Naujienų svetainėje Alfa.lt ir dienraštyje „Lietuvos žinios“ pasirodę teiginiai, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija negina Kaliningrado srities lietuvių kalbos mokytojų, šiame regione veikiančios lietuvių švietimo organizacijos nebegali teikti URM paraiškų finansiškai paremti jų projektus, neatitinka tiesos, klaidina Lietuvos visuomenę ir Kaliningrado srityje gyvenančius lietuvius, teigiama URM pranešime spaudai.

Lietuvos URM yra žinomi atvejai, kai dėl neaiškių priežasčių Rusijos tarnybos anuliavo lietuvių kalbos mokytojų vizas į Rusiją. Ministerijos atstovų susitikimuose su Rusijos federalinio ir regioninio lygmens oficialiais atstovais nuolat atkreipiamas dėmesys į įvairius trukdžius lietuvių kalbos mokytojų veiklai. Siūloma lietuvių kalbai Rusijos švietimo įstaigose suteikti laisvai pasirenkamos užsienio kalbos statusą (šiuo metu tai tik fakultatyvinis dalykas).

Pedagogų iš Lietuvos darbo kaimyninėje Rusijos srityje klausimą užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis iškėlė rugpjūčio 7 dieną vykusiame neformaliame susitikime su Kaliningrado srities gubernatoriumi Nikolajumi Cukanovu. Ministras akcentavo, kad artėjant naujiems mokslo metams labai svarbu, kad iš Lietuvos į Kaliningrado sritį atvykstantys lietuvių kalbos mokytojai nuo pat mokslo metų pradžios galėtų sklandžiai pradėti darbą, būtų išspręsti dažno vykimo per valstybių sieną ir kiti praktiniai klausimai. Gubernatorius pažadėjo pasirūpinti, kad atvykstantys lietuvių kalbos mokytojai galėtų netrukdomai atlikti savo darbą.

Be to, Lietuvos URM balandžio mėnesį oficialia nota kreipėsi į Rusiją ir paprašė paaiškinti, dėl kokių priežasčių Rusijos viza buvo panaikinta „Lietuvos žinių“ straipsnyje minimam lietuvių kalbos mokytojui Jonui Glinskiui.

Užsienio reikalų ministerija kasmet organizuoja užsienio lietuvių organizacijų projektų atranką ir paskirsto jiems valstybės paramą. 2011 m. užsienio lietuvių bendruomenių, organizacijų ir lituanistinio švietimo įstaigų veiklai, taip pat ir Kaliningrado srityje, skirta 255,5 tūkst. litų.

Sunkmečio sąlygomis negalėjo būti išlaikomas iki tol buvęs užsienio lietuvių organizacijų veiklos finansavimo lygis. Tačiau 2010-siais ir šiais metais finansavimas nesikeitė. Šiuo metu apie 45 proc. visos paramos per projektus gauna etninėse žemėse gyvenančių lietuvių bendruomenės. Todėl klaidingai formuojama nuomonė, kad Lietuvos dėmesys kaimyniniuose kraštuose gyvenantiems lietuviams sumažėjo. Priešingai – parama kaimyninėse valstybėse gyvenantiems tautiečiams išlieka iš išliks vienu svarbiausių valstybės santykių su užsienio lietuviais politikos prioritetų, ką nekartą yra pabrėžęs ir Lietuvos užsienio reikalų ministras.

Kaliningrado srities švietimo įstaigose veikiantys lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvai gali ir teikia projektus lituanistinės veiklos vykdymui paremti. Projektai teikiami juos visus vienijančios Kaliningrado regioninės lietuvių kalbos mokytojų asociacijos vardu. 2010 metais buvo finansuoti Kraupiško (Uljanovo), Lenkviečių (Lunino), Ragainės (Nemano) ir Liudviko Rėzos draugijos mokyklų projektai. Šiemet buvo gaunas vienas projektas, kuriam skirta dalinė parama. Taip pat parama lituanistinei veiklai vykdyti Kaliningrado srityje šiemet skirta finansuojant Kaliningrado regioninės lietuvių kalbos mokytojų asociacijos teiktus projektus.

URM siekia gerai įsigilinti į užsienio lietuvių poreikius, todėl nustatyta tvarka, pagal kurią finansinė parama gali būti skiriama tik užsienyje veikiančioms lietuvių organizacijoms. Lietuvoje registruotos viešosios įstaigos ir kiti juridiniai asmenys gali naudotis kitais finansavimo šaltiniais. „Lietuvos žiniose“ publikuotame interviu su Kaune registruotos VšĮ Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė vadovu Sigitu Šamborskiu, šie aspektai nepaaiškinami.

Neatitinka tiesios ir teiginiai apie neskelbiamus konkursus „mokytojų darbo vietoms užimti Pilkalnio (Dobrovolsko) ir Stalupėnų (Nesterovo) mokyklose“.

Užsienio reikalų ministerija pasirašė išvykimo sutartis su 15 mokytojų ir 1 kultūros darbuotoju 2011-2012 m. teikti mokymo ir kultūrinės veiklos paslaugas Kaliningrado srityje. Atlyginimai mokytojams 2010-2011 mokslo metais buvo mokami kas tris mėnesius, 2011-2012 mokslo metais bus mokami kas du mėnesius, kaip numatyta su lietuvių kalbos mokytojais ir kultūros darbuotojais sudarytose paslaugų teikimo sutartyse. Ministerija taip pat padengia mokytojų kelionių, draudimo ir Rusijos vizų gavimo išlaidas.

Mokytojai gali būti siunčiami į Kaliningrado srities švietimo įstaigą, jeigu ji oficialiai praneša, kad yra toks poreikis. Straipsnyje minimos Pilkalnio (Dobrovolsko) ir Stalupėnų (Nesterovo) mokyklos į URM kreipėsi pavėluotai arba nesikreipė, todėl, sutvarkius reikiamus formalumus, mokytojų į šias švietimo įstaigas konkursus galima būtų organizuoti 2011 m. rugsėjo-spalio mėnesiais.

Žiniasklaida cituoja S.Šamborskio teiginį apie „dirbtinai sumažintus darbo užmokesčio tarifus ir krūvius“, minimas mokytojas Algirdas Karmilavičius, kuriam neva „be jokių paaiškinimų vietoj buvusių 12 savaitinių darbo valandų paliktos tik 4“.

A.Karmilavičius lietuvių kalbos ir etnokultūros Kaliningrado miesto 35-ame licėjuje 2011-2012 mokslo metais mokys tiek formaliuoju, tiek neformaliuoju būdu. Todėl Užsienio reikalų ministerija, kuriai teisės aktais pavesta užsienio lietuvių neformaliojo švietimo koordinavimo funkcija, su mokytoju ketina pasirašyti išvykimo sutartį tik neformaliojo ugdymo daliai (4 val. per savaitę). Užsienio lietuvių formalaus švietimo klausimus koordinuoja Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija.

Atkreipiame dėmesį, kad S.Šamborskis yra Kaune registruotos VšĮ Karaliaučiaus lietuvių bendruomenė steigėjas ir vadovas. Rusijos Kaliningrado srityje veikia atskiros lietuvių bendruomenės: Kaliningrado lietuvių regioninė nacionalinė kultūrinė autonomija (pirmininkas Alvydas Muliuolis), Kaliningrado srities lietuvių jaunimo sąjunga (pirmininkė Tatjana Rodenko), Kaliningrado miesto Liudviko Rėzos lietuvių kultūros draugija (pirmininkė Laima Meščeriakova), Kaliningrado srities lietuvių kultūros draugija „Birutė“ (pirmininkė Danutė Norušaitė-Vlasičeva).