Didžiausia valdančioji partija Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) pasisakė už tai, kad jau kitąmet vyktų tiesioginiai merų rinkimai, tačiau taip ir nepasiūlė jokios konkrečios išeities, kuri leistų šią idėją įgyvendinti pakankamai skubiai.

Antradienį Seimo TS-LKD frakcijos seniūnas Jurgis Razma išplatino pranešimą spaudai, kuriame pabrėžiama, kad ši frakcija yra už tiesioginius merų rinkimus. „TS-LKD frakcija, atsižvelgdama į visuomenės nuomonę bei siekdama įgyvendinti Vyriausybės programą, pasisako už tiesioginių merų rinkimų įteisinimą ir šios nuostatos įgyvendinimą artimiausiuose savivaldybių rinkimuose“, - rašoma jame.

Tačiau J.Razmos pranešime nėra atsakoma į esminį klausimą, dėl kurio nesutaria politikai, diskutuojantys apie tiesioginius merų rinkimus – kokios turi būti tiesiogiai išrinkto mero galios. Pranešime pateikiami du vienas kitam prieštaraujantys punktai, nei vienas kurių nesurenka pakankamos konstitucinės daugumos Seime.

"TS-LKD frakcija pasisako už tai, kad būtų pakeistas dabartinis mero statusas ir tiesiogiai renkamas meras būtų vykdomosios valdžios vadovas, iš esmės perimantis dabartines savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas jas galimai praplečiant“, - rašoma J.Razmos pranešimo antrajame punkte.

Tačiau trečiajame pasisakoma ir už kitokį tiesiogiai išrinktų merų įgaliojimų modelį: "Jei didesnė Seimo narių dalis nepritartų 2-oje dalyje nurodytam mero statusui ir pasisakytų už merą kaip savivaldybės atstovaujamosios valdžios vadovą, TS-LKD frakcija, siekdama, kad būtų Konstitucijos pataisoms priimti reikiama dauguma, remtų ir tokį tiesiogiai renkamo mero įteisinimą, tik siūlytų, kad tokiu atveju meru būtų išrenkamas daugiausia reitingo balų gavęs kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo lyderis“.

Kaip portalas jau rašė, politikai, nors ir pasisako už tiesiogiai renkamus merus, tačiau nesutaria, kokius įgaliojimus galėtų turėti miesto ir rajono galva. Vieni už tai, kad tiesiogiai išrinktas meras būtų savivaldybės vykdomosios valdžios galva, kiti politikai pasisako silpnesnes galias turinčio mero kaip savivaldybės tarybos pirmininko statusą.

Už stipresnius įgaliojimus turintį merą aiškiai yra pasisakiusios TS-LKD, taip pat Liberalų ir centro sąjunga bei Darbo partija. Bet už merą kaip savivaldybės tarybos pirmininką yra socialdemokratai, Tvarka ir teisingumas bei Liberalų sąjūdis.

Nei viena, nei kita pozicija nesurenka tiek balsų Seime, kad būtų patvirtintos Konstitucijos pataisos, įteisinančios tiesioginius merų rinkimus. Jeigu būtų įgyvendinta alternatyva dėl mero kaip savivaldybės tarybos pirmininko, tereikėtų Seime dar sykį balsuoti dėl jau kartą balsuotos Konstitucijos pataisos. Jeigu vis dėlto būtų pasirinktas variantas, numatantis, kad meras yra vietinės vykdomosios valdžios galva, tuomet reikėtų rengti visiškai naują Konstitucijos pataisą ir dėl jos balsuoti Seime. Laiko tam praktiškai nebeliko, nes jau šių metų viduryje turėtų būti paskelbta savivaldybių tarybų rinkimų data. Jie turėtų įvykti 2011-ųjų vasarį.

Konstitucijai pakeisti reikalingi 94 Seimo narių balsai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino politikus įveikti nesutarimus ir įteisinti galimybę jau kitąmet rinkti merus tiesiogiai.