Daugiau nei pusė abiturientų, negavusių valstybės finansavimo studijoms, sutiktų studijuoti savo lėšomis ir tam nepagailėtų iki 5 tūkst. litų.

Daugiau nei pusė abiturientų, negavusių valstybės finansavimo studijoms, sutiktų studijuoti savo lėšomis ir tam nepagailėtų iki 5 tūkst. litų, rodo Vilniaus universiteto (VU) Filosofijos fakulteto Sociologijos katedros atliktas tyrimas.

Tyrimas parodė, kad pagrindinis motyvas renkantis specialybę arba studijų programą - geras darbo užmokestis ateityje, praneša naujienų portalas delfi.lt.

Studijuoti savo lėšomis, jei negautų valstybės finansavimo, pasiruošę 53 proc. abiturientų. 22 proc. respondentų nurodė, kad neįstoję į nemokamą vietą, studijų atsisakytų. Lyginant su praėjusiais metais, atsisakančių studijų padaugėjo daugiau nei dukart.

16 proc. respondentų nurodė, kad yra pasiruošę mokėti už studijas iki 2 tūkst. litų, 10 proc. abiturientų mokėtų iki 3 tūkst. litų, 15 proc. - iki 4 tūkst. litų, 14 proc. - iki 5 tūkst. litų. 27 proc. apklaustų respondentų į šį klausimą atsakyti negalėjo.

54 proc. abiturientų nurodė iškart po mokyklos baigimo ketinantys studijuoti aukštojoje mokykloje - universitete arba kolegijoje. 22 proc. pirmenybę teikia studijoms aukštojoje ir darbui, 6 proc. ketina tik dirbti, 5 proc. - mokytis profesinėje mokykloje. 9 proc. respondentų teigė dar neapsisprendę, ką veiks po mokyklos baigimo.

Lyginant su praėjusių metų duomenimis matyti, kad daugėja po studijų baigimo norinčių dirbti.

Tyrimui vadovavęs Sociologijos katedros vedėjas prof. Arūnas Poviliūnas šiuos pasikeitimus sieja su "susiklosčiusią aukštojo mokslo sistemą kiek išklibinusia" švietimo reforma, ekonomine krize bei ateinančios naujomis madomis.

Pasak A. Poviliūno, jaunas žmogus siekia pabėgti nuo skubos ir susiklosčiusios rutinos - gyvenimo stilių pasiūla jaunam žmogui siūlo neskubėti, pagalvoti, savanoriauti, plečiasi tapimo suaugusiu tarpas. Šias tendencijas profesorius vadino europėjimu.

Absoliuti dauguma krimsti mokslus nusprendusių abiturientų ketina rinktis valstybinius universitetus ir kolegijas. Jei šiandien būtų pildomas prašymas stoti į aukštąją mokyklą, daugiausia respondentų - 34 proc. - rinktųsi Vilniaus universitetą. Toliau rikiuojasi Kauno technologijos, Vilniaus Gedimino technikos, Mykolo Romerio ir Vytauto Didžiojo universitetai.

Daugiausia apklaustųjų ketina rinktis socialinius mokslus. Pagrindinis motyvas renkantis specialybę arba studijų programą - geras darbo užmokestis ateityje, profesinės karjeros galimybės, specialybė atitikimas asmeniniams pomėgiams bei specialybės poreikis darbo rinkoje.

Tyrimas parodė, kad mažiausiai reikšmės renkantis studijas turi draugų ir mokytojų patarimai.

Tyrimas atliktas 2010 m. kovo-gegužės mėnesiais. Iš viso apklausta 1117 įvairių Lietuvos mokyklų abiturientų.