Seimo komisija siūlo parlamentui panaikinti „Drąsos kelio“ partijos frakcijos seniūnės Neringos Venckienės teisinę neliečiamybę.

Už tokį sprendimą balsavo septyni komisijos nariai, penki manė, kad imuniteto naikinti nereikėtų. „Darbietis“ Ričardas Sargūnas komisijos posėdyje nedalyvavo.

Komisija ketvirtadienį patvirtino rezoliucijos projektą su siūlymu tenkinti generalinio prokuroro Dariaus Valio prašymą leisti patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti Seimo narės N.Venckienės laisvę.

Pasak laikinosios tyrimo komisijos pirmininko socialdemokrato Vytauto Saulio, komisijoje balsuota, ar duoti leidimą suimti Seimo narę. Kadangi balsai pasiskirstė po lygiai, nutarta generalinio prokuroro prašymą tenkinti visa apimtimi.

Sprendimą komisija priėmė, kai pažiūrėjo dalį vaizdo įrašo iš praėjusių metų gegužės 17 dieną vykusios mažametės perdavimo motinai Laimutei Stankūnaitei operacijos.

Anksčiau prokuratūra buvo atsisakiusi pateikti vaizdo įrašą, motyvuodama, kad negali atskleisti ikiteisminio tyrimo medžiagos, kurioje yra nepilnametė. Po pakartotinio žodinio prašymo ketvirtadienį ištraukos iš tos vaizdo medžiagos pasiekė Seimą.

Laikinosios tyrimo komisijos pirmininko teigimu, šios medžiagos pakako nuomonei susidaryti.

„Tas įrašas buvo peržiūrėtas ne vieną kartą komisijos posėdžio metu ir padėjo susiformuoti nuomonę komisijos nariams būtent pagal tuos kaltinimus, kurie užfiksuoti generalinio prokuroro kreipimesi“, – po posėdžio žurnalistams sakė V.Saulis.

Jis teigė, kad pateiktoje medžiagoje buvo matyti, kuo grindžiami įtarimai N.Venckienei dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams. Plačiau komentuoti vaizdo įrašų jis sakė negalįs, nes pasirašė pasižadėjimą neatskleisti ikiteisminio tyrimo medžiagos.

Dėl rezoliucijos dar balsuos visas Seimas. Kad parlamentaro neliečiamybė būtų panaikinta, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.

Kaip žurnalistams sakė komisijos narys „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas, pateiktas vaizdo įrašas iš dalies pateisino prokurorus, tačiau jis vis tiek yra tos nuomonės, kad buvusios teisėjos teisinio imuniteto naikinti nereikia, nėra reikalo jos suiminėti.

N. Venckienės bendražygis Povilas Gylys sakė, kad pareigūnai pateikė vos vieną iš penkių epizodų, kurio trukmė – vos 12 sekundžių. Pasak jo, nepateiktas įrašas, įrodantis, kad N. Venckienė nuskriaudė Laimutę Stankūnaitę. Pasipriešinimas pareigūnui užfiksuotas, tačiau jis visgi mano, kad prokurorų reikalavimai yra neadekvatūs, o iškarpytas įrašas kelia daugiau klausimų nei atsakymų.

Ketvirtadienį rengti uždarą posėdį pasiūlė liberalė Dalia Kuodytė. Ji argumentavo tuo, jog pasisakant dėl motyvų gali būti atskleista ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Posėdžiauti uždarai siūlė ir konservatorius Mantas Adomėnas. Anot jo, uždaro posėdžio reikia norint užtikrinti posėdžio tvarką, nes gausiai susirinkę N.Venckienės šalininkai replikavo į komisijos narių pasisakymus.

„Dalyvaujanti publika jau įrodė, kad ji nepajėgi laikytis garbingo stebėjimo taisyklių“, – sakė konservatorius.

Už tai, kad posėdis būtų uždaras, balsavo 7 komisijos nariai, 4 buvo prieš, vienas susilaikė.

Sausį kreipdamasis į Seimą dėl buvusios teisėjos, „Drąsos kelio“ partijos atstovės neliečiamybės panaikinimo generalinis prokuroras iš viso nurodė šešis Baudžiamojo kodekso straipsnius, pagal kuriuos norima N. Venckienei pateikti įtarimus.

Pasak Dariaus Valio, įtariama, kad ji prieš dvejus metus Panevėžio miesto apylinkės teismo patalpose viešai užgauliai pažemino teismą, nevykdė 2011 metų gruodį priimto Kėdainių teismo sprendimo skubiai perduoti mergaitę motinai Laimutei Stankūnaitei, praėjusių metų gegužę trukdė antstolei vykdyti teismo sprendimą, piktnaudžiavo vaiko atstovo teisėmis psichiškai gniuždydama vaiką ir panaudodama fizinį smurtą pasipriešino policijos pareigūnui, o perduodant vaiką jo motinai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.