Troleibuse užleidus vietą vyresnio amžiaus žmogui ar tiesiog padėjus panešti sunkius pirkinių maišus kaimynei, padėkos sulaukiame retas. Taip. Šiandien, atrodo, tapo madinga nedėkoti ir šaltu žvilgsniu nužvelgti visus, kurie tenori padėti ar bent šiek tiek praskaidrinti niūrią dieną. Panašu, kad nebepasitikime niekuo. Tačiau juk pasakyti "ačiū" nėra sunku.

Štai vakar kaimynei pradėjau iškelti iš mašinos ir užnešti į ketvirtą daugiabučio aukštą (liftas neveikia) tris pirkinių maišus. Atlygio nenorėjau, tačiau ji tepasakė "palik čia". Juk "ačiū" kažkada tebuvo banalus ir visiems iki gyvo kaulo žinomas mandagus žodelis, kuris šiandien naudojamas vis rečiau. Žmonės, negyvenkime taip lyg visi būtų mums ką nors skolingi. Mokėkime jausti dėkingumą, pagarbą ir gerumą kitiems. Taip juk taip paprasta.