Totalitarizmo nusikaltimų vertinimas Europos Sąjungos (ES) šalyse yra skirtingas, ypač tarp vakariečių ir Rytų Europos šalių, todėl būtina plėsti europiečių supratimą apie tai, sako Seime vykstančios konferencijos „Europos atmintis ir sąžinė: totalitarizmo nusikaltimų pripažinimas ir įvertinimas“ dalyviai.

„Istorijos įvertinimas yra skirtingas skirtingose ES šalyse, jis net skiriasi šalyse, kurios patyrė totalitarizmą (...) Vakarų ir Rytų Europai atstovaujantys politikai mato skirtingai tuos pačius dalykus“, - pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė buvusi Latvijos užsienio reikalų ministrė, Europos Parlamento Europos istorijų sutaikymo grupės pirmininkė Sandra Kalnietė.

Anot jos, reikės įdėti daug pastangų, kad vakariečių požiūris pasikeistų. Tai esą liudija Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimas dėl sovietinės simbolikos.

Vengrija EŽTT pralaimėjo bylą prieš savo pilietį dėl draudimo naudoti sovietų simboliką. Strasbūro teismas nusprendė, kad toks draudimas prieštarauja žmogaus išraiškos laisvei.

„Net svastikos draudimas, pasirodo, yra žmogaus išraiškos laisvės pažeidimas. Turime labai daug dirbti“, - tvirtino S.Kalnietė.

Pirmadienį ir antradienį Lietuvos Seime vyksta tarptautinė konferencija, skirta aptarti sovietinei praeičiai ir jos įtakai šiandienai aptarti. Joje istorikai, sociologai, politikos mokslų specialistai, žurnalistai iš Lietuvos ir kitų šalių diskutuos apie režimo nusikaltimus Vidurio ir Rytų Europoje, pasipriešinimo slopinimą, žmogaus teisių pažeidinėjimą, normalių socialinių ir ekonominių ryšių žlugdymą ir sovietinį palikimą po formalaus totalitarinės sistemos žlugimo.