Šiuo metu mokausi dvyliktoje klasėje. Mokykloje, kokių Kaune yra šimtai. Niekuo neišsiskiria ir mano gebėjimai. Mokausi neblogai, tačiau nesu nei antra Rūta Meilutytė, nei būsimoji Dalia Grybauskaitė. Kuo būsiu baigusi mokyklą taip pat nežinau, bet ar tai svarbu? Daugelis vyresnių kaimynų, draugų, giminaičių baigia ne vieną universitetą ir dirba darbą, kuris nei patinka, nei turimus diplomus atitinka. Kodėl tuomet aš turiu būti kitokia?

Už mokslus dabar reikia mokėti kosminius pinigus, kuriuos turi ne visi tėvai, daugeliui tenka imti paskolas, kurias grąžinti pavyksta tik po daugelio metų. Tai baisu, nes vos tik baigęs ar mokslų taip ir nebaigęs jaunas žmogus tampa įkaitu absurdiškos tvarkos. Juk paskolą reikia grąžinti, be patirties nepriima net padavėju dirbti, o juk nori mokytis. Jei dar dieniniam mokyčiausi, tuomet tam tiesiog neliktų laiko. O kur dar išlaidos drabužiams, maistui, pramogoms... Atrodo, kad dabar studijuojantieji gyvena tik viltimi, jog baigus mokslus viskas pasikeis, bus daug geriau ir darbo tikrai bus. Tačiau jo nebūna. Nežinau, ar baigusi mokyklą studijuosiu, bet tokių vilčių turiu nedaug. Kam studijuoti jei tavo diplomų niekam nereikia, o dirbti juk vis tiek tenka su nieko nebaigusiais?