Politologas Tomas Janeliūnas teigia, kad Lietuva turi gana drąsią Vyriausybę, kuri ėmėsi reformų daugybėje sričių. Bet, anot jo, ne visada drąsa yra pamatuota.

Susitikimas dviejų metų darbo proga

Pirmadienį vakare premjeras Andrius Kubilius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė, užsienio reikalų bei teisingumo ministrai Audronius Ažubalis ir Remigijus Šimašius susitiko su Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) studentais. Susitikime, skirtame A.Kubiliaus Vyriausybės dviejų metų darbui aptarti, dalyvavo ir pranešimus perskaitė keli politologijos bei ekonomikos ekspertai.

T.Janeliūnas pabrėžė, kad dabartinė Vyriausybė ėmėsi reformuoti kai kurias gyvenimo sritis. "Reformų imtasi daugelyje sričių, kur jos pribrendusios, - aukštojo mokslo, sveikatos apsaugos bei kitose. Jos galėjo išgąsdinti specifines interesų grupes. Tačiau pertvarkos, vis dėlto, vyksta, nes Vyriausybė jų drąsiai ėmėsi", - sakė politologas.

"Galima prisiminti tą įvaizdžio idėją, kad „Lietuva yra drąsi šalis“. Tai galima pasakyti, kad gal Lietuva ir nėra tokia drąsi, kaip jos Vyriausybė. Vyriausybė tiek drąsi, kad netgi drįso imtis reformų Valstybės saugumo departamento sistemoje", - teigė jis.

Tačiau, kaip pabrėžė T.Janeliūnas, "iš tikrųjų drąsa ne visada leidžia pasiekti geriausių rezultatų".

Vis dėlto, visuomenė gana prieštaringai vertina reformas. "Vyriausybė pakankamai drąsiai pasitiko visus iššūkius, tačiau visuomenė nesuprato visų tų tikslų, kuriuos skelbė ši valdžia. Galima pasakyti, kad drąsa yra niekas, rezultatas yra viskas", - kalbėjo politologas.

Jis atkreipė dėmesį, kad iš visų ministerijų, apklausos duomenimis, žmonės geriausiai vertina Užsienio reikalų bei Kultūros ministerijų veiklą.

"Zaporožietį" siekia pakeisti "Mercedesu"

Viešojo administravimo ekspertas Vitalis Nakrošis Vyriausybės vykdomą politiką vaizdžiai palygino su automobiliais. "Šios Vyriausybės tikslas – biurokratinį "Zaporožietį" pakeisti moderniu vadybiniu "Mercedesu". Bet kartais atrodo, kad pasirinktas pernelyg pervertintas arba 80-ųjų modelio "Mercedesas", - sakė jis.

Ekonomikos ekspertas Šarūnas Skyrius pateikė tris pastabas Vyriausybei, ko ji dar nėra padariusi - neliberalizavusi darbo rinkos, neįvedė „Sodros“ mokesčių lubų ir nesutvarkė ūkininkų apmokestinimo.

Apžvelgdama žmonių požiūrį į dabartinę Vyriausybę politologė Ainė Ramonaitė pastebėjo: "Nenuostabu, kad nepasitikima valdžia, kai tokia bloga ekonominė situacija šalyje. Iš kur jau tas pasitikėjimas atsirast gali?".  

Viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus teigė, kad ši Vyriausybė tam tikra prasme nukentėjo nuo žiniasklaidos, jos kritikos, nes žiniasklaida buvo apdėta mokesčiais bei smarkiai pablogėjo jos gyvenimas dėl reklamos apimčių staigaus sumažėjimo.

"Už makaronų lėkštę kažkas turi sumokėti"

Atsiliepdamas į "automobilinius" palyginimus, premjeras A.Kubilius juokavo: "Nesakau, kad "Zaporožietį" reikia būtinai keisti "Mercedesu". Gal padarom kokį nors "Mini Cooperį" geriau ir varom tada. Svarbiausia žinoti, kur varom".

"Mes išėjome, bet dar nepriėjome vakarietiško gyvenimo. Pradėjome reformas, bet rezultatų dar nėra", - sakė Vyriausybės vadovas.

"Vyriausybė gal ir drąsi. Bet jeigu nėra pakankamai drąsos potencialo visuomenėje, tai esminio judėjimo būti ir negali. Vis dėlto, aš su santūriu optimizmu žvelgiu į priekį", - pridūrė jis.

Finansų ministrė Ingrida Šimonytė piktinosi, kad visuomenė neretai nesupranta, kaip yra leidžiami pinigai, kaip yra valdoma valstybė. "Žmonės viską žino atbulai, negu yra realiame gyvenime. Pavyzdžiui, kai žmonės kalba apie biudžeto išlaidas, pirmiausia rikiuoja valdininkus, paskui krašto apsaugą ir taip toliau, o socialiniai dalykus palieka paskutinėje vietoje. Nors akivaizdu, kad būtent socialiniams dalykams yra didžiausios išlaidos", - pastebėjo ministrė.

Kalbėdama apie tai, kad turi būti mokama už bet kokias gautas gerybes iš valstybės, Finansų ministerijos vadovė sakė: "Žmonės turi suprasti, kad jeigu jie gauna makaronų lėkštę, vistiek anksčiau ar vėliau kas nors turės už ją susimokėt".

Neatsakė, ar turi planą "B" dėl strateginio investuotojo

Susitikime su TSPMI studentais buvo trumpai užsiminta ir apie energetines problemas, ypač susijusias su naujos atominės elektrinės statyba Visagine.

"Šiai Vyriausybei pakako drąsos išardyti "Leo LT", bet kol kas taip ir nesurasta nauja efektyvi projekto finansavimo schema. Tas mažiausiai dvejiems metams nutolina ambicingus planus pastatyti naują jėgainę. Matome, kad strateginio investuotojo paieška yra ganėtinai rizikingas dalykas", - politologas T.Janeliūnas priminė praėjusios savaitės svarbiausią įvykį - žlugusį konkursą parinkti strateginį investuotoją, "pabėgus" vieninteliems jo dalyviams korėjiečiams.

"Šia proga galime pastebėti, kad regioninės konkurencijos akivaizdoje Rusija tikrai nėra tas žaidėjas, kuris laikytųsi "fair play" - garbingo žaidimo principų. Todėl šioje srityje daryti viską skaidriai ir atvirai, regis, ne visada gali pasiteisinti", - sakė jis.

Politologas uždavė klausimą Vyriausybei: "Jei ir tiesioginių derybų metu nepavyktų pasiekti susitarimo dėl strateginio investuotojo, tuomet norėtųsi žinoti, ar Vyriausybė turi alternatyvų, ką daryti toliau?". Tačiau premjeras į šį klausimą neatsakė.

Dabartinės Vyriausybės dviejų metų darbo sukaktis bus minima šį ketvirtadienį.