais Niujorke kalbėjęs vaizdo ryšiu.

JT pareigūnas tiksliai nenurodė, kas atsakingas už šias atakas ir kiek per jas nukentėjo žmonių.

„Ukrainoje yra 300 ligoninių ir 69 gimdymo, perinataliniai centrai“, – sakė jis. Pasak jo, agentūros duomenimis, „per ateinančius tris mėnesius šalyje gimdys apie 80 000 moterų“.

J. Nadalio teigimu, šiuo metu Ukrainoje yra 240 tūkst. besilaukiančių moterų, o nuo vasario 24 dienos, kai Rusija pradėjo karą, iki kovo 7 dienos pagimdė daugiau nei 4,3 tūkstančiai moterų.

Pasak miesto mero, Mariupolyje sprogdinant gimdymo namus žuvo trys žmonės, įskaitant vieną vaiką. Anksčiau paskelbtoje Ukrainos pareigūnų ataskaitoje buvo sakoma, kad dar 17 žmonių buvo sužeista.

Rusijos pajėgų surengtą ligoninės ataką pasmerkė Ukraina ir Vakarų valstybės.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas ketvirtadienį dėl ligoninės apšaudymo apkaltino Rusiją įvykdžius „karo nusikaltimą“.

Maskva žada atidaryti kasdienius humanitarinius koridorius iš Ukrainos į Rusiją

Maskva ketvirtadienį pareiškė, kad atidarys kasdienius humanitarinius koridorius, kad į Rusijos teritoriją būtų evakuoti civiliai, bėgantys nuo kovų Ukrainoje, nors Kijevas tvirtina, kad jokie evakuacijos keliai neturėtų vesti į Rusiją.

„Humanitariniai koridoriai į Rusijos Federaciją dabar bus atidaromi be jokių susitarimų kiekvieną dieną nuo 10 val.“, – Rusijos agentūros citavo gynybos ministerijos pareigūną Michailą Mizincevą. Jis sakė, kad evakuacijos maršrutai kitomis kryptimis vyks „sutarus su Ukrainos puse“. „Prašome Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto ir Jungtinių Tautų glaudžiai bendradarbiauti su Ukrainos valdžia vietoje, kad gyventuojai būtų informuoti apie šią Rusijos iniciatyvą“, – sakė jis. Pasak M. Mizincevo, Rusijos kariuomenė „glaudžiai bendradarbiauja su Ukrainos atstovais“, kad atidarytų dar tris humanitarinius koridorius.

M. Mizincevas tvirtino, kad daugiau nei 2,5 mln. ukrainiečių prašo būti evakuoti į Rusiją. Jis taip pat tvirtino, kad Maskva į Rusiją evakavo „daugiau nei 187 tūkst." žmonių – šio skaičiaus patikrinti nepavyko. M. Mizincevas apkaltino Ukrainos pajėgas blokuojant civilių evakuaciją Mariupolyje – pietiniame uostamiestyje, kurį apgulė Rusijos pajėgos.

Po trijų pokalbių ratų tarp Rusijos ir Ukrainos derybininkų buvo atidaryti keli humanitariniai koridoriai civiliams evakuoti. Rusijos prezidento Vladimiro Putino invazija į Ukrainą tęsiasi nuo vasario 24 dienos.

Ukraina padėkojo Rusijai už korupciją jos kariuomenėje

Ukrainos nacionalinės korupcijos prevencijos agentūros (NAZK) pirmininkas Oleksandras Novikovas išsiuntė padėkos laišką Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu už korupciją jo šalies kariuomenėje, padedančią ukrainiečių pajėgoms kovoti su Maskvos pradėta invazija.

Remiantis pranešimu agentūros tinklapyje, O. Novikovas padėkojo „už neįkainojamą indėlį į tai, kad Rusijos lėšos ir ištekliai, skirti puolimui prieš Ukrainą, buvo pavogti dar jų telkimo pasienyje etapu“.

„Dalyvaudamas sistemingose pastangose pasisavinti biudžeto lėšas, Šoigu padėjo paspartinti okupantų likvidavimą suverenios Ukrainos valstybės žemėse“, – rašoma pranešime.

Agentūros teigimu, apie korupciją liudija tai, kad įsiveržusių tankų T-72 ir T-80 šoninių apsauginių skydų užpildas buvo pagamintas iš kiaušinių pakuočių, o į nelaisvę paimtų Rusijos karių neperšaunamosios liemenės – iš kartono.

Anot NAZK, dalis Maskvos atsiųstų karių gabenami ryškiai mėlynos ir baltos spalvos sunkvežimiais ZIL-130, leidžiančiais į jas besitaikančioms Ukrainos pajėgoms „efektyviai mokytis naudotis šiuolaikiniais ginklais“.

„Kaip institucija, atsakinga už interesų konfliktų nustatymą ir prevenciją, negalėjome ignoruoti fakto, kad kartoninėse neperšaunamose liemenėse buvo paslėptos atmintinės „Dėl korupcijos ir kitų pažeidimų nustatymo tvarkos nustatant interesų konfliktus kariniuose daliniuose“, – sakoma pranešime.

Ukrainoje namus paliko 1,9 mln. žmonių

Be 2,3 mln. žmonių, pabėgusių iš Ukrainos, dar apie 1,9 mln. yra palikę savo namus šalies viduje, teigia Jungtinių Tautų (JT) atstovai.

JT atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas (Stefanas Diužarikas) ketvirtadienį pranešė, kad dauguma viduje perkeltų žmonių juda tolyn nuo fronto linijos į vakarus,, Lvivo link. Pasak jo, „humanitarinė situacija blogėja nerimą keliančiu greičiu“.

„Humanitarinės organizacijos į skirtingas šalies vietas perkelia papildomą personalą ir stengiasi perkelti atsargas į sandėlius skirtingose vietose Ukrainoje ir už jos ribų“, – sakė S. Dujarricas.

„Iki šiol mes drauge su partneriais suteikėme humanitarinę pagalbą, tokią kaip gyvybę gelbstintį maistą, pastogę, antklodes ir medicinos priemones, daugiau nei 500 tūkst. žmonių", - pridūrė jis.

Pasak pareigūno, iki trečiadienio JT pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR į priėmimo ir tranzito centrus centrinės Ukrainos mieste Vinycioje, kur glaudžiasi nuo karo veiksmų rytuose pabėgę žmonės, pristatė 85 metrines tonas humanitarinės pagalbos.

JT Pasaulio maisto programa planuoja suteikti pagalbą iki 3,1 mln. žmonių, teikdama prioritetą nefasuotų maisto produktų, duonos ir kitų maisto atsargų kaupimui miestuose ir vietovėse, kuriose, kaip manoma, įsiplieks kovos, sakė S. Dujarricas.

Pasak jo, JT Maisto ir žemės ūkio organizacija įspėja, kad tarp vasario ir kovo ūkininkai turi pradėti ruošti žemę kviečių, miežių, kukurūzų ir saulėgrąžų sėjai, o viduryje kovo – įdirbti laukus daržovėms. Organizacija, pasak jo, taip pat pabrėžia, jog turėtų būti stengiamasi išsaugoti derlių ir gyvulius.