Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Jurgis Razma siūlo savivaldos rinkimų sistemą reformuoti tiesiogiai renkamiems merams priskiriant vykdomosios valdžios funkcijas.

TS-LKD frakcija praneša, jog tokį galimos galimos frakcijos pozicijos projektą dėl merų statuso ir jų tiesioginių rinkimų partijos prezidiumui pateikė frakcijos seniūnas Jurgis Razma.

J.Razma siūlo frakcijai pasisakyti už tai, kad būtų pakeistas dabartinis mero statusas ir tiesiogiai renkamas meras būtų vykdomosios valdžios vadovas, iš esmės perimantis dabartines Savivaldybės administracijos direktoriaus funkcijas, galbūt jas praplečiant.

Jei didesnė Seimo narių dalis nepritartų siūlomam mero statusui ir pasisakytų už merą kaip atstovaujamosios valdžios vadovą, seniūnas siūlo frakcijai remti ir tokį modelį, tik siekti, jog tokiu atveju meru būtų išrenkamas daugiausia reitingo balų gavęs kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašo lyderis.

Opozicinė Darbo partija irgi sako remianti modelį, kuomet merui suteikiamos vykdomosios valdžios galios.

"Darbo partijos frakcija Seime įsitikinusi, kad didžioji dalis savivaldybių tarybų įgaliojimų turėtų būti perduota tiesiogiai renkamam merui, faktiškai jis turėtų tokius pat įgaliojimus, kokius dabar turi savivaldybės administracijos direktorius", - rašoma DP pranešime.

Tuo tarpu opozicinė Socialdemokratų frakcija išplatino pranešimą pasisakanti už savivaldos modelį, kuriame tiesiogiai rinktas meras tampa savivaldybės vadovu ir tarybos pirmininku.

"Socialdemokratai tiki, kad tiesioginiai merų rinkimai skatins rinkėjų aktyvumą, o asmeninė mero atsakomybė bendruomenei pagerins vietos problemų sprendimo efektyvumą", - rašoma socialdemokratų, deklaruojančių siekį merus tiesiogiai rinkti jau 2011-aisiais, pranešime.

Seimas sausio pabaigoje po pateikimo yra pritaręs nutarimo projektui, kuriuo siūloma Vyriausybei per tris mėnesius po tiesioginiams mero rinkimams reikalingų Konstitucijos pataisų priėmimo parengti projektus dėl savivaldos modelio.

Nutarimo projekte Vyriausybei siūloma rinktis iš dviejų alternatyvių modelių: viename meras vykdo atstovaujamosios, kitame - vykdomosios valdžios funkcijas.

Norint įteisinti tiesioginius merų rinkimus, reikia priimti atitinkamas Konstitucijos pataisas. Seime praėjusią kadenciją buvo parengtas ne vienas Konstitucijos pataisų projektas, tačiau jie strigo, kilus ginčams dėl mero galių reglamentavimo.

Seimo nariai nesutaria, ar meras turėtų būti vykdomosios valdžios - savivaldybės administracijos, ar atstovaujamosios valdžios - tarybos galva.

Šiuo metu merus renka savivaldybių tarybos.

Artimiausi savivaldybių tarybų rinkimai planuojami 2011 metais.