Portalo svečias Nacionalinio kraujo centro vadovas Vytenis Kalibatas ketvirtadienį atsakė į skaitytojų klausimus apie kraujo donorystę Lietuvoje.

V. Kalibatas kategoriškai neigia gandus esą Nacionalinis kraujo centras yra pardavęs kraujo Austrijai.

"Niekada neeksportavome kraujo", - kategoriškai sakė V. Kalibatas.

Tuo tarpu, kad Lietuvos ligoninės gali stengtis pralobti ligonių sąskaita, ir kaip skelbė portalas, reikalauti, kad ligoniai patys susirastų kraujo donorus, V. Kalibatas pripažino.

Anot jo, tokią situaciją lėmė tai, kad pačios ligoninės apmoka tiesiogiai kraujo centrams už jų išduotus kraujo komponentus.

"Tainėra bloga sistema. Tačiau ligoninės visų pirma turėtų turėti atskirą finansinę eilutę, skirtą kraujo komponentams apmokėti. Jeigu ligoninė nesunaudotų šių pinigų, jų ir neturėtų gauti iš ligonių kasų. Tuo tarpu dabar kraujo komponentams skirtos lėšos nėra išskirtos, todėl gali būti atvejų, kuomet ligoninės iš tikrųjų taupo ligonių sąskaita", - sakė V. Kalibatas.

Pasak jo, šiuo metu Nacionaliniame kraujo centre nėra jokios kraujo grupės kraujo komponento trūkumo. Tai rodo, kad Lietuvoje kraujo donorystė yra gana populiari. Visgi svečias pripažįsta, kad yra kelios priežastys, kodėl gyventojai baiminasi duoti kraujo.

„Iš tikrųjų yra keletas priežasčių, dėl kurių žmonės nesiryžta aukoti kraujo: pirmiausia baimė, kad davus kraujo žmogus jausis prastai, tada baimė būti užkrėstam kraujo davimo metu ir trečioji priežastis - visuomenė dar nėra pakankamai sąmojinga, kad savo kraujo davimu galėtų padėti kitiems žmonėms“, - sakė V. Kalibatas.

Užsikrėsti praktiškai neįmanoma

Pasak jo, tiek donorai, tiek tie asmenys, kuriems yra perpilamas donorų kraujas Lietuvoje yra pakankamai apsaugoti nuo infekcijų pernešimo perpilant kraują.

Anot jo, kol kas infekuotieji ŽIV, hepatitu B ir C kraujo donorais tampa labai retai.

Be to, pasak V. Kalibato, Lietuvoje taikomi kraujo tyrimai, kai kiekvieno kraujo donoro kraujas tiriamas atskirai, apsaugo nuo to, kad infekuotųjų kraujas būtų perpilamas.

"Duomenų, kad būtų užkrėsti pacientai, atlikus kraujo tyrimą individualiame mėginyje, nėra, o atliekant tyrimą maišant kelių ar keliolikos donorų kraują, yra nustatyti atvejai, kuomet užkrečiami ligoniai", - sakė V. Kalibatas.

Jis pateikė pavyzdžius, kai  prieš keletą metų Slovėnojoje buvo atliekamas virusų ŽIV, hepatitą B  ir C mėginys, maišant 24 kraujo donorų kraują ir buvo neaptiktas hepatito B virusas ir užkrėstas ligonis.

Panašiai, pasak Nacionalinio kraujo centro direktoriaus,  įvyko Graikijoje, kur nebuvo reglamentuota, kokia metodologija reikėtų atlikti šį tyrimą ir viename kraujo centre, atliekančiame kelių donorų sumaišytą kraujo mėginį, buvo neaptiktas heptito C virusas ir užkrėstas ligonis.

"Beveik visais atvejais, kuomet iki kraujo komponentų perpylimo žmogaus organizme nebuvo nustatytas ŽIV, hepatito B ar C virusas, o po kraujo komponentų perpylimo šis virusas jau buvo nustatytas, galime teigti, kad tai įvyko dėl kraujo komponentų perpylimo", - pripažino V. Kalibatas.

Lietuvoje pavojingai plinta Hepatitas C

Pasak jo, 2009 m. duomenimis Lietuvoje vienas iš 100 kraujo donorų buvo užsikrėtęs hepatito C virusu, trys iš 1000 kraujo donorų - hepatito B virusu. Panaši situacija su sifiliu.

"Galime pasidžiaugti , kad ŽIV yra mažiausiai paplitęs donorų tarpe. Tačiau pirmųjų dviejų infekcijų paplitimas kelia nerimą, nes jis yra daug kartų didesnis nei kitose ES šalyse, pvz., hepatito C paplitimas tarp LIetuvos kraujo donorų yra 17 kartų didesnis nei Lenkijoje, 95 kartus didesnis nei Italijoje ir net 375 kartus didesnis nei Vokietijoje", - sakė V. Kalibatas.

Visus V. Kalibato atsakymus rasite ČIA.