Lenkija peržiūrės tautinių mažumų mokyklų finansavimą, o Lietuva ketina pradėti diskusijas dėl privalomo lenkų kalbos egzamino mūsų šalies lenkiškas mokyklas baigiantiems abiturientams, penktadienį Vilniuje sutarė abiejų šalių ekspertai.

Bendrame komunikate, kurį BNS gavo iš Lietuvos Vyriausybės atstovų, sakoma, kad Lenkija planuojamus pakeitimus pristatys šį mėnesį konferencijoje Punske ir supažindins Lietuvos pusę iki kito susitikimo, numatomo lapkričio 7 dieną.

„Pagal numatomus pakeitimus, į švietimo dotacijos, tenkančios moksleiviams mokyklų, kuriose mokoma tautinių mažumų kalba arba dviem mokomosiomis kalbomis, dalies bendroje švietimo dotacijoje savivaldybėms paskaičiavimo algoritmą bus įvestas papildomas svertas“, - sakoma komunikate, kuris paskelbtas vėlų penktadienio vakarą.

Lenkijos lietuviai skundžiasi, kad jiems trūksta vadovėlių lietuvių kalba, taip pat finansavimas lietuviškoms mokykloms esą nepakankamas. Lietuva, šiemet skyrusi 20 proc. didesnius krepšelius tautinių mažumų mokyklų auklėtiniams, pasak švietimo viceministro Vaido Bacio, prašo Lenkiją atsižvelgti į tautinių mažumų poreikius.

„Lietuvos lenkų tautinės mažumos atstovų prašymu Lietuvos pusė teiks visuomenei svarstyti lenkų kalbos privalomo brandos egzamino mokyklų, kuriose mokoma lenkų kalba, mokiniams klausimą. Lenkijos pusė informavo, kad lietuvių kalbos brandos egzaminas, laikomas Lenkijos mokyklose, kuriose mokoma lietuvių kalba, suteikia papildomų balų stojantiems į Lenkijos aukštąsias mokyklas“, - nurodoma dokumente.

Anksčiau sutarę, kad valstybinės lietuvių kalbos brandos egzamino forma lietuviams ir tautinių mažumų atstovams Lietuvoje bus vienoda, penktadienį ekspertai pažymėjo dar nesuderinę pozicijų dėl skirtingų brandos egzamino temų mokykloms lietuvių dėstomąja kalba ir lenkų dėstomąja kalba, rašinio apimties, literatūros šaltinių, kuriais privaloma remtis, įvardijimo.

Pastaruoju metu Lietuvos ir Lenkijos santykius temdo nesutarimai vertinant tautinių mažumų padėtį. Lenkija sukritikavo naujas Švietimo įstatymo nuostatas, kuriomis stiprinama lietuvių kalbos padėtis tautinių mažumų mokyklose, nors Lenkijoje gyvenantys lietuviai sako, kad net ir priėmus įstatymą lenkai Lietuvoje turės geresnes sąlygas mokytis gimtąja kalba nei jie.

Kitas ekspertų susitikimas numatomas lapkričio 7 dieną Augustave. Į jį ketinama pakviesti pakviesti Lietuvos mokyklų, kuriose mokoma lenkų kalba, ir Lenkijos mokyklų, kuriose mokoma lietuvių kalba , mokinių tėvų atstovus – po penkis iš kiekvienos pusės.

Susitikime ketinama aptarti Lenkijos Vyriausybės paramos lenkų tautinės mažumos švietimui ir Lietuvos Vyriausybės paramos lietuvių tautinės mažumos švietimui klausimus. Lenkijos sprendimas tėvams, kurie vaikus Lietuvoje leidžia į lenkiškas mokyklas skirti po 1000 zlotų, Lietuvoje sulaukė prieštaringų vertinimų.