Slaptavietės konfidencialios informacijos perdavimui, konspiratyvūs susitikimai ir šifruotės – dviejų įtariamų Rusijos šnipų teismas Vokietijoje priminė gūdžius Šaltojo karo laikus.

Sulyso ir paseno

Štutgarto teismo salėję antradienį susitikę pirmą kartą po pusantrų metų, praleistų skirtinguose tardymo izoliatoriuose, sutuoktiniai laikėsi lyg filmo apie šnipus herojai. Iš jų veidų neįmanoma buvo suprasti, ką jie išgyveno per pastaruosius metus. Pažvelgę vienas į kitą su šypsena, jie apsikeitė keliais žodžiais su advokatais ir užėmė savo vietas.

Palyginti su pasų nuotraukomis, abu sutuoktiniai pastebimai sulyso. Žilų trumpai kirptų plaukų vyriškis atrodė gerokai vyresnis už savo 54-erius metus ir žemesnis už oficialiai nurodytą 180 cm ūgį. Jo žmona – malonios išvaizdos moteris, kurios amžių sunku nuspėti. Pagal pasą, jai sukako 48-eri.

Kai tik teisėjas pradėjo posėdį, kaltinamieji per advokatus pranešė, kad naudosis turima teise tylėti. Be to, jie pageidavo būti vadinami Andreasu ir Heidrun Anschlagais („Anschlag“ vokiškai reiškia pasikėsinimą, ataką – red. past.). Kadangi prokurorams kol kas nepavyko nustatyti tikrosios sutuoktinių tapatybės, teismas, neturėdamas kitos išeities, sutiko.

Prokuroras supažindino proceso dalyvius su nusikaltimo sudėtimi, ir teismas pradėjo nagrinėti kaltinamųjų asmenines bylas. Susirinkusiesiems buvo pristatyti Anschlagų pasai, vizos kelionėms į Rusiją, santuokos ir dukters gimimo liudijimai, būsto nuomos sutartys, vizitinės kortelės, rekomendaciniai laiškai iš darboviečių ir kiti dokumentai.

A.Anschlagas visą posėdį elgėsi šaltai, bet jo žmona sunkiai tramdė emocijas. Ji raudonavo, kryžiavo rankas, dangstė veidą skarele, kandžiojo lūpas, o vieną akimirką jos akyse pasirodė ašaros.

Papirko diplomatą

Anschlagų šeimos kasdienybė menkai sudomino stebėti pirmojo teismo posėdžio antradienį susirinkusius žurnalistus. Kita šnipų proceso dalis, prasidėsianti ketvirtadienį, žada būti daug įdomesnė: posėdyje bus pristatytos sutuoktiniams inkriminuojamos šnipinėjimo veiklos detalės. Slaptavietės konfidencialios informacijos perdavimui, konspiratyvūs susitikimai ir šifruotės – visa tai priminė gūdžius Šaltojo karo laikus.

Anot prokurorų, užsienio agentai, būdami Sovietų Sąjungos piliečiais, atvyko į Vokietiją dar prieš jos susivienijimą, apsimetę austrais, gimusiais Lotynų Amerikoje. Vien ši paini legenda ir jos narpliojimas privertė tyrėjus nemažai paplušėti.

Dar vienas prokurorų galvosūkis – kiek sunkūs buvo įvykdyti nusikaltimai. 137 puslapių kaltinamajame akte teigiama, kad užsienio agentų pora vadovavo šnipų grupei Europoje, taip pat prieidavo prie ES ir NATO politinių bei karinių paslapčių.

2011 m. jie gavo įslaptintą generolo majoro Marko F.Ramsay ataskaitą, kurioje jis dėstė padėtį per operacijas Afganistane, Libijoje ir Kosove.

Manoma, kad šį ir šimtus kitų dokumentų sutuoktiniai gavo padedant korumpuotam Nyderlandų diplomatui Raymondui Poeteray. Pasak Vokietijos prokurorų, nuo 2008 iki  2011 m. jis maždaug 30 kartų buvo susitikęs su A.Anschlagu ir už paslaugas gavo 72 tūkst. eurų (250 tūkst. litų). R.Poeteray turėtų stoti prieš teismą Nyderlanduose.

Gautus konfidencialius dokumentus A.Anschlagas perduodavo per slaptavietes, kurias, Vokietijos žvalgybos duomenimis, vėliau pašalindavo Rusijos konsulato Bonoje darbuotojai.

Iš šono pažvelgus, sutuoktiniai gyveno įprastą gyvenimą. Jie turėjo namą Marburge, Heseno žemėje. A.Anschlagas dirbo vienam automobilių tiekėjui, o žmona buvo namų šeimininkė. Ji buvo atsakinga už ryšio palaikymą su centru Maskvoje. Kiekvieną antradienį 6 val. ryto ji sėsdavo prie radijo imtuvo ir gaudavo nurodymus iš tėvynės.

A.Anschlagas dažnai lankydavosi įvairiuose politinių organizacijų renginiuose, kur atidžiai klausydavosi kalbėtojų ir mezgė pažintis su įtakingais žmonėmis. Kai kuriuos jų, pavyzdžiui, buvusį Vokietijos kontržvalgybos vadovą ir vieną Bundesvero vadovų, jis siūlė Rusijos Išorės žvalgybos tarnybai užverbuoti.

V.Putino šešėlis

Anschlagai pakliuvo į Vokietijos kontržvalgybos akiratį 2011 m. rugpjūtį, gavusi informacijos iš JAV specialiųjų tarnybų. Prokuroras Rolfas Hannichas teisme pasakojo, kad prieš pat areštą sutuoktiniai jau ruošėsi nutraukti veiklą.

„Sunkumų kilo dėl to, kad kaltinamieji jau ruošėsi grįžti į Rusiją, ir mums nepavyko rasti įrodymų dėl jų veiklos iki 2008 m. Daug dokumentų jau buvo sunaikinta“, – sakė R.Hannichas.

Šis teismo procesas intriguoja ir tuo, kad šnipai buvo atsiųsti į Vokietiją tuo metu, kai Drezdene tarnavo tuometinis KGB darbuotojas, o dabar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Rusijos Užsienio žvalgybos tarnyba informacijos apie įtariamus jos agentus nekomentuoja.

Laukia dar vieni mainai?

Advokatas Horstas Dieteris Pötschke, ginantis Anschlagus, neatmeta galimybės, kad Rusija sutiks išmainyti savo agentus.

Anot teisininko, prokurorai neturi pakankamai įkalčių apkaltinti Andreasą ir Heidrun Anschlagus ypač sunkiais nusikaltimais. Apie slaptus dokumentus, sutuoktinių neva perduotus Rusijos žvalgybai, advokatas kalbėjo taip: „Nieko ypatingo. Tačiau tai mums taip atrodo, o specialiąsias tarnybas domina viskas.“

Pagal Vokietijos įstatymus, sutuoktiniams gresia 10 metų kalėjimo bausmė. H.D.Pötschke neatmetė galimybės, kad Maskva ir Berlynas sutiks apsikeisti šnipais, bet veikiausiai tik po to, kai Anschlagai išklausys Štutgarto teismo nuosprendį. Teismo procesas turėtų baigtis šiemet birželį.

Vokietijos žiniasklaida anksčiau rašė, kad Berlynas siūlė iškeisti Anschlagus į du savo šnipus, atliekančius kalėjimo bausmę Rusijoje, bet Maskva tokį pasiūlymą atmetė.

Šnipų mainus Rusija 2010 m. atliko su Jungtinėmis Valstijomis, kai Vašingtonas demaskavo 11 Maskvai šnipinėjusių agentų, kuriems vadovavo jauna ir žavi šnipė Anna Chapman. Mainais į juos Rusija paleido keturis savo piliečius, nuteistus už šnipinėjimą Jungtinėms Valstijoms.